TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vakarams būtina prabilti visu balsu

2014 04 15 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Naujienas iš Ukrainos atidžiai sekantys Lietuvos politikai vis garsiau prabyla, kad Rusijos tramdymo švelniomis sankcijomis metas baigiasi ir ateina laikas ukrainiečiams teikti realią pagalbą.

Ukrainoje vyksta karas. Kiek neįprastas, be masinių atakų, tankų ir lėktuvų gausmo, bet vis dėlto karas. Ir kovojama ne tik dėl valstybės vientisumo išsaugojimo, bet ir dėl demokratijos ribų Europoje. Ukrainiečių ryžtą palaikantys Lietuvos politikai ragina tarptautinę bendruomenę imtis ryžtingesnių priemonių nei iki šiol.

Politologų nuomone, Vakarai ne iki galo supranta Ukrainos padėties rimtumą, todėl Europos Sąjungos (ES) ir JAV parama šiai valstybei yra per menka, o Rusijai taikomos sankcijos neturi didesnės įtakos. Anot jų, Kremlius lošia va banque, nes ant kortos pastatytas pačios Rusijos likimas. Todėl ir atsakomosios priemonės turi būti deramo lygio.

Tęsiama aneksija

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Benedikto Juodkos teigimu, akivaizdu, jog tęsiama Ukrainos aneksija, ir nekyla abejonių, kad tai daroma ne be Rusijos inspiravimo. Politikas nuogąstavo, kad dėl pastarųjų dienų įvykių ketvirtadienį planuojamas JAV, Rusijos, Ukrainos ir ES susitikimas Ženevoje gali neįvykti. URK vadovas prognozavo, kad Liuksemburge susirinkę ES užsienio reikalų ministrai pateiks naujas, griežtesnes rekomendacijas, kurių turėtų būti laikomasi per derybas Ženevoje.

“Man atrodo, kad ES per švelniai reaguoja į Rusijos veiksmus dėl Ukrainos. Atėjo metas ne tik kalbėti, bet ir imtis trečiosios sankcijų fazės”, - LŽ sakė B.Juodka. Be kita ko, ši fazė numato ir kur kas griežtesnius ekonominius ribojimus Rusijai. Anot URK vadovo, nemažai ES valstybių Ukrainos konfliktą vertina per pragmatinę - ekonominę prizmę. “Tačiau iš dviejų blogybių reikia rinktis mažesnę. Manau, kad geriau ekonominiai praradimai ir sustabdytas agresorius nei tolesnis agresijos eskalavimas, dėl kurio ekonominiai nuostoliai būtų dar didesni”, - aiškino B.Juodka.

Lemiama kova

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narės, buvusios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės įsitikinimu, Rusijos vykdomas scenarijus labai aiškus - imti tiek, kiek galės paimti. „Manau, kad Ukraina tikrai kovos, tai jau ir daro. Dabartinė valdžia, didžioji visuomenės dalis pasirengusi išlaikyti valstybės vientisumą. Mūsų užduotis - dar labiau padėti Ukrainai. Ir ES, ir NATO turi suvokti, kad ten vyksta kova ne tik dėl šalies vientisumo, bet ir dėl to, kiek Europa bus demokratiška ir laisva. Ar riba tarp diktatūros ir demokratijos baigsis ties Lietuvos ir Baltarusijos, Latvijos, Estijos ir Rusijos siena, ar ta demokratijos erdvė apims kur kas didesnę teritoriją“, - LŽ sakė R.Juknevičienė.

Jos teigimu, JAV realiai suvokia Ukrainos situaciją, bet kitas klausimas - kiek turi galimybių veikti. Ypač kai Rusijos propaganda skleidžia gandus, kad dėl įvykių Ukrainoje kaltos JAV. Politikė neslėpė, jog jai kelia nerimą kai kurių Europos valstybių nuostata elgtis taip, tarsi nieko nebūtų atsitikę, siekiant, kad „tas Rytuose kylantis drakonas nusiramintų ir toliau niekur neitų“. „Čia būtų didžiausia klaida. Jis tikrai nesustos, neleis nei mums, nei kitoms valstybėms ramiai gyventi. Bijau, kad nemaža visuomenės dalis, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, įvykius mato tik kaip Ukrainos krizę“, - kalbėjo konservatorė.

Politikė pritarė tiems, kurie ragina veikti ryžtingai, suteikti rimtą žvalgybos pagalbą Ukrainos vyriausybei, jei reikės, paramą net ginklais, ir parodyti Vladimirui Putinui, kad jis neturi teisės aplinkinėse valstybėse tvarkytis kaip savo kieme. „Tikrai nepritariu aiškinantiesiems, esą Rusija Ukrainoje turi kokių nors specifinių interesų. Tokiu atveju panašių interesų ji gali turėti ir Baltijos šalyse“, - sakė pašnekovė.

Privalu reaguoti

Europarlamentaro Leonido Donskio nuomone, Ukrainos įvykių atomazga jau artėja. „Noriu tikėti, kad Rusijos laukia labai rimta pamoka“, - vylėsi politikas. Anot jo, tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, yra tikriausias karas, nors kiek kitoks nei įprastas.

„Žinoma, Krymo scenarijus nepasikartos, nes Ukraina nusprendė neleisti, kad su ja būtų taip elgiamasi“, - LŽ sakė L.Donskis. Jis prognozavo, kad oficialioji šalies valdžia, paskelbusi antiteroristinę operaciją, netrukus atsiims visus užimtus Rytų Ukrainos miestus. L.Donskis įvardijo tris svarbiausius su šiuo karu susijusius pavojus, kurie kils pačiai Rusijai. „Pirmiausia, Ukraina nesirengia pasiduoti, todėl Rusija gali įklimpti į tokį karą kaip Sovietų Sąjunga Afganistane. Antra, Moldova, kuriai priklauso Padniestrė, taip pat supranta, kas vyksta, ir nesirengia pasyviai to stebėti. Trečia, nori ar ne, bet Vakarai bus priversti reaguoti“, - aiškino pašnekovas. Jis teigė netikintis, kad JAV planas „tramdyti Rusiją vien tik sankcijomis“ gali būti sėkmingas. Šios tik sužlugdys Rusijos ekonomiką. Politikas mano, kad Vakarai negalės likti neutralūs ir privalės pradėti teikti karinę pagalbą jau vien dėl to, kad „per Ukrainą Rusijos pajėgos artėja prie Lenkijos, per Moldovą - atsiduria Rumunijos panosėje“.

„Man atrodo, kad esame gana ryžtingos Vakarų reakcijos išvakarėse. Ne todėl, kad jie labai norėtų, o todėl, kad pati Rusija nepalieka kitos galimybės“, - pažymėjo L.Donskis.

Gresia globalus konfliktas

Politologo Bernaro Ivanovo teigimu, gerų scenarijų šiuo metu Ukrainoje būti negali. „V.Putinas lošia va banque. Jam tai - gyvybės ir mirties klausimas. Ant kortos jis pastatė visos Rusijos likimą“, - LŽ sakė pašnekovas.

Deja, Vakarai iki galo nesuvokia gresiančio pavojaus masto. „Čia mūsų postmodernaus pasaulio fenomenas, kai viskas įsivaizduojama kaip nerimta, groteskiška. Tačiau šie dalykai be galio rimti ir turės ilgalaikių pasekmių Europos stabilumui“, - pabrėžė politologas. Jo teigimu, Vakarų nenoras imtis rimtų veiksmų tramdant agresorių gali privesti prie juodžiausio scenarijaus - globalaus konflikto.

„Gal Europa atsitokės pajutusi tiesioginį kirtį, o tai - neišvengiama. Rusijos netenkina buvusi Sovietų Sąjungos teritorija, ji kalba ir apie Lenkiją, Suomiją. Gaila, kad žmonės neturi istorinės atminties“, - apgailestavo B.Ivanovas. Jo nuomone, labai silpna ir JAV pozicija, liudijanti „visišką Baracko Obamos administracijos neįgalumą“. „Reikia suvokti, kad žodžiai, net labai griežti, nieko nereiškia. B.Obama pasižymėjo griežta retorika ir kitų konfliktų atžvilgiu, bet veiksmų nesiėmė. Tą matome ir dabar - kalbama griežtai, taikomos „taškinės“ sankcijos, kurios negali realiai "perlaužti" situacijos. Tai - pats blogiausias dalykas“, - įsitikinęs politologas. Kur kas priimtinesnė jam atrodo kito JAV prezidento - Theodoro Roosevelto taktika, kai švelnus kalbėjimas buvo derinamas su griežtais veiksmais.

„Geras variantas būtų tik toks, jei Vakarai karine prasme labai rimtai padėtų Ukrainos valdžiai. Karine prasme - tai nereiškia, kad įvestų kariuomenę, bet pagelbėtų apsirūpinant ginkluote. Nes buvusi Viktoro Janukovyčiaus valdžia visiškai nuginklavo Ukrainos kariuomenę. Akivaizdu, kad kariniai scenarijai buvo rengiami gerokai iš anksto. Iliuzija, kad konfliktas išsivystė spontaniškai“, - pažymėjo B.Ivanovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"