TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdančiosiose partijose verda vidaus kovos

2016 02 19 6:00
Septintus metus LSDP vadovaujantis Algirdas Butkevičius iki šiol negali tikėtis besąlygiško partijos viršūnėlių palaikymo. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Socialdemokratus, „darbiečius“ ir „tvarkiečius“ nuo rudens persekiojantys skandalai šešėlyje paliko svarbius procesus, vykstančius pačiose valdančiąją koaliciją sudarančiose partijose. Ne visi socialdemokratai pripažįsta Algirdą Butkevičių kaip neabejotiną vėliavnešį, o Rolando Pakso ir Viktoro Uspaskicho įkurtose partijose lyderystės krizė gilėja.

Rudenį įsižiebusių premjero žento ir dabar jau buvusios sekretoriato vadovės istorijų, regis, turėjo pakakti, tačiau atsitiko priešingai. Vienas po kito valdančiuosius supančių skandalų ėmė daugėti: partijai „Tvarka ir teisingumas“ pateikti oficialūs įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo, prisipažinimas apie medikui duotą kyšį iš sveikatos apsaugos ministrės kedės išvertė socialdemokratę Rimantę Šalaševičiūtę, žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei tenka aiškintis dėl „auksinių miltų“, aplinkos ministrui „tvarkiečiui“ Kęstučiui Trečiokiui – dėl kurortinių zonų panaikinimo.

Negana to, apie artėjančius rinkimus galvojantys valdantieji susiduria su vidinėmis intrigomis.

Negali visiškai pasikliauti

Skandalams įsibėgėjus, premjeras A. Butkevičius jau kurį laiką juos komentuoja fragmentiškai ir kartu skelbia apie opozicijos prieš jį sumanytą sąmokslą. Tuo metu jo vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) bičiuliai arba apskritai neigia nemalonius pranešimus, arba kalba apie esą sutapusius prezidentūros ir opozicijos interesus, nukreiptus prieš populiariausią politinę jėgą.

Su LŽ bendravę keli socialdemokratai pasakojo, kad dalis partijos narių apskritai nesupranta, kas iš tiesų vyksta. Premjeras prieš kurį laiką buvo priverstas kartoti, kad prezidentė jį „tikrai palaiko“, nors šalies vadovė po susitikimo su A. Butkevičiumi įgarsino Vyriausybę kritikuojantį pareiškimą.

Per neoficialius pokalbius socialdemokratai LŽ teigė, kad septintus metus LSDP vadovaujantis A. Butkevičius iki šiol negali visiškai pasikliauti partijos viršūnėlėmis ir tikėtis besąlygiško jų palaikymo. Esą nei socialdemokratų vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, nei teisingumo ministras Juozas Bernatonis nėra A. Butkevičiaus pusėje ir žaidžia „savus žaidimus“. Anot LŽ šaltinių, tas pats pasakytina ir apie krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką.

Buvę bendražygiai Rolandas Paksas ir Valentinas Mazuronis dabar turi galvoti, kaip išlaikyti lyderystę skirtingose partijose.LŽ archyvo nuotrauka

„Tylima tik dėl to, kad A. Butkevičiaus reitingai labai aukšti, nors jo pusėje – tik jo komanda“, – tikino vienas socialdemokratų. Anot jo, premjeras itin kliaunasi savo patarėja ekonomikai Irina Urbonavičiūte, padėjėjo pareigos einančiu Juozu Brigmanu. Minima, kad A. Butkevičių remia vienas įtakingų socialdemokratų Algirdas Sysas.

LSDP garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas sutinka, jog iš šalies žiūrint gali atrodyti, kad A. Butkevičius kartais nekontroliuoja situacijos partijoje, tačiau, jo nuomone, taip nėra. „Jis nėra diktatorius, remiasi kolektyvine nuomone. Diskutuoja visais klausimais partijos valdyboje porą kartų per mėnesį, kartais dažniau. Būna, kad sprendimas nesutampa su jo pirmine nuomone, tačiau A. Butkevičius to sprendimo laikosi. Tai nėra vieno žmogaus partija“, – dėstė A. Sakalas.

Socialdemokratai, viešojoje erdvėje dėl skandalų eskalavimo kaltinantys opoziciją, neoficialiuose pokalbiuose aiškina, kad juos iš tiesų „puola prezidentūra“: esą konservatorių, liberalų ir prezidentės interesai sutampa – visiems kliūva socialdemokratų reitingai. LSDP kuluaruose pasakojama, kad, pavyzdžiui, kalbos apie tuometės sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės esą reikalautą kyšį pirmiausia atskriejo iš prezidentūros atstovų, ši žinia buvo paskelbta žiniasklaidoje, o paskui teisėsaugos atstovai ją paneigė.

Socialdemokratai tarpusavyje piktinasi, kad koją jiems kiša ir neefektyvi partijos komunikacija viešojoje erdvėje, todėl skandalų įkarštyje imtasi permainų. Sausio pabaigoje partijos prezidiumas iš LSDP Informacinio centro vadovo posto pašalino Jolantą Bielskienę ir dirbti šį darbą patikėjo žurnalistui Pauliui Milčiui. Jį kaip savo padėjėją-sekretorių įdarbino pats A. Butkevičius.

„Desantininko“ dilema

Vidaus kovos jau kurį laiką vyksta ir Darbo partijoje. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės oponavimas saviškiams ir keistas elgesys iš savo sekretoriato atleidžiant partijos kolegas, anot LŽ pašnekovų, susijęs su procesais formuojant partijos rinkimų sąrašą.

Pagal vieną versijų, L. Graužiniene partija nepatenkinta, tad aukštos vietos daugiamandatininkų sąraše ji gali nebesitikėti. Todėl neatmetama galimybė, kad anksčiau ar vėliau L. Graužinienė gali trauktis pati. Juolab kad jos nebepalaiko nuo Darbo partijos formaliai atsiribojęs V. Uspaskichas.

Kitas „darbiečius“ kamuojantis klausimas – kas turėtų juos vesti į rinkimus. LŽ duomenimis, pernai „darbiečiams“ pradėjusio vadovauti Valentino Mazuronio įtaka partijoje ribota. Juolab kad jis, kaip teigiama, neplanuoja apleisti europarlamentaro kėdės. Dalies „darbiečių“ akys krypsta į Artūrą Paulauską, tačiau abejojama, ar jo kandidatūra į partijos pirmininkus būtų priimtina daugumai – ilgamečiai „darbiečiai“ A. Paulauską laiko „atėjūnu“.

Politologas Kęstutis Girnius svarsto, kad „darbiečių“ nepasitenkinimas iš viršaus jiems primestu lyderiu suprantamas, tačiau V. Mazuronis jiems gali būti naudingas per rinkimus ir ypač po jų, kai bus deramasi dėl galimos koalicijos.

„Iki šiol prezidentė Darbo partijos atžvilgiu buvo nusiteikusi labai kategoriškai. Atėjus V. Mazuroniui ši nuostata yra pakitusi. Taip, V. Mazuronis buvo nuleistas kaip desantininkas iš dangaus, bet apskritai jis yra populiarus“, – pažymėjo jis.

Erzina buvę „drąsiečiai“

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai taip pat susirūpinę ne vien skandalais. Iš šios partijos kartu su buvusiu pirmininko pavaduotoju V. Mazuroniu pernai vasarą pasitraukus būriui narių, politinė jėga gerokai nukraujavo.

Rolandas Paksas – ilgiausiai parlamentinei partijai vadovaujantis politikas – šį postą su nedidele pertrauka jis užima nuo 2002-ųjų, kai įkūrė Liberalų demokratų partiją. Prieš kitą mėnesį rengiamą „tvarkiečių“ kongresą balsų, partijoje kritikuojančių R. Paksą, padaugėjo. Tačiau abejojama, ar joje kas nors galėtų rimtai konkuruoti su R. Paksu dėl pirmininko posto. Tiesa, kartais kaip galimas R. Pakso įpėdinis minimas neseniai prie „tvarkiečių“ prisidėjęs parlamentaras Povilas Gylys.

Politologas K. Girnius sutinka, kad anksčiau ar vėliau „tvarkiečiai“ turės išspręsti lyderio klausimą. „R. Paksas jau seniai turėjo atsisakyti lyderystės, nes partijai yra tapęs našta. Jis turi suprasti, kad jo galimybės ateityje užimti kokį nors atsakingą postą nėra realios, ir atsisakyti partijos pirmininko pareigų. Anksčiau ar vėliau tą klausimą reikės spręsti. Dabar ne visi suvokia, kam ta partija atstovauja, kokie jos planai“, – kalbėjo jis.

Seimo „tvarkiečiai“ per neoficialius pokalbius prisipažįsta, kad partijoje pastaruoju metu jau nemažą įtaką turi buvę „Drąsos kelio“ atstovai Valdas Vasiliauskas ir P. Gylys. Manoma, kad būsimajame daugiamandininkų sąraše jie bus tarp pirmų penkių kandidatų į kitos kadencijos Seimą. Tai kelia nepasitenkinimą partijos senbuvių gretose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"