TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkai grįš į regionus

2013 06 03 6:00
V.Bukausko teigimu, siekiama, kad regionų plėtros tarybos turėtų realią valdžią regionuose įgyvendinant ES fondų finansuojamus projektus. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Seime užsimota didinti apskrityse veikiančių regionų plėtros tarybų biurokratinį aparatą ir išplėsti jų funkcijas bei galimybes. Nors prieš ketverius metus naikinant apskričių administracijas buvo tvirtinama, kad taip siekiama sumažinti valdininkų skaičių. 

Regioninės plėtros įstatymo pataisų projektą užregistravo grupė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) narių. Komiteto pirmininko Valentino Bukausko teigimu, įstatymo pataisomis siekiama, kad regionų plėtros tarybos turėtų realią valdžią regionuose įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojamus projektus. Todėl būtų panaikintas Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), o regionuose įkurtos savarankiškos apskričių regioninės plėtros agentūros.

Kitos galimybės

Pasak V.Bukausko, šioms agentūroms, kaip vykdomajai regionų plėtros tarybos valdžiai, būtų suteikta teisė rengti ir koordinuoti regioninius projektus, taip pat atstovauti regionams tarptautinėse regionų bendradarbiavimo organizacijose, stebėti, kaip įgyvendinami plėtros tarybos priimti sprendimai, ar tinkamai savivaldybės vykdo įsipareigojimus. Agentūros būtų išlaikomas dalininkų - savivaldybių bei valstybės - lėšomis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė LŽ priminė, kad prieš ketvertą metų, kai buvo naikinamos apskričių administracijos, LSA siūlė regionų plėtros taryboms suteikti savarankiškumą ir leisti formuoti regioninę valdžią. Tačiau VRM atsirado naujas departamentas, o apskrityse įkurti skyriai, turintys po 3-5 darbuotojus. Vis dėlto jiems pradėjus veikti paaiškėjo, kad regionai liko be juridinio asmens statuso. Kai kurie regionai pradėjo kurti asociacijas, tačiau tai problemos neišsprendė. "Regionai egzistuoja tik formaliai, jokios realios valdžios jie neturi", - LŽ teigė B.Ropė.

Daug valdininkų nereikės

Kaip LŽ sakė Seimo VVSK pirmininkas V.Bukauskas, priėmus pataisas, etatiniais darbuotojais galės tapti ir regionų plėtros tarybų pirmininkai bei pavaduotojai. Esą iki šiol šį darbą jie dirbo visuomeniniais pagrindais. Kiek iš viso darbuotojų reikėtų būsimose apskričių plėtros agentūrose, spręstų pačios regionų plėtros tarybos.

B.Ropė: "Regionai šiuo metu egzistuoja tik formaliai, jokios realios valdžios jie neturi." / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

LSA viceprezidentas B.Ropė mano, kad agentūrose pakaks 3-5 darbuotojų, kad būtų galima pradėti "sukti" aktyvesnį regionų gyvenimą.

Marijampolės apskrities regiono plėtros tarybos pirmininkas Algis Žvaliauskas taip pat teigė manantis, kad valdininkų skaičius smarkiai nedidėtų. Esą apskrityse gali atsirasti po vieną ar du naujus valdininkus. Kitą dalį siūlomų apskričių regioninės plėtros agentūrų darbuotojų galėtų sudaryti dabar apskrityse dirbantys Regioninės plėtros departamento prie VRM skyrių darbuotojai.

A.Žvaliauskas pabrėžė ir tai, kad įsteigus agentūras būtų panaikinta kuriozinė situacija: "Skirstome šimtus milijonų litų, bet esame visuomeninė institucija, be juridinio asmens teisių."

Taip pat tikinama, kad turėtų būti panaikintas Regioninės plėtros departamentas prie VRM. Šiame departamente ir jo skyriuose apskrityse šiuo metu dirba 46 valstybės tarnautojai ir darbuotojai. "Kiek darbuotojų reikėtų kuriamoms viešosioms įstaigoms (agentūroms), kol kas nustatyti sudėtinga", - LŽ aiškino VRM Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Audra Keniausytė-Petraitienė.

Pasigedo demokratijos

Seime registruotomis Regioninės plėtros įstatymo pataisomis bandoma panaikinti ir kitą, ne vienus metus egzistuojančią koliziją. 2011 metais Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso (ET VRVK) atstovai patikrinę, kaip Lietuvoje įgyvendinama Europos vietos savivaldos chartija, nustatė, kad Lietuvoje iš esmės nėra regioninės savivaldos lygmens. Šalyje egzistuojantys regionai neatitinka europinių regionų reikalavimų, nes neturi savo administracijos ir biudžeto. Todėl Lietuva priskirtina ne prie demokratinių, kuriose plėtojama trijų lygių valdžia - centrinė, regionų ir savivalda, o prie posovietinių "griežtos rankos" šalių, kai valdoma "iš centro" - iš VRM. Paskelbus tokias ET VRVK išvadas Lietuvos atstovai Regionų valdžių rūmuose prarado balsavimo teisę.

ET VRVK vienija Europos valstybių atstovus iš daugiau nei 200 tūkst. vietos ir regionų valdžios institucijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"