Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Valdančiųjų reformos vykdomos tik žodžiais

 
2017 05 10 6:00
Gabrieliui Landsbergiui (dešinėje) kritikuojant, kad „valstiečiai“ į Seimą atėjo nežinodami, kokias esmines reformas norėtų įgyvendinti, Povilas Urbšys atkerta, jog opozicija pati nepateikia jokių ypatingų pasiūlymų. Alinos Ožič nuotrauka

Reikšmingas reformas žadėjusi naujoji valdžia, anot opozicijos, kol kas trypčioja vietoje. Nors tam tikri pertvarkų juodraščiai išvysta dienos šviesą, dėl ginčų ir svarstymų reikiami procesai nejuda į priekį.

Iš dabartinės valdžios planuotų daugybės reformų realų kūną įgavo viena – urėdijų pertvarka. Tačiau ir jos svarstymas stringa Seime, nes pusšimtis parlamentarų paprašė, kad Vyriausybės parengtą dokumentą įvertintų nepriklausomi ekspertai. Tačiau norinčiųjų atlikti ekspertizę už 100 eurų, kuriuos skyrė Seimo valdyba, neatsiranda.

Garsiai kalbama apie aukštojo mokslo pertvarką. Bet premjero Sauliaus Skvernelio sudarytos darbo grupės pristatytos gairės universitetų tinklui optimizuoti kol kas neteikiamos Seimui, be to, jau keičiamos. Pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universitetą Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu norima jungti ne su Vilniaus, o su Kauno universitetu, kuris turėtų atsirasti.

Klausimų kelia ir darbo santykių peržiūra. Nors Seimo rinkimus laimėję „valstiečiai“ sustabdė Darbo kodekso galiojimą, aiškindami, jog reikia geriau subalansuoti darbuotojų ir darbdavių interesus, profsąjungos konstatuoja, kad po revizijų dokumentas į Seimą grįžta būdamas nepalankus darbuotojams.

Valdantieji tinkamai neapsvarstė ir priemonių alkoholio prieinamumui mažinti. Sukėlė didžiulį šurmulį dėl įvairių ribojimų, o paskui ėmė kratytis idėjos drausti svaigiuosius gėrimus per visus renginius. Dabar tokį draudimą siūloma taikyti tik per nemokamas šventes. Žadama atsisakyti ir sumanymo filmuoti alkoholinių gėrimų pirkėjus.

Sprogstamasis mišinys

Didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – pirmininkas Gabrielius Landsbergis įsitikinęs, kad į Seimą „valstiečiai“ atėjo nepasirengę, neturėdami rimtos programos, nežinodami, kokias esmines reformas norėtų įgyvendinti. „Tada pradėjo dirbti, kurti įvairius planus, ieškoti prioritetų. Ir jų tebeieško, – apie „valstiečių“ blaškymąsi kalbėjo jis. – Kita priežastis, manau, – premjerą vis dažniau matome nuosekliai dirbantį mažumos arba neaiškios daugumos sąlygomis. Vos ne kiekvienu klausimu, kurį Vyriausybės vadovas įvardija kaip svarbų, jis ieško vis kitos daugumos. Šių dviejų problemų sankirta ir tampa sprogstamuoju mišiniu: nei dauguma aiški, nei programa aiški, tad premjeras, vien savo autoritetu vadovaudamasis, kaskart kelia naują idėją ir tikisi, kad kas nors ją parems.“

G. Landsbergis pabrėžia, jog valdantieji kol kas neįgyvendino jokių reikšmingų darbų, tik svarsto juos. „Laikas eina, pažadai vis nukeliami į priekį. Mokesčių reforma turėjo būti gegužės mėnesį, bet dabar pasakė, kad lyg jau numatoma birželį. Visiškai neaišku, kas vyks toliau“, – stebėjosi konservatorių lyderis.

G. Landsbergis sako bijantis, kad toks valdančiųjų darbas gali baigtis blogai. Jo manymu, laukia keli scenarijai. Galime atsidurti situacijoje, kurią išgyvenome ankstesnius ketverius metus, kai buvo sudarinėjamos darbo grupės, nevykdomi būtini darbai, arba dar blogiau – netyčia gali būti priimti Lietuvai grėsmingi sprendimai. „Beje, jau matome tai – kalbu apie alkoholio reformą. Ji neparengta, o tikrai grėsmingi sprendimai gali turėti pasekmių ne toje srityje, kurioje tikisi valdantieji“, – pažymėjo opozicijos atstovas.

Daro nesąmones

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat piktinasi valdančiųjų neveiklumu ir blaškymusi. Jis priminė, kad buvo žadėta, jog pasiūlymai dėl aukštojo mokslo reformos paaiškės balandžio pabaigoje. „Gerai, rytą darbo grupė pristatė, popiet Vyriausybė pranešė, kad dar Seimui neteiks, diskutuos. Koks čia buvo etapas, taip ir liko neaišku. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tądien pasakė, kad, matyt, dar bus visokių variantų dėl aukštojo mokslo reformos. Kai kovo mėnesį bandėme komentuoti Vyriausybės priemonių planą, Saulius Skvernelis visus į šuns dienas išdėjo ir pareiškė: „Ką jūs čia juodraščius komentuojate?“ Dabar ir neaišku, ar jau galima komentuoti aukštojo mokslo reformos gaires, nes vėl pasakys, kad čia nebaigtas dalykas, ką jūs, opozicija, nesąmones darote. Mano manymu, valdantieji daro nesąmones, neturi jokio aiškaus plano ir grafiko“, – negailėjo kritikos liberalas.

E. Gentvilo teigimu, vienintelis į Seimą atkeliavęs rimtas projektas – urėdijų pertvarka. Tačiau ši reforma esą pradėta taip, kad valdantieji nebežino, ką toliau su ja daryti, išsigando visuomenės prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus. Be to, jį stebina „valstiečių“ požiūris į prašomą atlikti nepriklausomą pertvarkos vertinimą. „Kalbama apie 16 proc. Lietuvos teritorijos – tiek užima valstybiniai miškai. Tie miškai ir žemė, ant kurios jie auga, mano preliminariais skaičiavimais, verti maždaug 20 mlrd. eurų. Tačiau norima pasamdyti ekspertus už 100 eurų, o baisiausia, kad opozicija, pasirodo, yra kalta, nes kreipėsi dėl ekspertizės“, – neslėpė nuostabos pašnekovas.

E. Gentvilui taip pat keista, jog apie dar vieną planuojamą pertvarką – mokesčių – nieko nežino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, Ūkio ministerija. „Galbūt finansų ministras Vilius Šapoka ir žino, bet ne mes. Girdime, kad apmokestins kavos puodelius, automobilius, dėl to piktinamės, o iš mūsų, opozicijos, šaipomasi: „Ką jūs čia komentuojate? Mes nieko tokio neplanuojame.“ Telieka šaipytis, ar jie apskritai ką nors planuoja“, – ironizavo jis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui peršasi viena išvada – dabartiniai valdantieji visiškai nepasirengę valdyti valstybę, o dėl tokio trypčiojimo vietoje šalis praranda konkurencingumą. E. Gentvilas priminė, kad per Seimo pavasario sesiją Vyriausybė yra įsipareigojusi pateikti daugiau kaip 100 įstatymų projektų, bet kol kas pateiktuosius galima suskaičiuoti rankų pirštais.

Iš dabartinės valdžios planuojamų daugybės reformų realų kūną įgavo viena – urėdijų pertvarka, tačiau ir jos svarstymas stringa Seime.

Naktinių reformų nenori

Valdančiojoje koalicijoje dirbančios Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sutinka, jog tai, kaip šiandien pristatomos ir įgyvendinamos pertvarkos, „nėra normalu“. Anot jo, pirmiausia dėl visko derėtų susitarti, vienų ar kitų projektų perspektyvos turėtų būti įvertintos koalicijos viduje. „Dabar kai kurie projektai išmetami į viešumą, ten sulaukia labai įvairaus vertinimo, o tada pradedame ne tik mes, bet ir visuomenė per savo asocijuotas organizacijas teikti pasiūlymus. Ir viskas virta lengvu chaosu, kuriame reikia labai greitai susivokti, teikti pataisas, atsitraukti nuo pasiūlymų, juos koreguoti. Konstruktyvumo tikrai šiek tiek trūksta. Tačiau šie dalykai yra politikos technika, vadyba, juos galima išspręsti“, – tikino jis.

G. Paluckas atmeta opozicijos priekaištus dėl valdančiųjų neveiklumo ir stringančių reformų. Anot jo, naujoji valdžia dirba vos kelis mėnesius, turi apsiprasti. Socialdemokratų lyderis sako, kad kartais geriau tris kartus pagalvoti ir tik paskui imtis darbų, nei per naktį padaryti pertvarką, dėl kurios Lietuva „kosėtų“ dešimtmetį. „Dar iki viešinimo ar politinių svarstymų reikia atlikti visus namų darbus, ypač kai kalbama apie svarbias reformas, išsiaiškinti, surinkti visus pasiūlymus, apibendrinti ir matyti, kur link kas juda. Jei viskas vyksta nuo kito galo – sugalvojama, pristatymo forma išmetama, tada projektas visų suinteresuotųjų plėšomas į gabalus. Tikiuosi, ilgainiui atsiras daugiau konstruktyvumo“, – vylėsi G. Paluckas.

Opozicijos sabotažas

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys tikino, kad visi suplanuoti darbai juda į priekį, pakanka ir ryžto juos įgyvendinti. Jis stebisi, kodėl opozicija, kritikuojanti valdančiuosius dėl idėjų stygiaus, pati nepateikia kokių nors ypatingų pasiūlymų. „Jeigu kalbėtume apie urėdijų reformą, ją pristabdė ne kas kitas, o tie, kurie teigia, jog reformos nevykdomos. Jie patys trukdo reformoms ir paskui sako, neva jos nevykdomos“, – akmenį į opozicijos daržą švystelėjo parlamentaras.

P. Urbšys nesutinka, kad Darbo kodeksas į Seimą grįžta menkai pagerintas. Anot jo, pataisytame dokumente susigrąžinta teisė profsąjungoms ginti darbuotojų interesus, atsirado galimybė sudaryti kolektyvines sutartis. „Jeigu paaiškės, kad reikia daugiau saugiklių, Seimas galės prie to grįžti“, – tvirtino politikas.

Jis taip pat akcentavo, jog planuojant aukštojo mokslo reformą Vyriausybę pasiekė darbo grupės parengti pasiūlymai. „Tai dar nėra įstatymo projektas. Man atrodo, teisinga, kad norima sužinoti būtent aukštųjų mokyklų bendruomenių nuomonę, o ne iš viršaus nuleisti nekvestionuojamą variantą. Kaip tik geriau, kai valdžia atvira pasiūlymams, neužsispiria dėl savo sprendimų“, – dėstė P. Urbšys.

Planuojant priemones alkoholio vartojimui mažinti, P. Urbšio teigimu, Vyriausybė yra suformavusi savo nuostatas, tad netrukus Seimą pasieks įstatymo projektai. „Kol kas net nebuvo pateikimų ar svarstymų, todėl kalbėti apie tai, kad kas nors keičiasi ar traukiasi, būtų per anksti“, – sakė jis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"