TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkai posėdžiauja, Lietuva pralaimi

2014 08 28 6:00
R. Vaitkus Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, kurio vadovaujamos darbo grupės „dėka“ šįmet Lietuvoje mokytis siekę Punsko lietuviai vos neliko be svajonių studijų, pripažįsta, kad pokyčius rengę specialistai „neįsigilino į visas detales“, bet vis tiek kartoja: sistema gera, ji galios ir toliau.

„Šįmet į Lietuvos aukštąsias mokyklas priėmėme daugiau kaip kelis šimtus žmonių iš užsienio. Problema iškilo tik dėl Punsko lietuvių. Sprendėme ją maksimaliai, kiek tai galima padaryti mūsų valstybės jėgomis, nepažeidžiant teisės aktų. Iš 15 studijuoti norėjusių Punsko lietuvių 14 studijuoja Lietuvoje, valstybės finansuojamose vietose. Didelės tragedijos čia nematau. Atsakomybę turėtų prisiimti Studijų kokybės vertinimo centras, tinkamai neinformavęs apie laukiančius pakeitimus. Dabar esame sutarę, jog artėjant mokslo metams informacija Lietuvoje norintiems studijuoti užsienio lietuviams būtų teikiama iš anksto, jau nuo rugsėjo, kad vaikai laiku spėtų pasirinkti egzaminus“, - LŽ sakė švietimo ir mokslo viceministras socialdemokratas R. Vaitkus.

Kaip žinoma, šio rugpjūčio pradžioje paaiškėjo, kad į raginimus tęsti mokslus tėvynėje atsišaukę geriausi lietuviško Punsko Kovo 11-osios licėjaus auklėtiniai liko už Lietuvos aukštųjų mokyklų durų. Mat Lietuva, jau įsibėgėjus abitūros egzaminams Lenkijoje, nuo šių metų pakeitė užsienyje gautų pažymių konvertavimo tvarką. Punsko lietuvių mokyklinių egzaminų rezultatai buvo konvertuoti taip nepalankiai, kad jiems nebeliko galimybės konkuruoti su kitais abiturientais. Tik tuomet, kai Lenkijos lietuvių bendruomenė kreipėsi į Lietuvos diplomatus ir šia istorija ėmė domėtis žiniasklaida, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pasirūpino, kad Punsko lietuviai būtų pakviesti studijuoti valstybės finansuojamose vietose pagal tikslines programas – tai yra rinktųsi tarp stojančiųjų visiškai nepopuliarias specialybes.

Įsiplieskus skandalui ŠMM ne kartą skelbė, jog atsakomybę dėl to, kas įvyko, turėtų prisiimti šiai institucijai pavaldus Studijų kokybės vertinimo centras. Esą tai jis laiku neinformavo Punsko lietuvių apie pakeistą tvarką. Iš tiesų abiturientų planus sujaukusį sprendimą pasirašė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, o siūlymus jam pateikė speciali darbo grupė, vadovaujama viceministro R. Vaitkaus.

Ministerijos komandos sprendimas

Šių metų pradžioje ministras D. Pavalkis pasirašė įsakymą dėl darbo grupės, privalančios iki balandžio 30 dienos išnagrinėti užsienio lietuvių priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas problemas ir pateikti siūlymus, kaip jas spręsti. R. Vaitkaus vadovaujama darbo grupė, kurią sudarė švietimo ir mokslo ministro patarėja Ugnė Genienė ir dar penkios ŠMM valdininkės, taip pat ŠMM pavaldžių Nacionalinio egzaminų centro bei Studijų kokybės vertinimo centro darbuotojos ir trijų aukštųjų mokyklų atstovai - Vilniaus universiteto Studijų direkcijos direktorė Jekaterina Bortkevič, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studijų centro vadovė Raimonda Brunevičiūtė, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti prezidentas, Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius Pranas Žiliukas, - ėmėsi svarstyti Studijų kokybės vertinimo centro, kaip ir kasmet, parengtą mokyklas užsienyje baigusių asmenų pažymių pervedimo į lietuvišką sistemą modelį.

Net iki gegužės pabaigos, viršydama nustatytą limitą, dirbusi specialistų grupė pasiūlė naujovę: įvertinti Lenkijoje abiturientų laikytų egzaminų lygį, nes gretimoje šalyje, kaip ir Lietuvoje, moksleiviai gali pasirinkti, kokį egzaminą - valstybinį ar mokyklinį – laikyti. Iki tol palankiai mokyklinio egzamino rezultatus konvertavusi Lietuva ŠMM darbo grupės siūlymu ir esą siekdama „maksimaliai pagerinti sąlygas stojantiesiems iš užsienio į Lietuvos aukštąsias mokyklas“ nuo šių metų prioritetą nutarė teikti valstybinio egzamino lygmeniui. Deja, šiemet abitūros egzaminus laikę Punsko lietuviai nespėjo prisitaikyti prie Lietuvos valdininkų užgaidų: apie naująją tvarką Studijų kokybės vertinimo centras paskelbė gegužės 22-ąją, kai egzaminai Lenkijoje vyko visu smarkumu ir pakeisti pasirinkimo jau nebebuvo galima.

„Taip, iš tiesų galėjo būti svarstomas variantas naująją tvarką taikyti ne nuo šių, bet nuo ateinančių metų. Atvirai sakant, turbūt ne į visas detales darbo grupėje įsigilinome. Norint suprasti, kad dėl konvertavimo taip keisis rezultatai, reikėtų būti specialistu kelių šalių švietimo sistemų, o tai tikrai neįmanoma“, - kalbėdamas su LŽ prasitarė R. Vaitkus.

Vis dėlto, švietimo viceministro teigimu, priimti pakeitimai galios ir toliau. "Stengėmės maksimaliai pagerinti sąlygas stojantiesiems iš užsienio į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Schema, kurią parengė ir taiko Studijų kokybės vertinimo centras, iš principo yra labai teisinga. Kita vertus, noriu irgi paklausti: jeigu Punsko lietuviai tikėjosi studijuoti labai prestižines programas, kurių konkurencija Lietuvoje - milžiniška, jie turėjo lyginti mūsų bei Lenkijos sistemas ir matyti, kad tos šalies aukštosios mokyklos, pavyzdžiui, stojant į mediciną, su tokiais pažymiais net nepriimtų jų dokumentų“, - tvirtino R. Vaitkus.

Skausminga klaida

Kaip LŽ teigė Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovė Irena Gasperavičiūtė, iš tiesų situacija šiek tiek kitokia. „Lenkijoje galima laikyti pagrindinio arba išplėstinio lygio egzaminus. Iki šiol Lietuva pagrindinio lygio egzaminus Lenkijos lietuviams perskaičiuodavo labai palankiai, todėl vaikams neapsimokėdavo laikyti kur kas sudėtingesnių išplėstinio lygio egzaminų. Jeigu būtų žinoję apie pasikeitusius vertinimus, manau, dauguma Punsko lietuvių būtų laikę išplėstinio lygio egzaminus. Lenkijoje kiekviena aukštoji mokykla iš anksto skelbia savo sąlygas, todėl stojantieji žino, ko iš jų norima. Lietuvoje studijuoti norėję jaunuoliai irgi tikėjosi, jog galios ankstesni reikalavimai, bet staiga paaiškėjo, kad jų rezultatai bus perskaičiuojami labai nepalankiai“, - aiškino bendruomenės atstovė.

I. Gasperavičiūtė apgailestavo, kad Lietuva keičia iki šiol Lenkijos lietuviams buvusią palankią priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką. „Nuo Nepriklausomybės paskelbimo tikrai daug Punsko abiturientų studijavo Lietuvoje. Mums svarbu, kad vaikai neišsilakstytų po užsienius, liktų toje pačioje tautoje, Lietuvoje. Gal mes tiesiog pripratome prie gerų dalykų? O dabar padėtis, matyt, keičiasi“, - karčiai svarstė Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovė.

Kad ŠMM skuba skaudžiai palietė nemažai jaunų Punsko lietuvių, tradiciškai siedavusių savo studijų planus su Lietuva, įsitikinęs ir parlamentaras Gintaras Steponavičius, buvęs švietimo ir mokslo ministras. „Šis atvejis turėtų tapti gera pamoka mūsų institucijoms, kad priimant vienokius ar kitokius pakeitimus reikia matyti platesnį kontekstą. Norisi tikėti, jog įvyko nesusipratimas ar skausminga klaida, o ne požiūrio pokytis. Žinant, kad tenykščiai žmonės yra tikrai dideli Lietuvos patriotai, nederėtų taip lengvai į viską žiūrėti“, - svarstė G. Steponavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"