TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkai gamtosaugą perleido bebrams

2011 02 08 0:00
N.Malakauskienė būgštauja, kad didžiulis ežeras gali nugarmėti į durpininkų iškastą karjerą.
Felikso Žemulio nuotrauka

Rėkyvos ežero nebeliks. Tuo įsitikinę vietos gyventojai kreipėsi į krašto aukščiausios valdžios atstovus. Jie prašo gelbėti unikalų vandens telkinį. Tačiau kol kas politikų padedami viršų ima verslo interesai, o ežero gyvastį savo užtvankomis palaiko bebrai.

Didžiausia ežero bėda Šiaulių miesto Rėkyvos mikrorajono gyventojai laiko Danijos verslininkų valdomos AB "Rėkyva" veiklą. Žmonės nuogąstauja, kad bendrovei kasant durpes prie pat ežero, šis vieną dieną gali nugarmėti į durpininkų išraustą didžiulį ir gilų karjerą. Tokiu atveju išsektų ir Šiaulius puošiantys Prūdelio tvenkinys ir Talkšos ežeras, nes juos maitina Rėkyvos vanduo.

Apie šią problemą kalbama jau keliolika metų, Rėkyvos bendruomenė kreipėsi į daugybę valstybės institucijų. Prašymai gelbėti unikalų aukštapelkių ežerą išsiųsti Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Jonui Šimėnui ir kitiems valdžios atstovams.

Vietos gyventojų nuomone, kol politikai delsia, valdininkai keliaklupsčiauja prieš danų verslininkus, įsigijusius durpių įmonės kontrolinį akcijų paketą. Šie, kaip paaiškėjo, ne kartą finansiškai rėmė politikus, ypač Naująją sąjungą (socialliberalus). Dabar Rėkyvos gyventojai reikalauja, kad jų interesą gintų Generalinė prokuratūra, bet prokurorai taip pat nežinia kodėl delsia.

Šiauliečiams pernai prie Rėkyvos pagaliau pavyko prisikviesti aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską. Tačiau, pasak vietos žmonių, po šio vizito verslininkai pasijuto dar drąsesni. Televizijos laidos "Paskutinė instancija" žurnalistai, bandę parengti reportažą apie bendrovės veiklą, buvo jos apsauginių sumušti.

AB "Rėkyva" - didžiausia durpių gavybos įmonė Lietuvoje, čia per metus pagaminama apie 400 tūkst. kubinių metrų durpių ir jų substratų. Tačiau apie 90 proc. produkcijos eksportuojama, o mūsų valstybei sumokami tik menki mokesčiai.

Paslaptį atskleidė STT

Rėkyvos bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė LŽ skundėsi, kad valdininkai į jų laiškus tik atsirašinėja ir persiunčia juos vieni kitiems. Kiek daugiau žmonėms pavyko pasiekti tuomet, kai Rėkyvos mokykloje lankėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė. N.Malakauskienė jai perdavė bendruomenės skundą. Prezidentė nurodė jį ištirti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Ši aptiko pažeidimų AB "Rėkyva" darbą turėjusių kontroliuoti Aplinkos ministerijos (AM), Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) veikloje.

Tik tuomet ėmė aiškėti, kodėl šių įstaigų vadovai nuolaidžiavo danų verslininkams, ignoravo vietos žmonių skundus ir žiniasklaidos kritiką - AB "Rėkyva" ne kartą remtos socialliberalų partijos vadovai keletą metų užėmė aukštus krašto valdžios postus.

STT atlikus tyrimą paaiškėjo, kad LGT 1996 metais leido bendrovei "Rėkyva" naudoti Rėkyvos durpių telkinį, ŠRAAD išdavė šiai įmonei gamtos išteklių naudojimo leidimą, o Šiaulių apskrities viršininko administracija tik 2003-iaisiais 20 metų išnuomojo 563,9 hektaro žemės sklypą. Be to, bendrovė turėjo seną - 1962 metų techninį projektą, o pagal įstatymus tokie dokumentai galioja ne ilgiau kaip 20 metų. Žemės gelmių įstatymas draudžia naudoti gelmių išteklius be patvirtinto projekto.

Prasidėjus vietos gyventojų protestams, Šiaulių miesto savivaldybė Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Vandentvarkos katedros mokslininkams užsakė ištirti eksploatuojamo durpyno įtaką ežerui.

Tyrimą atlikę profesorius Česlovas Ramonas ir kiti mokslininkai nustatė, kad dėl durpių kasimo į Rėkyvą patenka 3 kartus mažiau vandens negu anksčiau. Apsauginė ežero zona siauriausioje vietoje tarp karjero ir ežero yra ne 400 metrų, kaip teigė bendrovės atstovai, o apie 250 metrų. Mokslininkai pasiūlė patraukti durpininkų techniką 600 metrų nuo ežero, užpilti tarp ežero ir durpyno esantį griovį, kuriuo į durpyną patenka ežero vanduo, parengti naują durpyno eksploatacijos ir rekultivacijos projektą.

Prof. Č.Ramono išvadas patvirtino ir AB "Šiaulių hidroprojektas" tyrimai. "Siauriausioje juostoje ekologinę grėsmę kelia tėkmė iš ežero į durpyną", - įspėjo hidrologai. Tad vietos žmonių būgštavimai, kad vieną dieną Rėkyva sugarmės į durpių karjerą, ne be pagrindo.

Bendrovės parama partijai

Tuo metu durpininkų stojo ginti LGT. Jos vadovas Juozas Mockevičius savo rašte Šiaulių miesto savivaldybę įtikinėjo, kad profesoriaus Č.Ramono ir "Šiaulių hidroprojekto" išvados nepagrįstos. "Durpyno sausinimas jokios įtakos Rėkyvos ežerui neturi", - garantavo krašto geologų vadovas.

Kaip nurodo STT, 2004-ųjų rugsėjį AB "Rėkyva" paaukojo 26 tūkst. litų socialliberalų rinkimų kampanijai. Partijos pirmininkas Artūras Paulauskas keletą metų buvo Seimo pirmininkas, kurį laiką - laikinasis šalies prezidentas. Netrukus po šios finansinės paramos ŠRAAD danų bendrovei išdavė naują leidimą iki 2016 metų eksploatuoti gamtos išteklius. Vis dėlto savo vadovus ministerijoje ŠRAAD tarnybiniu raštu informavo, kad 1962-aisiais parengtas durpyno eksploatavimo projektas neatitinka naujų reikalavimų, be to, net seno projekto bendrovė departamentui nepateikė. "Departamentas rekomendavo nekasti durpių arčiau kaip 600 metrų nuo ežero, tačiau bendrovė to nepaiso", - skundėsi ministerijai ŠRAAD ir net siūlė apriboti durpių gavybą.

10 metų - be projekto

AM priklausanti LGT nurodė skubiai parengti Rėkyvos telkinio durpių išteklių naudojimo projekto papildymą. Tai atliko privačios konsultacinės įmonės "Magma" savininkas Ginutis Juozapavičius.

ŠRAAD siūlė šio projekto netvirtinti. "Neišanalizuota išaugusios gavybos apimties ir keičiamos kasybos įtaka Rėkyvos ežero ir Rėkyvos botaninio-zoologinio draustinio hidrologiniam režimui bei ekosistemoms. Atmosferos ir hidrosferos apsaugos klausimas išanalizuotas paviršutiniškai, pateikti prieštaringi duomenys", - pažymėjo departamentas.

Be to, ŠRAAD priminė, kad dalis "Rėkyvos" durpyno patenka į Europos saugomų teritorijų tinklą "Natura 2000", o tokiais atvejais europinė direktyva nurodo įvertinti poveikį gamtai. ŠRAAD nuomone, tai daryti įpareigoja ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, nes AB "Rėkyva" keičia gamybos būdą, didina produkcijos kiekį.

Tačiau LGT direktorius Juozas Mockevičius nepaisė šių pastabų ir patvirtino durpių kasybos projekto papildymą. Kaip vėliau išsiaiškino STT pareigūnai, prieš 2007-ųjų savivaldos rinkimus AB "Rėkyva" vėl paaukojo lėšų politikams - 25 tūkst. litų skirta Naujosios sąjungos kandidatams. Po metų, 2008-ųjų sausį, AB "Rėkyva" dar kartą pravėrė savo piniginę politinėms kampanijoms. Dalis lėšų vėl teko socialliberalams. Šios partijos vadovas A.Paulauskas netrukus tapo aplinkos ministru ir šias pareigas ėjo iki 2008-ųjų pabaigos.

Skirtingos išvados

2008 metais jau danų bendrovės užsakymu Lietuvos energetikos institutas tyrė Rėkyvos ežerą ir jo apylinkes. Išvada, suprantama, buvo palanki verslininkams. Esą durpyno eksploatavimas neturi reikšmingos įtakos ežerui, todėl karjerą galima dar gilinti.

Vėliau tai, tik Šiaulių miesto savivaldybės užsakymu, gvildeno Geologijos ir geografijos instituto mokslininkai ir padarė kitokias išvadas. Pasak tyrėjų, Rėkyvos ežerą maitina tik aplinkinės pelkės, o jas AB "Rėkyva" sausina, kad galėtų iškasti durpių. Dėl to į ežerą patenka mažai vandens. Džiūvančiuose durpynuose neretai kyla gaisrai, vėjai jų dūmus gena į Šiaulius.

Mokslininkų teigimu, pelkės greta eksploatuojamo durpyno sparčiai slūgsta - jos jau yra žemiau už ežerą. O šio lygis dirbtinai pakeltas pastačius užtvanką. Patvinęs vanduo ardo durpingus krantus, verčia medžius. Vis didėja grėsmė, kad vanduo gali plūstelėti į karjerą.

Kaip ir ŠRAAD, tyrėjai pasiūlė atlikti Rėkyvos durpių eksploatavimo ir hidrografinio tinklo pertvarkymo poveikio aplinkai vertinimą. Tai vėl supykdė LGT. "Siūlymai nepriimtini, nes tai sutrukdytų durpių gavybą", - pareiškė ši tarnyba Šiaulių miesto savivaldybei. Beje, iš valstybės biudžeto išlaikomos LGT viena pagrindinių funkcijų, kaip nurodoma jos interneto svetainėje, - valstybinis žemės gelmių naudojimo reguliavimas ir kontrolė.

Ieškojo palankių išvadų

Pasak STT pareigūnų, mokslininkų tyrimų išvados priklausė nuo to, kas jiems užsakė šiuos darbus - Šiaulių miesto savivaldybė ar AB "Rėkyva". "Tačiau tiek AB "Rėkyva", tiek Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos - ŠRAAD, Geologijos tarnyba, - priimdamos sprendimus remdavosi tik AB "Rėkyva" palankiomis išvadomis ir ignoruodavo mokslininkų reikalavimus, kad ežero apsauginė juosta būtų ne mažesnė negu 600 metrų", - akcentavo STT tyrėjai.

Jie pažymėjo, kad šio ir kitų reikalavimų vykdymas susijęs su papildomomis AB "Rėkyva" finansinėmis išlaidomis bei galimu įmonės veiklos apribojimu, todėl nevykdžiusi nurodytų reikalavimų įmonė išvengė finansinių išlaidų, netgi praplėtė savo veiklą.

STT nuomone, nepagrįstai buvo atsisakyta ir vertinti durpių kasimo poveikį aplinkai. "Tai būtų padėję atsakyti į nuolat eskaluojamą klausimą - ar ūkinė veikla daro žalą aplinkai, ar ne. Tokių reikalavimų ignoravimas naudingas tik AB "Rėkyva", - teigė STT pareigūnai.

Naujas ministras ėmėsi veiklos

2008 metų pabaigoje aplinkos ministru tapus G.Kazlauskui, jis įsakė išbraukti durpyną iš Europos saugomų teritorijų sąrašo "Natura 2000". Paskui naujasis ministras nurodė patikrinti ŠRAAD, kuris kritikuodavo durpininkus, veiklą. Po šio patikrinimo ŠRAAD direktorius Vidmantas Svečiulis tapo itin santūrus. "Viską darome pagal įstatymus, daugiau nieko negaliu komentuoti", - kartojo jis LŽ žurnalistui.

Trečiasis G.Kazlausko žingsnis - nurodymas ministerijos kancleriui Robertui Klovui surengti ekspertizę, kuria būtų revizuoti visų Rėkyvos ežero ir pelkių problemas tyrusių mokslininkų darbai. Buvo paskelbtas konkursas, jį laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi Aušrio Balevičiaus vadovaujama konsultacinė UAB "Senasis ežerėlis".

Naujieji ekspertai darbavosi 2010-ųjų pavasarį, dar nenutirpus ledui ir durpių kasėjams neatnaujinus po žiemos savo darbų. "Atliktos studijos neleidžia nustatyti ežero taršos priežasčių bei šaltinių", - rašė ataskaitoje ekspertai. Tačiau drauge jie tvirtino, kad ežerą labiausiai teršia prie jo įsikūrusių sodų, sodybų ir Rėkyvos gyvenvietės žmonės, taip pat pakrantėse vešantys augalai.

Svarbūs verslininkų interesai

"Keista, kai keletas žmonių per vieną kitą savaitę sugeba revizuoti tai, ką 20 mokslininkų tyrė dvejus metus", - "Senojo ežerėlio" ekspertų gabumais stebėjosi Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta. Ši vietos valdžios institucija kartu su Savivaldybių asociacija siekia įtikinti Seimą pataisyti Planuojamos ūkinės veiklos aplinkai vertinimo įstatymą, kad AB "Rėkyva" negalėtų išvengti šios procedūros.

Tačiau AM Žemės gelmių skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Karpavičius mano, kad vertinti durpių kasėjų poveikį aplinkai - rizikinga. "Jeigu vietos gyventojai nesutiks su vertintojų išvadomis ir įmonė negalės dirbti, jos savininkai per teismus pareikalaus atlyginti nuostolius", - būgštavo J.Karpavičius. Vis dėlto AM neseniai įpareigojo AB "Rėkyva" prieš gilinant durpyno sausinimo griovius įvertinti durpių gavybos poveikį aplinkai.

AB "Rėkyva" direktoriaus pavaduotoja Edita Aperavičienė atsisakė LŽ komentuoti užsitęsusį bendrovės ginčą su Rėkyvos bendruomene. Bendrovės atstovas spaudai Paulius Stonys aiškino, esą vertinti poveikį aplinkai bendrovė neprivalo, nes durpių gavybos įmonė Šiauliuose atsirado dar tais laikais, kai atlikti šios procedūros nereikėjo. Pasak P.Stonio, įmonė nemažai lėšų skyrė moksliniam tyrimui, kaip durpių gavyba veikia Rėkyvos ežerą ir aplinkines pelkes.

Mokesčių - tik skatikai

LŽ pasidomėjo, ką apie Rėkyvos problemas mano Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas J.Šimėnas. Juolab kad prieš tapdamas politiku J.Šimėnas buvo geologas, vadovavo Geologų sąjungai.

"Nesu ten buvęs ir nelabai galiu vertinti. Pasiūliau AM dar kartą įsigilinti į tą problemą. Aptarsime ją ir mūsų komitete, galbūt nuvyksime į Šiaulius. Reikia suderinti gamtosaugą, ekonomikos plėtrą ir socialinę žmonių padėtį", - aiškino politikas. Paklaustas, ar daug naudos Lietuvai iš to, kad danai iškasa ir išveža iš mūsų krašto durpes, J.Šimėnas patikino, kad mokesčiai už durpių išteklius itin maži. "Be to, bent dalis jų turėtų tekti savivaldybėms, kad vietos gyventojai iš tokių įmonių turėtų daugiau naudos. Tada gal mažiau būtų ir konfliktų", - siūlė išeitį politikas.

Už kubinį metrą durpių žaliavos AB "Rėkyva" sumoka apie 50 centų mokesčių. Parduotuvėje toks kiekis durpių kainuoja apie 130 litų. Kai kurių tyrėjų duomenimis, bendrovė į Lietuvos iždą per metus sumoka apie 200 tūkst. litų, o norint atkurti jos gamtai padarytą žalą prireiktų daugiau kaip 60 mln. litų.

"Kas prisiims atsakomybę, jei įvyks ekologinė katastrofa? Už kieno pinigus bus šalinami jos padariniai?" - klausė Rėkyvos bendruomenės pirmininkė N.Malakauskienė.

Tačiau ją ir visus šiauliečius galima bent šiek tiek nuraminti: po Rėkyvos pelkes braidę "Senojo ežerėlio" ekspertai aptiko vieną, pasak jų, ankstesnėse mokslo studijose nepaminėtą griovį. Juo ežeras galėtų nutekėti į durpyną, tačiau taip neatsitiks vien dėl to, kad šį griovį keliose vietose užtvenkė... bebrai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"