TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkai vis tobulės už valdiškus pinigus

2012 04 21 6:04

Prezidento ir Seimo kanceliarijos, Ministro pirmininko tarnyba bei ministerijos valdininkų mokymams šiemet numatė skirti apie 4 mln. litų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) lėšų.  

Svarbiausios krašto institucijos šiemet valdininkams suplanavo įvairių kursų: pradedant užsienio kalbų, baigiant analitinio ir kūrybinio mąstymo bei laiko valdymo mokymais. Dalis valdininkų turės progą pasitobulinti ir svečiose šalyse. Tačiau už šią savo institucijos investiciją jie nieko neįsipareigoja. 

Brangiausios - stažuotės užsienyje

Daugiausia valstybės biudžeto lėšų - apie 300 tūkst. litų - darbuotojų mokymams šiemet ketina skirti Užsienio reikalų ministerija (URM). Numatyta rengti ne tik įvadinius mokymus į valstybės tarnybą naujai priimtiems tarnautojams, bet ir etikos ir korupcijos prevencijos sričių žinių, užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, audito, finansų, darbų saugos ir viešųjų pirkimų kursus. 

Pasak URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėjo Mindaugo Lašo, didžioji dalis mokymų vyksta Lietuvoje - ministerijos arba mokymus organizuojančių įstaigų patalpose. "Brangiausiai kainuoja darbuotojų stažuotės užsienyje. Ministerijos išlaidas paprastai sudaro darbuotojo kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, o mokymo išlaidas ar dalį jų atlygina mokymus organizuojanti Lietuvos ar užsienio mokymo įstaiga. Brangiausia stažuotė atsieina 4,5 tūkst. litų", - LŽ aiškino jis.

Mokysis būti lyderiai

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) valdininkų kvalifikacijai kelti šiemet numačiusi išleisti beveik 240 tūkst. litų valstybės biudžeto ir apie 400 tūkst. litų ES lėšų. Ministerijos darbuotojams bus pasiūlyti įvadiniai mokymai, taip pat kvalifikacijos tobulinimo kursai. ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Viliaus Rekevičiaus teigimu, mokymuose planuoja dalyvauti 952 tarnautojai, skaičiuojant, kad vienas darbuotojas gali dalyvauti keliuose mokymuose. 

Susisiekimo ministerijos darbuotojų kvalifikacijai kelti šiemet numatyta 80 tūkst. litų. Daugiausia dėmesio bus skiriama, kad valdininkai pasiruoštų pirmininkauti ES ir gilintų Bendrijos kalbų žinias.

Finansų ministerija (FM) darbuotojams mokyti iš valstybės biudžeto suplanavo išleisti 40 tūkst. litų. Už šiuos pinigus valdininkai stažuosis Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, mokysis užsienio kalbų, taip pat "didins kompetencijas priimant ir įgyvendinant ES sprendimus, tobulins vadovavimo, lyderiavimo, vadybinius bei valdymo gebėjimus". Dar 1 mln. 75,5 tūkst. litų FM tarnautojų mokymams skirs ES, Europos ekonominės erdvės valstybės ir Norvegija.

Išmoks valdyti laiką

Kultūros ministerija šiemet tarnautojams mokyti numatė skirti 50 tūkst. litų. Pernai metų pabaigoje ir šių metų pradžioje valdininkai mokėsi korupcijos prevencijos, viešųjų pirkimų organizavimo praktinių aspektų, taip pat analitiškai ir kūrybiškai mąstyti, valdyti laiką.

Vidaus reikalų ministerija mokymams ketina išleisti 7 tūkst. litų iš valstybės biudžeto ir dar 126 tūkst. litų ES lėšų. Brangiausiai kainuoja ministerijos perkami valdininkų užsienio kalbų kursai. Pavyzdžiui, prancūzų kalbos mokymai vienam darbuotojui atsieis beveik 4 tūkst. litų, o anglų kalbos - apie 2,5 tūkst. litų.

Aplinkos ministerijos darbuotojai kvalifikaciją šiemet kels mokydamiesi administruoti ES paramą, gilindami teisės, vidaus audito, kovos su korupcija ir aplinkosaugos sričių žinias. Kursams numatyta skirti 8 tūkst. litų iš biudžeto ir apie 273 tūkst. ES paramos lėšų. "Dauguma planuojamų mokymų vyks Lietuvoje.

Užsienyje (Briuselyje, Mastrichte ir kt.) planuojami mokymai iš ES techninės paramos lėšų ir 4 seminarai iš ES lėšų pagal kvalifikacijos tobulinimo projektą", - aiškino Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė.

Seimo kanceliarija 50 tūkst. litų ketina išleisti mokymams, susijusiems su pasirengimu pirmininkauti ES. Taip pat bus rengiami jau kelerius metus vykdomo projekto mokymai Seimo kanceliarijos padalinių vadovams, teisėkūros srityje dirbantiems tarnautojams, tarp jų ir intensyvūs užsienio kalbų kursai.

Planuojama, kad šiemet mokymuose dalyvaus 200 Seimo kanceliarijos darbuotojų, 8 valdininkai kvalifikaciją galės kelti užsienyje. Dviem savaitėms mokytis užsienio kalbų į svečius kraštus - Didžiąją Britaniją ir Prancūziją - bus siunčiami keli Seimo valdininkai.

Būtinos žinios

Krašto apsaugos ministerija (KAM) savo tarnautojams taip pat planuoja įvairius mokymus, t. y. prancūzų kalbos, kompiuterinio raštingumo, auditorių mokymo, personalo valdymo ir pasirengimo pirmininkauti ES kursus. Jiems numatyta išleisti beveik 33 tūkst. litų. Kvalifikaciją kels apie 60 tarnautojų. "Didžioji dalis mokymų vyks Lietuvoje, taip pat Briuselyje", - LŽ sakė KAM Viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus specialistė Asta Galdikaitė.

Energetikos ministerijos (EM) darbuotojai kvalifikaciją kelia pagal dalinai ES finansuojamą projektą. 2011-2013 metais įgyvendinamo projekto vertė - beveik 523 tūkst. litų. 15 proc. šios sumos skiria ministerija. EM informacijos valdymo skyriaus specialistės Donatos Malinauskaitės teigimu, įvairiuose mokymuose - užsienio kalbų, administracinių, vadybinių gebėjimų - dalyvaus 63 darbuotojai.

Investicija be įsipareigojimo 

Seimo Audito komiteto ir Antikorupcijos komisijos narės Agnės Bilotaitės teigimu, mokytis ir kelti kvalifikaciją valdininkams būtina. Tačiau valstybės institucijos darbuotojų tobulinimuisi turėtų rengti tik būtiniausius ir pagal kainą priimtiniausius mokymus. Anot parlamentarės, taip pat labai svarbu, kad įvairūs kursai užsienyje netaptų tiesiog turistavimu už valstybės pinigus.

A.Bilotaitė pabrėžė, kad valstybės institucijos apmokėdamos darbuotojų mokymus investuoja nemažus pinigus. Tačiau neretai pasitaiko, kad daugiau žinių ir gebėjimų įgijęs valdininkas netrukus išeina iš darbo.

"Privačiose bendrovėse taip atsitinka itin retai. Jeigu įmonė investuoja į darbuotoją, paprastai su juo pasirašoma sutartis ir darbuotojas įsipareigoja bendrovėje dirbti tam tikrą laiką. Tokia tvarka galėtų galioti ir valstybės sektoriuje", - įsitikinus A.Bilotaitė. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"