TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vaizdo kameros: saugo ar persekioja?

2011 10 20 16:05

Vaizdo stebėjimo kameros, savivaldybių įrengtos viešose erdvėse, retai padeda išaiškinti nusikaltimus, o privačiai įrengtos kelia žmonių, nenorinčių būti sekimo objektais, nepasitenkinimą. Tačiau dabar net į kaimynų butą nukreiptų "stiklinių akių" be teismo leidimo pašalinti nevalia. Ar siekdami saugumo negrįšime į sovietinius laikus, kai niekur negalėjome būti tikri, jog mūsų neseka "budri akis"? 

Vaizdo kameros dabar nebrangios ir daug kam prieinamos, todėl jas įsirengti itin mėgsta privatūs asmenys. Jie tai daryti gali laisvai, net nekreipdami dėmesio į kaimynų nepasitenkinimą - įstatymas privačiai įsirengusių kameras asmenų nevaržo, nebent būtų kreipiamasi į teismą civiline tvarka. Baudžiami gali būti tik juridiniai asmenys, naudojantys įrašus verslo ar profesiniais tikslais.

Teisėsauga nesikiša

Konfliktai tarp kaimynų dėl privačiai įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų antrus metus nerimsta viename sostinės Mindaugo gatvėje esančių daugiabučių. Į redakciją kreipęsis šio namo gyventojas (pavardė redakcijai žinoma - aut.) teigė, kad kaimynas įsirengė stebėjimo kameras, kurių viena yra kaip tik priešais jo buto duris. "Kameromis stebimas ir įrašomas vaizdas. Tačiau aš nenorėčiau, kad būtų stebimos mano buto durys. Juk jas atidarius matyti ir dalis mano namų. Tačiau į prašymus pašalinti kameras kaimynai nereaguoja. Valstybinės institucijos, į kurias kreipėmės, teigia, kad tai ne jų kompetencija", - piktinosi vyriškis.

Pasak vilniečio, pirmąją vaizdo stebėjimo ir įrašymo kamerą kaimynai Nijolė ir Dainius Pilipavičiai įsirengė prieš pusantrų metų laiptinėje. Greta gyvenančiuosius jie tada tikino, kad tai - tik muliažas. Vėliau kameros ėmė dygti it grybai po lietaus: ir laiptinėse, iš kurių yra du įėjimai į Pilipavičių butą, ir lauke prie lauko durų, ir balkone. Šiuo metu kamerų - net septynios ir tai tikrai ne muliažai.

Pernai kai kurie namo gyventojai, nenorintys būti stebimi, kreipėsi į Vilniaus 3-iąjį policijos komisariatą ir prašė nutraukti stebėjimą bendrojo naudojimo patalpose.

Policijos pareigūnai, ėmęsi tirti skundą, gavo N. ir D.Pilipavičių paaiškinimą, kad vaizdo kameros įrengtos vien siekiant užtikrinti saugumą. Vilniečių teigimu, iš laiptinės buvo pavogti dviračiai, į pašto dėžutes primėtyta švirkštų, o į laiptinę užeidavo girtuokliai ir narkomanai. Stebėjimas esą vykdomas viešai, apie tai kaimynus informavus raštu.

Tad policija buvo priversta konstatuoti, kad už privačiai įrengtas stebėjimo kameras administracinė atsakomybė nenumatyta. Panašų atsakymą gyventojai gavo ir iš Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos (VADAI).

Precedentą sukūrė... teismas

Valstybinės institucijos šiuo atveju ir negalėjo imtis kokių nors veiksmų. Mat pagal įstatymą niekas neturi teisės įsakyti išmontuoti vaizdo kamerų, nors jomis galbūt ir stebimi kaimynai. "Teoriškai vaizdo stebėjimo kameros turėtų būti orientuotos tik į privačią teritoriją. Pažeidimu laikome tik tuos atvejus, jei stebima ir vaizdo kamerą įrengusiam žmogui nepriklausanti teritorija. Tiksliau, laikydavome, kol nebuvo vienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutarties, suformavusios kitokią teisinę praktiką", - LŽ sakė VADAI direktoriaus vyriausioji patarėja Dijana Šinkūnienė.

Iki to atvejo inspekcijos darbuotojai, nustatę, kad kas nors stebi kaimynų kiemą, drąsiai rašydavo administracinio teisės pažeidimo protokolus ir skirdavo baudas. Tačiau pernai spalio mėnesį vienas toks protokolas buvo apskųstas. LVAT nutarė, kad nebuvo nustatyta, jog vaizdo stebėjimo kamerų duomenys buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, ir skundą patenkino. "Nuo to atvejo, kai teismas nurodė, jog galima vykdyti stebėjimą privačiais tikslais, mes nebesikišame", - sakė D.Šinkūnienė.

Beje, ši LVAT nutartis, suformavusi tokią keistą teisinę praktiką, į neviltį varo ne tik vilniečius, kurių name jau įrengtos net septynios vaizdo stebėjimo kameros. Mažeikių policijos pareigūnai taip pat pakliuvo į keblią padėtį. Kelias stebėjimo kameras įsirengusi mažeikiškė, kaip manoma, nelegaliai prekiauja namine degtine. "Anksčiau ją už tai baudėme, tačiau dabar nebegalime to padaryti. Prie lauko durų ir laiptinėje įsirengusi kameras ji pamato mus ateinančius ir nebeįsileidžia į savo butą", - LŽ sakė Mažeikių policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Arūnas Bubliauskas.

Dvejopi standartai

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas teigia, kad teisinės galimybės išsivaduoti nuo nepageidaujamo stebėjimo įstatyme yra numatytos. "Norėdami stebėti aplinką vaizdo kameromis, privatūs asmenys turi gauti 50 proc. ir vieno viso namo butų savininkų sutikimą. Jei tokio sutikimo nėra, galima kreiptis į teismą civiline tvarka", - tikino Seimo narys.

LŽ pasidomėjo, ar kaimynų sutikimus turi minėtų dviejų istorijų herojai. Mažeikiškė, galbūt savo bute pardavinėjanti degtinę, pusės visų kaimynų sutikimą tikrai pateikė policijos pareigūnams. Sostinės Mindaugo gatvėje esančiame name - 11 butų. Septynių iš jų savininkai prašo nutraukti stebėjimą. Kadangi su Pilipavičiais LŽ susisiekti nepavyko, teko griebtis aritmetikos. 50 proc. visų gyventojų ir dar vieno niekaip nepriskaičiavome. Taigi žmonės turi pagrindo kreiptis į teismą.

"Dėl to tariausi su advokatu. Teismo procedūros užtruktų labai ilgai, be to, tai nemažai kainuotų. Net jei bylą laimėtume, vaizdo stebėjimo kameros iki pat galutinio sprendimo tebeveiktų", - bejėgiškai skėsčiojo rankomis į redakciją kreipęsis vyras. Jis tikino nesuprantantis, kodėl juridiniams asmenims taikomi vienokie reikalavimai, o privatiems - kitokie.

J.Sabatauskas aiškino, kad abu LŽ paminėti atvejai - privatus reikalas, todėl juos turėtų spręsti teismai civiline tvarka. Tačiau specialistams, nuolat susiduriantiems su tokiais atvejais, "privatus reikalas" neatrodo toks nekaltas ir paprastas. "Žinau atvejį, kai savo privačioje valdoje įsirengusi vaizdo stebėjimo kameras kaimynė pajuokavo: "Dabar matau ir tavo kiemą." Manau taip neturėtų būti, nes mažai kas pageidauja būti nuolat stebimas. Juolab kad toks žmogus gali lengvai tapti šantažo objektu", - LŽ sakė D.Šinkūnienė.

Slidi riba tarp teisėtumo ir pažeidimo

Policijos pareigūnai ir VADAI specialistai šį, anot J.Sabatausko, privatų reikalą jau lygina su kitu neseniai vadintu vien "privačiu reikalu" - smurtu šeimoje. Pareigūnai nespręsdavo ir smurto šeimoje atvejų, tepasiūlydavo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Smurto aukų laimei, įstatymų leidėjai įstatymą pakeitė.

Viešo stebėjimo "reikalas" taip pat vis dažniau peržengia privatumo ribas. Neseniai leidimo visose patalpose įrengti vaizdo stebėjimo kameras paprašė vienos mokyklos administracija. "Buvo surinkti visi parašai: ir mokytojų, ir tėvų, ir netgi vyresniųjų klasių mokinių. Tad privalėjome išduoti leidimą jas įrengti. Matyt, pasirašydami žmonės nepagalvojo, kad bus stebimi kiekvieną akimirką", - LŽ stebėjosi VADAI direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė.

Pasak jos, vis dažniau prašoma leidimo įrengti kameras naktiniuose ir sporto klubuose, grožio salonuose. "Kiekvieną atvejį svarstome ir stengiamės išlaikyti ribą, skiriančią pozityvų kamerų naudojimą nuo asmens privatumo pažeidimo", - tikino R.Vaitkevičienė. Ji pasakojo, kad VADAI išduoda leidimus įrengti vaizdo kameras ir įstaigose prie kasų. Tačiau tokiais atvejais paprastai nurodoma, jog jos turi būti įrengtos taip, kad matytųsi tik su pinigais dirbančio žmogaus rankos ir kasos stalčius, o ne žmonių veidai. "Leidimo įrengti vaizdo kameras persirengimo kambariuose ar dušų kabinose niekuomet neišduotume", - kategoriškai teigė R.Vaitkevičienė.

Pažeidimų netrūksta

Vis dėlto patikrinimus vykdantys VADAI darbuotojai aptinka nemažai be leidimų įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Pavyzdžiui, tokia kamera aptikta vieno sostinės prekybos centro vyrų tualete virš prausyklų. Beje, greta kameros nebuvo ir privalomo įspėjamojo užrašo apie ją. Prekybos centro administracija turėjo "paaiškinimą" - esą tualete kartais vyksta muštynės, vagiamos higienos priemonės. Tačiau inspektoriai buvo kategoriški. "Turi būti vietų, kur žmogus neturėtų bijoti dėl savo privatumo", - piktinosi VADAI Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Barbara Jurgelevičienė.

Kaip vieną skandalingiausių atvejų ji prisimena sostinėje grožio salone "Kamvila" VADAI inspektorių aptiktas vaizdo kameras. Viena jų buvo įrengta net darbuotojų persirengimo kambaryje. Ši, pasak B.Jurgelevičienės, bent jau buvo matoma ir žmonės galėjo suprasti, kad juos filmuoja. Tačiau antrąją inspektoriai aptiko procedūrų kabinete, kur, be kita ko, atliekamos ir intymios procedūros, pavyzdžiui, bikinio zonos depiliacija. "Savininkas tikino taip tenorėjęs apsisaugoti nuo kosmetiką vagiančių klientų. Tačiau jo žodžiai neįtikino, nes ji buvo nukreipta ne į išdėliotas kosmetikos priemones", - LŽ sakė B.Jurgelevičienė. Grožio salono savininkas įkliuvo pirmą kartą, tad teismas jam skyrė tik 600 litų baudą. Tačiau ji gali siekti nuo 500 iki 1000 litų.

Privatumą reikia gerbti

Kiek vaizdo stebėjimo kamerų šiuo metu yra, pavyzdžiui, Vilniaus mieste, negalėtų pasakyti niekas, nes privačiai įrengtos neregistruojamos. Žinomas tik miesto savivaldybės įrengtų vaizdo kamerų, kurias kontroliuoja policijos pareigūnai, skaičius. Jų sostinėje - 95.

"Tačiau nusikaltimus tiriantys pareigūnai turi teisę naudotis ir privačių vaizdo kamerų įrašais. Savivaldybės įrengtosios tik retais atvejais padeda išaiškinti nusikaltimus. Jomis dažniau atbaidomi smulkūs pažeidėjai, nei padedami susekti rimti nusikaltėliai", - LŽ atskleidė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Erikas Tomaševičius. Pasak jo, šiemet per aštuonis metų mėnesius pagal stebėjimo kamerų įrašus išaiškinta 12 nusikaltimų, o smulkių pažeidimų - apie 750.

Vis dėlto pareigūnas neabejoja, kad viešose vietose, ypač tokiose kaip Gedimino prospektas, Katedros ir Rotušės aikštės ar Senamiestis, kameros labai reikalingos. Tačiau žmonių privatumą taip pat reikia gerbti.

Seimo narys J.Sabatauskas, baigdamas pokalbį su LŽ žurnaliste, tarstelėjo, kad vaizdo kameros - ne blogis. "Juk jautiesi saugesnis. Kaimynai vieni kitų kartais paprašo, kad šeimininkams išvykus palaistytų gėles, dirsteltų, ar aplink butą nesisukinėja įtartini žmonės. Kameros suteikia saugumo jausmą", - įsitikinęs parlamentaras. Tačiau jei saugumo jausmą pakeičia nuolatinis į nugarą įbestas stiklinis kameros žvilgsnis? Ar tai neperaugs į nuolatinį įkyraus sekimo pojūtį, jei nuo "budrios akies" negalėsime pasislėpti net nuosavame kieme?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"