Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Valdantieji Seime įsilinguoja sunkiai

 
2017 02 19 10:00
Kol kas „valstiečiai“ gali pasigirti tik geru plenarinių posėdžių lankomumu. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pirmosios naujo Seimo sesijos veiklos statistika atskleidžia, kad valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) atstovaujančius parlamentarus pagal darbų spartą lenkia tiek jų koalicijos partneriai socialdemokratai, tiek opozicijos atstovai.

Per pirmąją šio Seimo plenarinę sesiją, prasidėjusią praėjusių metų lapkričio 14-ąją ir pasibaigusią sausio 17 dieną, daugiausia mandatų turinti valdančioji LVŽS frakcija pademonstravo menkus veiklos rezultatus. Nors Konstitucija ir Seimo statutas nurodo, kad viena pagrindinių parlamentarų pareigų – rengti ir teikti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, per du sesijos mėnesius tokios iniciatyvos individualiai ėmėsi vos 13 iš 56 LVŽS frakcijos narių, tai yra 23 procentai.

Prasčiau negu „valstiečiai“ per pirmąją sesiją pasirodė tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Jos atstovai individualiai neparengė nė vieno teisės akto.

Stebisi patys

Daugiausia teisės aktų per pirmąją sesiją įregistravo LVŽS deleguota pirmoji Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė – 74 projektus. Tiesa, dauguma jų – 52 teisės aktai – įregistruoti per dvi pirmąsias naujo Seimo darbo savaites ir susiję su parlamento veiklos po rinkimų koordinavimu. „Kadangi man paskirtas Seimo posėdžių organizavimas ir komitetų bei komisijų sudarymas, buvo pavesta, padedant parlamento posėdžių sekretoriatui, rengti ir atitinkamus Seimo nutarimus, kurie leistų pradėti sistemingą bei sklandų darbą“, – apie savo pirmus darbus „Lietuvos žinioms“ anksčiau yra pasakojusi R. Baškienė.

Antras pagal aktyvumą – LVŽS į Seimo pirmininko postą deleguotas Viktoras Pranckietis, individualiai pateikęs 12 teisės aktų (8 jų registruoti pirmosiomis darbo savaitėmis). „Valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis parengė 8 projektus (6 iš jų – darbo pradžioje). Parlamentinio Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, priklausantis LVŽS frakcijai, pateikė 6 teisės aktų projektus. Dar keli LVŽS atstovai individualiai parengė po kelis tokius dokumentus. Šios frakcijos nario premjero Sauliaus Skvernelio sąskaitoje – vienas projektas. Jis įregistravo Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.

Arvydas Nekrošius: "Per pavasario sesiją aktyvumas tikrai bus didesnis.“/Alinos Ožič nuotrauka

„Valstiečių“ į Seimo vicepirmininkus iškeltas Arvydas šius stebėjosi, kad per pirmąją sesiją teisės aktų projektų rengimo ėmėsi tik 13 LVŽS frakcijos narių. „Tiesą sakant, neįsivaizduoju kodėl (toks menkas partijos kolegų aktyvumas įstatymų rengimo srityje – aut.). Idėjų ir planų turime nemažai. Galbūt dar laukiama bendros pozicijos, nes vyksta daug diskusijų frakcijoje. Tarkime, žmogus turi kokią nors idėją, iš pradžių ją bando suderinti frakcijoje, o tik paskui – teikti visam Seimui. Per pavasario sesiją aktyvumas tikrai bus didesnis“, – tvirtino politikas.

Labiau patyrę

Aktyviausiai teisėkūros srityje veikė mažieji valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai. 53 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narių, arba 10 žmonių iš 19, įregistravo bent po vieną teisės akto projektą.

Valdančiajai koalicijai priklausančios LSDP frakcijos pirmūnas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, parengęs 10 teisės aktų projektų. Parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko sąskaitoje – 5 projektai.

„Mūsų frakcija patyrusi, tęsiame ankstesnius darbus, esame perėmę tų partijos kolegų, kurie nebuvo išrinkti į Seimą, projektus. Naujokams, manau, sunku įsibėgėti, nes norint parengti kokybišką įstatymo pataisą arba naują projektą reikia išmanyti teisinę bazę – bet kuris „kryptelėjimas“ tuoj pat atsiliepia kitoms teisės sistemoms“, – apibūdino situaciją Seimo LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Pasigenda programinių darbų

Bent po vieną teisės akto projektą per praėjusią Seimo sesiją parengė 42 proc. didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių, tai yra 13 politikų iš 31. Šešis projektus pateikė ilgametis Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas, po keturis įregistravo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas Arvydas Anušauskas bei Ekonomikos komitete dirbantis Jurgis Razma.

„Jei vertintume pagal vakarietiškus standartus, opozicija visada būna aktyvesnė. Reikia tik pasidžiaugti, kad ir mes taip dirbame. Paprastai svarbiausi projektai kyla iš Vyriausybės iniciatyvų, bet ministrų kabinetas dar nėra įsibėgėjęs, jis suformuotas baigiantis metams. Tikiuosi, per pavasario sesiją pamatysime rimtesnių darbų ir sulauksime daugiau projektų“, – teigė TS-LKD frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė.

Anot jos, menkas valdančiosios LVŽS frakcijos narių aktyvumas kuriant įstatymų projektus verčia abejoti, ar ši partija, kėlusi prieš rinkimus garsius permainų šūkius, iš tiesų yra parengusi programą, kurią siektų įgyvendinti per teisės aktų pakeitimus. „Vis dėlto, manau, ji neturėjo konkretaus plano, ką ir kaip daryti. Jeigu kokia nors programa prieš rinkimus ir buvo, kiek dabartinių šios frakcijos narių, kurių dauguma – nepartiniai, ją skaitė? Pagrindinis LVŽS kalbų leitmotyvas – pažadas sutelkti specialistų komandą. Ar pasitvirtins vadinamosios specialistų Vyriausybės darbas, pažiūrėsime, o Seime „valstiečiams“ dar reikia susitupėti“, – svarstė TS-LKD atstovė.

Teisėkūra per pirmąją Seimo sesiją užsiėmė 36 proc. opozicinio Liberalų sąjūdžio narių: teisės aktų projektus pateikė 5 iš 14 liberalų. Po kelis jų parengė ir opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis bei narys Petras Gražulis. Tris teisės aktų projektus individualiai pateikė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Linas Balsys.

Tyli, bet lanko

Aktyviausia plenariniuose posėdžiuose praėjusią sesiją, Seimo kanceliarijos skelbiamais duomenimis, buvo LVŽS atstovė R. Baškienė: iš viso ji kalbėjo 92 kartus, 72 sykius – kaip pranešėja. Nuo Seimo pirmosios vicepirmininkės mažai atsiliko konservatorius J. Razma. Jis kalbėjo 85 sykius, pateikė 20 klausimų, 13 kartų turėjo pastabų dėl posėdžių vadovavimo tvarkos.

Aktyviausių parlamentarų sąraše rikiuojasi ir kiti opozicijos atstovai – vienas TS-LKD lyderių Andrius Kubilius, kalbėjęs 83 kartus, konservatoriai Rimantas Jonas Dagys (78) ir Mykolas Majauskas (69), taip pat „tvarkiečiai“ P. Gražulis (kalbėjo 70 kartų) bei R. Žemaitaitis (61).

Per pirmąją sesiją plenariniuose posėdžiuose visiškai burnos nepravėrė 17 parlamentarų, iš jų 15 – LVŽS atstovai. Nė karto Seimo posėdžiuose nekalbėjo prieš kurį laiką iš parlamento pasitraukusi „valstietė“ Greta Kildišienė, LVŽS frakcijos vicepirmininkė Aušrinė Norkienė, Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė.

Po pirmosios sesijos „valstiečiai“ gali pasigirti nebent geru lankomumu. Per 17 dienų, kai Seime vyko plenariniai posėdžiai, viename ar keliuose jų nedalyvavo 18 iš 56 LVŽS atstovų. Daugiausia posėdžių – penkis – praleido „valstietis“ žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, keturiuose nebuvo LVŽS frakcijos narys Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas, dviejuose – premjeras S. Skvernelis.

Plenarinių posėdžių nelankymo „lyderis“ – užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Linkevičius. Jis per praėjusią sesiją praleido septynis posėdžius.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"