Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vakarų ir Baltijos šalių „saugumo akiniai“ – skirtingi

 
2016 12 09 6:00
Rusijos kariai dalyvauja tiek konvenciniuose, tiek nekonvenciniuose veiksmuose. getbg.net nuotrauka

Ar Rusijos agresija prieš Baltijos šalis tikėtina? Kodėl Vakarų ir Rytų Europoje ši šalis vertinama kitaip? Ką daryti, kad geriau susikalbėtume dėl saugumo reikalų?

Šie ir kiti klausimai buvo svarstomi per diskusiją „Saugumas transformacijų laikais“, surengtą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Aurelija Katkuvienė, žvalgybos pareigūnė ir Valstybės saugumo departamento (VSD) strateginės komunikacijos vadovė, sakė, kad kreipiamas dėmesys į naujas grėsmes – tokias kaip antai terorizmas ir pabėgėlių krizė, nors šiuo metu tai dar nelabai aktualu mūsų šaliai, bet tam reikia ruoštis. „Vis dėlto pagrindinės grėsmės, kurias šiandien išskiria Lietuvos žvalgyba – iš Rusijos, – teigė ji. – Tai gali būti ne tik tiesioginės konvencinės grėsmės, bet ir radimas silpniausių mūsų visuomenės vietų bei bandymas per tai veikti.“ Todėl, pasak A. Katkuvienės, svarbu šviesti visuomenę, kad žinotų, kaip veikia priešiškų žvalgybų tarnybos.

Buvome tarsi užmigę

Kaip vienas švietimo pavyzdžių per diskusiją buvo minėti VSD vaizdo klipai, sukurti pagal tikrais faktais paremtas piliečių verbavimo istorijas. „Esame toje zonoje, kurioje – daug grėsmių, ir tokiais būdais galime pradėti kovoti, – teigė A. Katkuvienė. – O kova – tai visuomenės švietimas, atsparumo stiprinimas, piliečių pasitelkimas stiprinti valstybės saugumą tiesiogiai jiems prisidedant.“

Aurelija Katkuvienė, žvalgybos pareigūnė ir Valstybės saugumo departamento (VSD) strateginės komunikacijos vadovė. Interneto transliacijos nuotraukos

Pareigūnė pažymėjo, kad pavyzdžių, kaip piliečiai gali prisidėti prie valstybės stiprinimo, yra ne vienas. „Tai ir Sausio 13-osios įvykiai, kai pilietinis ryžtas ir drąsa padarė didelę įtaką valstybės saugumui“, – sakė ji.

A. Katkuvienė atkreipė dėmesį, kad ir dabar piliečiai įsitraukia į veiklą stiprinant šalies gynybą eidami tarnauti savanoriais, tapdami šauliais. „Ukrainos įvykiai buvo lyg katalizatorius ir sukėlė tą bangą“, – priminė ji. Būtent 2014 metų įvykiai, kai Rusija aneksavo Krymą, inicijavo karą Donbase, Lietuvos žmones paveikė, ir jie tapo aktyvesni. Pareigūnė teigė, kad iki Ukrainos įvykių buvome tarsi užmigę.

Eglė Murauskaitė, JAV Merilando universiteto mokslininkė, tarptautinio saugumo ir nekonvencinių grėsmių ekspertė, teigė, kad VSD vaizdo klipai, kuriuose skelbiamas telefono numeris, nereiškia, jog mus jau užklupo didžiulė grėsmė. „Tai nėra grėsmės ženklas, – sakė ji. – Institucijos negali biurokratiškai visko aprėpti. Reikia, kad diskusija saugumo klausimais būtų įprastesnė kasdieniame žmonių gyvenime.“ E. Murauskaitė kaip pavyzdį minėjo JAV: šioje šalyje viešai svarstoma, kur kreipti gynybos biudžetą.

Visi turi savo bėdų

Dar vienas iš svarstytų klausimų – kaip užsienio ekspertai vertina saugumo padėtį Baltijos šalyse. Su atsibudimu situaciją lygino ir dr. Margarita Šešelgytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja studijoms, saugumo ekspertė. „Politinis elitas daugelyje šalių yra praregėjęs, mato ir supranta, kad mes nesame paranojikai, jog, ko gero, turime pagrindo bijoti, – teigė ji. – Visuomenės požiūris priklauso nuo valstybės. Vis dėlto daugumoje šalių į mus žiūri kaip į šiek tiek paranojiškus, stebisi: argi jus puls, kam jūs reikalingi, koks Rusijos interesas jus pulti?“ Tokios diskusijos, saugumo ekspertės žodžiais, daugelyje valstybių yra populiarios.

Dr. Margarita Šešelgytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja studijoms, saugumo ekspertė.

M. Šešelgytė sakė, kad jai neseniai teko būti Prancūzijoje. Ši šalis turi savo bėdų, kurios atrodo labai svarbios, o mūsiškės – labai tolimos, apie jas nedaug kas žino. Kaip teigė saugumo ekspertė, Prancūzijos viešoji erdvė užgožta teroristų ir pabėgėlių temomis. O dėl rytinės šalies, kuri Baltijos šalims kelia nerimą, prancūzai juokauja, kad jiems Rusija yra ne Vladimiro Putino, bet Fiodoro Dostojevskio šalis. Jiems esą patinka Rusijos kultūra. Tokį požiūrį palaiko ne tik prancūzai. „Antai Vokietijos visuomenė yra susiskaldžiusi, – sakė M. Šešelgytė. – Susiskaldęs ir verslas, ir politinis elitas. Verslas daro didelį spaudimą, kad sankcijos Rusijai būtų atšauktos, santykiai pagerinti.“ Ji tęsė, kad kanclerės Angelos Merkel ir jos aplinkos linija šiek tiek kitokia. M. Šešelgytei neseniai teko klausyti vieno Vokietijos aukšto rango diplomato pranešimo, kuriame Rusija buvo aiškiai įvardyta kaip grėsmė. Tiesa, su tam tikra išlyga, kad Rusija Baltijos šalims yra gyvybiškai svarbi grėsmė, o Vokietijai – negyvybiškai.

Toks skirtingas įvairių kraštų supratimas yra natūralus, mano M. Šešelgytė. „Kiekvienas turi savo saugumo akinius ir pro juos žiūri“, – sakė ji. Saugumo ekspertės nuomone, Baltijos šalių tikslas yra būti labiau išgirstoms ir pamatytoms.

Eglė Murauskaitė, JAV Merilando universiteto mokslininkė, tarptautinio saugumo ir nekonvencinių grėsmių ekspertė.

Reikia kalbėtis

E. Murauskaitė teigė, kad Amerikoje daug dėmesio skiriama Rytų Europai. Ji pastebėjo, kad daug JAV ekspertų supranta, kaip veikia Rusija, kokios gali būti šios šalies strategijos ir tikslai. „Vis dėlto nėra aiškiai suvokta, kaip efektyviai atsakyti, – sakė E. Murauskaitė. – Tad Lietuvai galėčiau tarti pagiriamąjį žodį, kaip tvarkomasi su propaganda. Manau, kad mūsų istorinė patirtis mus labai sustiprino šioje srityje. Vakarų partneriai dažnai į mus žiūri palankiai, nori pasimokyti.“ Pasak jos, Vakarai neturi tokio detalaus supratimo, kaip mes. Jei Baltijos šalyse kai kurie dalykai yra akivaizdūs – kur yra propaganda, provokacija, Vakaruose to nėra.

E. Murauskaitė įvardijo, ką mums svarbu daryti: atsižvelgiant į partnerių norą daugiau žinoti, įsigilinti, reikėtų labiau bendradarbiauti. „Reikia gilinti bendrą supratimą, kad pradėtume kalbėti tais pačiais žodžiais, turėdami omenyje tas pačias savokas“, – sakė ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"