TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkai vėl veržiasi dėstyti

2007 09 26 0:00
O.Šarmavičius negirdėjo, kad kam nors iš valstybės tarnautojų nebūtų leista dirbti kito darbo.
LŽ archyvo nuotrauka

Papildomai padirbėti aukštosiose mokyklose siekiantys valdininkai tikina, kad tai jiems netrukdo atlikti tiesioginių pareigų. Vieniems dėstymas atneša papildomų pajamų, kiti sako su studentais bendraujantys dėl malonumo.

Trys apskričių viršininkai, be pagrindinio, veikiausiai galės dirbti ir kitą darbą. Tokį leidimą šiandien jiems ketina suteikti Vyriausybė. Šią procedūrą numato įstatymas.

Šiemet Vyriausybės ir premjero skiriamų valstybės tarnautojų prašymų ir informacijos nagrinėjimo komisija duoti sutikimą dirbti kitą darbą rekomendavo devyniems asmenims. "Daugiausia prašymų gauname rudenį, artėjant arba prasidėjus naujiems mokslo metams", - LŽ sakė šios komisijos pirmininkas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Olegas Romančikas. Jo teigimu, visi prašiusieji leidimo dirbti dėsto aukštosiose mokyklose. Už darbą, kurį privalu atlikti ne pagrindinio darbo valandomis, valdininkai gauna papildomą atlygį.

Kliūčių neįžvelgė

Komisija rekomendavo Vyriausybei leisti Šiaulių apskrities viršininkui Alvydui Šedžiui dirbti Šiaulių universitete, Panevėžio apskrities viršininkei Gemai Umbrasienei - Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute, Utenos apskrities viršininkei Angelei Kaušylienei - Vilniaus pedagoginiame universitete ir Utenos kolegijoje. Leidimą dėstyti Mykolo Romerio universitete rekomenduota suteikti Vyriausybės atstovei Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Elvyrai Baltutytei.

Komisija neprieštarauja, kad aukštosiose mokyklose dirbtų premjero politinio pasitikėjimo patarėjai Gediminas Černiauskas ir Mindaugas Jurkynas. Leidimą dėstytojauti gavo ir trys Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai. Teisingumo ministerija sutiko, kad aukštosiose mokyklose dėstytų 15 jos darbuotojų, Švietimo ir mokslo - 4.

Darbui netrukdo?

Visi LŽ kalbinti valdininkai teigė, kad papildomas darbas netrukdo atlikti tiesioginių pareigų. Priešingai, suteikia naujos informacijos, bendravimo patirties, verčia būti nuolat pasitempusiems, neprarasti formos.

A.Kaušylienė, turinti socialinių mokslų daktarės laipsnį bei 24 metų pedagoginio darbo praktiką, ir A.Šedžius vadovauja magistrantų bei bakalaurų diplominiams darbams. "Neturiu laiko, tačiau manęs labai prašė, kad sutikčiau vadovauti darbams, nes Šiauliuose tokių vadovų labai trūksta", - vakar LŽ sakė A.Šedžius. Jis prisipažino studentams sutikęs paskaityti kelias paskaitas viešojo administravimo tema. "Visa tai darau nemokamai", - teigė apskrities viršininkas.

Jo kolegė A.Kaušylienė turi 12 magistrantų - po 6 Vilniaus pedagoginiame universitete ir Utenos kolegijoje. Pasak apskrities viršininkės, konsultuoti studentus galima ir laisvalaikiu, savaitgalį, be to, yra elektroninis paštas.

Svarbu ne pinigai

Beveik 10 metų pedagoginio darbo stažą turinti E.Baltutytė M.Romerio universiteto studentams dėsto specialų kursą apie žmogaus teises. Aukštojoje mokykloje Vyriausybės atstovė EŽTT sakė dirbanti tik kartą per savaitę ir nuo pagrindinio darbo "nugnybanti" tik vieną valandą, kurią atidirba kitą dieną. Maždaug 1000 litų per visą semestrą uždirbanti E.Baltutytė prisipažino dirbanti ne dėl pinigų. "Man įdomu bendrauti su jaunais žmonėmis, be to, nenoriu, kad nutrūktų ryšiai su akademine aplinka", - sakė Vyriausybės atstovė EŽTT.

Tame pačiame M.Romerio universitete dėsto ir premjero patarėjas sveikatos, aplinkos bei investicijų klausimais G.Černiauskas. Per savaitę socialinių mokslų (ekonomikos) daktaro laipsnį turintis tarnautojas aukštojoje mokykloje dirba keturias akademines valandas.

Darbdaviui G.Černiauskas sakė turėjęs pateikti paskaitų universitete grafiką. Už valandas, sutampančias su pagrindiniu darbu, teks atidirbti kitu laiku, arba bus sumokėtas ne visas atlyginimas.

Premjero patarėjas užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimams M.Jurkynas beveik dešimtmetį dėstytojauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Ekonomistės išsilavinimą turinti G.Umbrasienė Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute pirmadienio vakarais pirmakursiams ir antrakursiams dėsto mikro- ir makroekonomiką. "Mokslinio laipsnio neturiu, esu dėstytoja praktikė", - sakė G.Umbrasienė. Kiek už šį darbą jai bus mokama, apskrities viršininkė prisipažino nežinanti, nes kol kas atlygio negavo.

Skundų nesulaukta

Iki 2004-ųjų pabaigos valstybės tarnautojai, be pagrindinio darbo, apskritai neturėjo teisės dirbti kitur. Tų pačių metų gruodžio mėnesį padėtis pasikeitė: Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, draudžianti valstybės tarnautojams turėti ir kitą darbą, prieštarauja Konstitucijai bei teisinės valstybės principams. Atsižvelgus į tai teisės aktai buvo pataisyti.

Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Osvaldas Šarmavičius vakar LŽ teigė negirdėjęs, kad kam nors iš valstybės tarnautojų nebūtų leista dirbti kitą darbą, paprastai - dėstyti aukštojoje mokykloje. "Jei tai nedaroma pagrindinio darbo laiko sąskaita ir nekyla interesų konflikto, jokių kliūčių gauti darbdavio sutikimą nėra", - sakė jis. Pareigūnas tikino negirdėjęs, kad bent vienas tarnautojas dėl to būtų skundęsis.

Pasak O.Šarmavičiaus, pasaulyje esama įvairios praktikos - vienur valdininkams, norintiems dirbti kitą darbą, reikia gauti leidimą, kitur nereikia. "Tai priklauso nuo pasirinkto valstybės tarnybos modelio. Prancūzijoje jis vienoks, Skandinavijos šalyse - kitoks", - sakė departamento vadovas. Jo teigimu, kuriant lietuviškąjį modelį naudotasi daugelio valstybių patirtimi.

Statistikos, kiek valstybės tarnautojų dirba antrą darbą, nėra, tokių duomenų niekas nekaupia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"