Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valdantieji tolina reformos įgyvendinimą

 
2016 12 16 6:00
Alinos Ožič nuotrauka

Seimas linkęs pusmečiui atidėti naujojo Darbo kodekso (DK) ir dalies kitų socialinio modelio įstatymų įsigaliojimą. Galutinis sprendimas šiuo klausimu žadamas kitą savaitę.

Vakar parlamentarai po svarstymo pritarė, kad naujasis DK įsigaliotų nuo kitų metų liepos, o ne nuo sausio, kaip buvo nusprendę ankstesni valdantieji. Aiškinama, kad tai kitąmet leis sutaupyti apie 80 mln. eurų, o per pusmetį dokumentai bus gerokai patobulinti. Esą naujovės atidedamos ir todėl, kad laiko joms pasirengti turėtų verslas bei gyventojai.

Per pataisų svarstymą valdantieji „valstiečiai“ akcentavo, kad atidedant DK įsigaliojimą yra tesimi rinkėjams jų duoti pažadai. Tačiau koalicijos partnerių socialdemokratų lyderis, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius piktinosi, kad darbo santykių liberalizavimo reformą iš esmės jau galima pamiršti, ir ragino naujosios Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį prisiimti atsakomybę už neigiamas pasekmes šalies ūkiui ir „visiems žmonėms“, kurios esą kils, jei dalies socialinio modelio įstatymų įsigaliojimas iš tiesų bus nukeltas.

Pažymėtina, kad konservatorius Andrius Kubilius irgi kalbėjo apie neigiamas pasekmes, nors anksčiau negailėjo kritikos naujajam DK. Šįkart jis aiškino, kad „Lietuva nesugriūtų“, jei svarbus dokumentas įsigaliotų jau sausį.

Liberalai ragino nedelsti

Neatidėti DK įsigaliojimo ragino ir Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos atstovai. Štai Aušrinė Armonaitė stebėjosi, kad liberalams ir konservatoriams tenka agituoti už A. Butkevičiaus Vyriausybės parengtą struktūrinę reformą.

„Nors tai buvo kairiųjų Vyriausybė, tenka pripažinti, kad niekada darbo santykiai ir užimtumo politika nebuvo taip nuodugniai analizuoti, kaip tai vyko socialinio modelio (svarstymo – aut.) kontekste“, – pažymėjo ji. A. Armonaitė abejojo, ar taisant DK pavyks susitarti su Trišale taryba, ir piktinosi, kad dėl naujovių nukėlimo didelių išlaidų patirs verslas.

LS frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas siūlė leisti socialinio modelio įstatymų paketui įsigalioti nuo kitų metų sausio, o tuomet juos taisyti. Jis ragino apsispręsti, ar norima palikti galioti „sovietmečiu kvepiantį“ DK, ar siekti, kad įsigaliotų modernesnis.

„Sutinkame, kad ten daug ką reikia keisti, bet leiskime jam įsigalioti ir tada keiskime, o ne atidėkime“, – kalbėjo E. Gentvilas. Liberalas pareiškė, kad būtent dabartinio DK nuostatos ir išvarė iš Lietuvos šimtus tūkstančių gyventojų.

Konservatoriai buvo nevieningi

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys A. Kubilius situaciją vertino pasitelkdamas šachmatų terminologiją. Kreipdamasis į valdančiosios daugumos atstovus jis dėstė, kad jie „įsivarė į cugcvangą“, ir klausė, ar jie supranta padėties rimtumą.

„Bet koks ėjimas, kurį padarysite, bus blogesnis už esamą padėtį. 250 mln. eurų yra papildomos socialinio modelio išlaidos, kurias Lietuva gali leisti tik tada, jeigu Briuselis pripažins, kad socialinis modelis yra rimta struktūrinė reforma“, – aiškino A. Kubilius.

Kartu valdantiesiems jis priminė, kad Europos Sąjungos (ES) institucijos gali nesutikti su minėtomis 250 mln. eurų papildomomis biudžeto išlaidomis. Tuomet lengvai išsisukti nepavyks, teks kelti mokesčius arba spjauti į ES reikalavimus. Buvęs konservatorių premjeras perspėjo, kad Lietuva prarastų fiskalinės drausmės besilaikančios valstybės reputaciją, galbūt pablogėtų jos reitingai ir brangtų skolinimasis tarptautinėse rinkose.

Vis dėlto tarp TS-LKD frakcijos narių radosi tokių, kurie ragino pritarti pasiūlymui nukelti DK įsigaliojimą. Rimantas Jonas Dagys aiškino, kad toks yra darbdavių ir profsąjungų susitarimas, tad reikia ieškoti balanso, siekiant išsklaidyti visas abejones.

„Ginčytinų dalykų ten nėra daug. Taip pat bus svarstomos prezidentės pataisos. Kas bus nutarta Trišalėje taryboje, tą ir patvirtinsime“, – apie norą grąžinti diskusijas į Trišalę tarybą kalbėjo jis.

Dirbo dvejus metus

Buvęs premjeras A.Butkevičius ragino Seimo narius pateikti pasiūlymus, ką reikėtų keisti, kad socialinio modelio įgyvendinimo nereikėtų atidėti.

„Ekspertai, mokslininkai, darbo teisės žinovai dirbo dvejus metus, buvome pasikvietę įvairiausių ekspertų iš užsienio. Socialinis modelis – tarpusavyje suderinta darbo santykių lankstumo ir socialinio saugumo sistema“, – aiškino jis.

Savo ruožtu „valstietis“ Tomas Tomilinas pabrėžė, kad rinkimų pažadus reikia tesėti ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą.

Kenkia reputacijai

Asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė įsitikinusi, kad dėl socialinio modelio įgyvendinimo nukėlimo kentės valstybės reputacija.

„Atrodysime kaip šalis, kuri ėmėsi reformos, priėmė reikalingus dokumentus, ir staiga ta reforma stabdoma, nes pasikeitė valdžia. Tuo parodoma, kad yra tam tikras nestabilumas“, – susirūpinusi kalbėjo ji.

Kartu R. Skyrienė sakė norinti tikėti, kad tai bus paskutinis atidėjimas. „Labiausiai bijau, kad nebūtų vėl iš naujo įsivelta į didžiules diskusijas. Trišalėje taryboje jau buvo sutarta dėl daugumos svarbiausių klausimų, bet Seimas vėliau nutolo nuo to susitarimo, kai profsąjungos išsireikalavo naudingų pakeitimų. Jeigu dabar grįšime į Trišalę tarybą ir nieko nesutarsime, tuomet pamatysime, kad atidėjimas buvo visiškai nereikalingas“, – nuogąstavo ji.

„Investors‘ Forum“ vadovė vylėsi, kad jų asociacija bus pakviesta dalyvauti Trišalės tarybos veikloje.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Danukas Arlauskas teigė, kad konfederacija solidarizuojasi su kitomis verslo organizacijomis. Pasak jo, geriausia būtų, jeigu DK pataisų įgyvendinimas nebūtų atidėtas, taip pat jeigu būtų įgyvendintos prezidentės pasiūlytos pataisos.

„Laikėmės pozicijos: paleidžiame į gyvenimą, o kas blogai, taisome. Valdančiajai daugumai nusprendus kitaip, mes labai neprotestuojame. Galima sėsti ir derėtis“, – sakė jis.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas ne kartą yra teigęs, kad palaiko sumanymą atidėti DK įsigaliojimą ir jį tobulinti. A. Černiausko nuomone, tuomet darbdaviai ir darbuotojai galėtų geriau pasirengti pokyčiams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"