TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkai mašalų negaudo

2012 04 17 6:02

Druskininkiečiai nerimastingai žvilgčioja į kalendorių - šįmet į kurortą plūstelėjusiems poilsiautojams jie neturės paaiškinimo, kodėl nepasirūpinta kraujasiurbių mašalų naikinimu. Valdininkai šią dzūkų bėdą stumia kuo toliau ir neprisiima atsakomybės nei už jų naikinimą, nei už tyrimus.

Dzūkijos žmonės vėl palikti vieni kovoti su kraujasiurbiais mašalais. Jau antrus metus Vyriausybė neranda lėšų ne tik upiniams mašalams naikinti, bet ir su jais susijusiems moksliniams tyrimams.

"Nenoriu būti blogas pranašas, tačiau pinigų kovai su mašalais, matyt, nebus ir šiemet", - vakar tik atsiduso Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Valdininkas neslėpė, kad dzūkus kasmet kamuojančios problemos sprendimas vėl prasmego Aplinkos ministerijos susirašinėjimų su Vyriausybe, Finansų ministerija ir Dzūkijos regiono savivaldybėmis smegduobėje. 

Valdininkai ginasi raštais

Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausioji konsultantė Živilė Stravinskaitė LŽ patikino, kad prašymai skirti lėšų mašalų populiacijai reguliuoti gerokai iš anksto buvo išsiųsti Vyriausybei, Finansų ir Aplinkos ministerijoms. 

Finansų ministerija informavo meriją, kad Aplinkos ministerija įpareigota į 2012 metų strateginį veiklos planą įtraukti lėšas, būtinas upinių mašalų naikinimo biologiniam preparatui pirkti. Tačiau LŽ kalbintas Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius L.Budrys vakar tik gūžčiojo pečiais ir pabrėžė, kad jų institucija pagal Rėmimo programos įstatymą skirti pinigų tokiems darbams paprasčiausiai... negali.

Ir niekada nėra jų skyrusi. Anot L.Budrio, geriausia būtų, kad kitos atsakingos institucijos atsižvelgtų į tai, jog ši dzūkus kamuojanti bėda kartojasi metai iš metų. Esą vieną kartą ir visam laikui derėtų numatyti šiam reikalui lėšų eilutę valstybės biudžete.

Pinigų vis mažėjo

Nuo kraujasiurbių mašalų antpuolių labiausiai kenčia Druskininkų kurorto savivaldybės ir Alytaus, Varėnos bei Lazdijų rajonų gyventojai ir jų gyvuliai. Kai šių vabzdžių antplūdžiai minėtuose rajonuose tapo stichine nelaime, valdininkai lyg ir sukruto. Nuo 1999 metų mašalai naikinti biologiniu preparatu "Vectobac" - jį kiekvieną pavasarį, pradėjus ristis lervoms, specialistai supildavo į Nemuną. Pinigų būdavo skiriama iš Vyriausybės rezervo. 

Mokslininkų skaičiavimais, norint išnaikinti kraujasiurbius mašalus iki tokio lygio, kad jie nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir jų gyvenimo kokybei, kasmet į Nemuną prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos reikėtų supilti po dešimt tonų šiems vabzdžiams pragaištingo preparato "Vectobac". Tačiau pastarąjį kartą, dar 2010-aisiais, valstybė įstengė jo nupirkti vos tris tonas.

Valdžia neremia ir tyrimų

Mokslininkams nepavyko tiksliai nustatyti kraujasiurbių mašalų paplitimo, tačiau manoma, kad pagrindinės jų atsiradimo ir išplitimo priežastys - pasikeitęs upės hidrologinis režimas ir vandens užterštumas. Įtakos taip pat turėjo sumažėjęs šių vabzdžių lervomis mintančių žuvų skaičius ir vandens atšilimas. 

Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslinė darbuotoja Rasa Bernotienė pabrėžė, kad praėjusią vasarą, kai biologiniu preparatu mašalai nebuvo naikinami, vėl pastebėtas ryškus vabzdžių pagausėjimas. Koks jis, pagal vienų metų tyrimus daryti išvadas anksti. "Šie metai turėtų parodyti mašalų populiacijos atsinaujinimo greitį", - LŽ vakar teigė mokslininkė.

R.Bernotienei apmaudu, kad, nutraukus finansavimą biologiniam preparatui pirkti, moksliniai tyrimai taip pat palikti pačių mokslininkų iniciatyvai. "Dabar tyrimams gauname tik šiek tiek lėšų iš Ekologijos instituto, nes mums tai išties svarbu", - atskleidė seniai mašalų paplitimą tyrinėjanti R.Bernotienė.

Pagal meteorologų prognozuojamas oro sąlygas mašalų lervos Pietų Lietuvoje turėtų pradėti ristis jau po savaitės. Jų ypač baiminamasi Nemuno prieigose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"