TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkams būtinas visuomenės pasitikėjimas

2013 12 18 5:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis viliasi, kad artimiausiu metu darbas valstybės tarnyboje taps prestižinis. Vis dėlto planuojamos reformos strigs, jei patys valdininkai nerodys pastangų gerinti savo įvaizdį.

Naujieji metai valdininkams prasidės ne tik džiugiu didesnių atlyginimų laukimu. Jau kadai kalbama, kad Vyriausybė, kasdien raginama politikų, audžia planus artimiausiu metu praretinti gana gausų biurokratų būrį. Kad tokie planai realūs, interviu “Lietuvos žinioms” nepaneigė ir Vyriausybės kanceliarijos vadovas A.Mačiulis. Pasak kanclerio, ketinama atidžiai peržiūrėti ir optimizuoti valstybės institucijų vykdomas funkcijas. Jau dabar matyti, kad inventorizacija pareikalaus “aukų”.

Iškabos keitimas - neformalus

- Metų veiklos sukaktį mininti Vyriausybė šiomis dienomis maudosi sveikinimų pursluose. Tačiau jūsų norėčiau paklausti kiek proziškesnio dalyko. Kaip per šiuos metus dirbo tas biurokratinis aparatas, be kurio nesisuka jokia valdžios mašina?

- Manau, kad neblogai, nors visada norisi optimalumo. Dar yra kur pasitempti, ką patobulinti. Per metus išryškėjo silpnosios vietos, problemos, jas spręsti stengėmės įvairiais būdais.

- Ar nenutiko taip, kad šį pusmetį, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai, visos valdininkijos jėgos buvo sutelktos būtent į šią veiklą, o vidaus reikalai buvo kiek apleisti?

- Pirmininkavimas iš tiesų atėmė daug laiko, todėl būčiau neteisus sakydamas, kad ši veikla neturėjo įtakos vidaus darbų ritmui. Valdininkai privalėjo atlikti ne tik europines užduotis, bet ir vykdyti savo tiesiogines funkcijas. Kita vertus, pirmininkavimo patirtis neabejotinai bus naudinga jų tolesnei kasdienei veiklai.

- Eina aštuntas mėnuo, kai Ministro pirmininko tarnyba pakeitė iškabą ir virto Vyriausybės kanceliarija. Kokios naudos davė tokia pertvarka?

- Svarbiausia pertvarkos idėja buvo išplėsti ir grąžinti kai kurias buvusias Vyriausybės aparato funkcijas. Tarp tokių – juridinis teisės projektų vertinimas, kurį anos kadencijos Vyriausybė buvo atidavusi į Teisingumo ministerijos rankas. Drįsčiau teigti, kad dabar po Vyriausybės posėdžio projektai į Seimą iškeliauja kokybiškesni, patobulėjo ir Vyriausybės nutarimai. Kartu su juridiniu buvo išplėstas ir dalykinis projektų vertinimas, analizuojama, stebima, ar teisės aktas atitinka Vyriausybės programos nuostatas, ką jis duos viešajam gyvenimui. Į šią veiklą aktyviau įtraukti skirtingas ministerijas kuruojantys Vyriausybės kanceliarijos skyriai.

- Tačiau Seimas ne kartą skundėsi, kad Vyriausybė įstatymų projektų išvadas rengia per ilgai, nuolat vėluodama. Dėl to esą stringa parlamentarų darbas. Ar turite rimtų pasiteisinimų?

- Reikia turėti galvoje, kad pirmaisiais Vyriausybės veiklos metais, vykstant reformoms ir pertvarkoms, gerokai padaugėjo teisės aktų projektų. Galbūt kartais ir nesugebame tiksliai apskaičiuoti labai jau greitai bėgančio laiko. Tačiau pastaruoju metu tų vėlavimų pastebimai sumažėjo. Įsivažiuojame.

- Beveik metus Vyriausybėje veikia atnaujinta Saulėlydžio komisija, tačiau tos veiklos rezultatų lyg ir nematyti?

- Daugiausia dėmesio šiemet buvo skirta kontroliuojamų įstaigų funkcijoms vertinti, siekta jas išgryninti, konsoliduoti, numatyti, kaip atsisakyti nereikalingų. Ateinančiais metais daugiau bus akcentuojamas tų funkcijų optimizavimas, kur reikia, mažinamas valdininkų skaičius, sujungiamos atskiros institucijos. Atlikus analizę paaiškėjo, kad valstybės tarnyboje yra per 150 biudžetinių arba viešųjų įstaigų, kuriose dirba mažiau nei po 20 žmonių. Vargu ar tokią padėtį galima būtų vadinti racionalia.

- Seimo opozicija nepraleidžia progos pasišaipyti iš premjero bei Vyriausybės pomėgio kurti darbo grupes...

- Pagal savo pobūdį tos darbo grupės labai skirtingos, tačiau daugeliu atvejų jų veikla tikrai pasiteisino. Nesutikčiau, kad jų pristeigta tiek jau daug. Per metus - 48. Išgirdę kritiką suskaičiavome, kad per ketverius buvusios Vyriausybės veiklos metus buvo sukurta 270 darbo grupių.

Niūrus tarnybos portretas

- Kiekviena nauja valdžia deklaruoja mažinsianti valdininkų skaičių. Kad tai teks daryti, Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą atkurti per krizę sumažintus politikų, tarnautojų bei teisėjų atlyginimus, užsiminė ir premjeras Algirdas Butkevičius. Praėjusią savaitę po susitikimo Seime jūs sakėte, kad ateinančiais metais mažinti valdininkų skaičiaus neketinama, tik tas 234 pareigybes, įsteigtas specialiai pirmininkavimo laikotarpiu. Tačiau pirmadienį Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė prakalbo, kad vienas iš galimų pensijų kompensavimo šaltinių – biurokratų armijos mažinimas. Kaipgi ta valdininkų kariauna atrodys kitąmet?

- Noriu patikslinti vieną dalyką. Praėjusią savaitę Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete buvau paklaustas, ar Vyriausybė ketina nustatyti kokį nors konkretų procentinį rodiklį, pagal kurį būtų mažinami visų institucijų etatai. Paaiškinau, kad jokio procentinio dydžio ar užduoties tikrai nėra. Bet tai nereiškia, kad valdininkų skaičius nebus mažinamas, ypač ten, kur tai daryti racionalu. Galbūt žurnalistai mane ne visai tiksliai suprato. Manau, kad ministrai savo valdymo srityje turi optimizavimo rezervų ir be nustatytų procentinių užduočių. Svarbiausias tikslas – mažinti valstybės išlaidas. Kokiu būdu – mažinant tarnautojų skaičių, racionalizuojant funkcijas ar dar kitaip, – ne pagrindinis klausimas. Kita vertus, artimiausiu metu Vyriausybėje bus aptariamas viešojo sektoriaus bendrųjų funkcijų optimizavimas. Kažin ar kiekvienai nedidelei įstaigai reikia turėti atskirą buhalteriją, vykdyti viešuosius pirkimus, rūpintis patalpų priežiūra, kai visa tai centralizavus galima sutaupyti.

- Ar yra apskaičiuota, kiek tokiai valstybei kaip Lietuva apskritai reikia valstybės tarnautojų?

- Palyginti su kitomis valstybėmis, labai gerai neatrodome. Šalyje mažėjant gyventojų, valstybės tarnautojų skaičiaus dinamika galėtų būti lankstesnė. Kita vertus, per pastaruosius penkerius metus valdininkų sumažėjo nuo 57,4 tūkst. iki 52,3 tūkst. – daugiau kaip 5 tūkstančiais. Valstybės tarnybos bei jos darbuotojų atlyginimų pertvarka taip pat ne už kalnų. Valstybės tarnybos departamentas, atsižvelgdamas į užsienio šalių patirtį, jau pateikė savo siūlymų. Kuo daugiau galimybių tobulėti turės valdininkas, kuo geriau veiks motyvacinė sistema, tuo labiau bus branginama darbo vieta. Kaip viena iš tokių priemonių darbuotojui gali būti pasiūlytas vadinamasis motyvacinis krepšelis, leidžiantis institucijos lėšomis gerinti žinias bei kaupti patirtį.

- Lietuvos valdininkai gero įvaizdžio neturi. Kas, jūsų nuomone, galėtų tokį niūrų sistemos portretą pagyvinti?

- Valdininkams būtina pelnyti visuomenės pasitikėjimą. Jei jie sėdi užsidarę kabinete, dirbdami rutininius darbus, vengia bendrauti su žmonėmis, verslo įmonėmis, neretai siūlančiomis teisingus ir logiškus sprendimus, to pasitikėjimo ir negali būti. Valdininkai pirmiausia turi suprasti, kad juos samdo valstybė, kuriai jie privalo sąžiningai dirbti. Mano nuomone, valstybės tarnybai itin pagelbės vienas šios Vyriausybės valia priimtas sprendimas, įteisinęs bendrųjų kompetencijų testą, kurį privalo išlaikyti kiekvienas pretendentas. Priimant į tarnybą ši priemonė eliminuoja visus giminystės, partinius ar kitokius ryšius, svarbiausiu kriterijumi tampa tik kandidato žinios ir kompetencija. Testas iš tiesų nėra lengvas. Kaip rodo statistika, iš pirmo karto jo neišlaiko beveik trečdalis mėginančiųjų. Labai viliuosi, kad patekti į po truputį prestižinę tampančią valstybės tarnybą nepasirengę arba gabumų stokojantys asmenys neturės jokių galimybių. Žinoma, darbo užmokesčio klausimas kol kas labai aktualus. Nebūsiu populiarus sakydamas, kad krizinio laikotarpio atlyginimų mažinimas valstybės tarnybos įvaizdžio nepagerino. Tačiau po Konstitucinio Teismo sprendimo, nors ir vertinamo nevienareikšmiškai, susidomėjimas valstybės tarnyba pradėjo didėti. Konkursai rodo, kad į vieną vietą pretenduoja vis daugiau kandidatų.

Turniškėse - pabaigtuvių vainikas

- Ar kitąmet pagaliau ketinama užbaigti šešerius metus trunkančią premjerams skirtos rezidencijos Turniškėse rekonstrukciją?

- Manau, kad šią savaitę jau galėsime pasirašyti rangos sutartį su antrojo konkurso nugalėtoju. Iš penkių dalyvių trys pasiūlė žemesnes kainas, iš jų išsirinkome vieną – statybų bendrovę “Imstata”. Konkurencija tikrai geras dalykas. Nebaigto pastato būklė prastėja. Per šios vasaros liūtis buvo užlieti namo rūsiai, nes nuotekų sistema iki galo nesutvarkyta. Ateinančių metų biudžete visoms šioms statyboms baigti numatyta 700 tūkst. litų.

- Prieš keturis dešimtmečius statyti Vyriausybės rūmai taip pat šaukiasi rimto remonto. Ar tam rasite lėšų?

- Atnaujinti pastatą galima ir be biudžeto lėšų. 2014-2020 metų struktūrinės paramos prioritetuose viešųjų pastatų renovacijos eilutė yra gana rimta. Ketiname teikti paraišką, planuojame, kad ateityje šis pastatas taps gerokai energiškai efektyvesnis. Nes dabar už šildymą bei kitus komunalinius patarnavimus mokame iš tiesų nemažai. Drauge tikimės taikyti ir vadinamąsias finansų inžinerijos priemones.

- Paskutinis klausimas. Kokie šie metai buvo jums asmeniškai?

- Labai įdomūs, tikrai nesigailiu ėmęsis šių pareigų. Darbas be galo dinamiškas, kiekviena diena kupina didesnių ar mažesnių iššūkių. Kai iš tų pasitarimų, diskusijų, darbo grupių veiklos matai nors ir menką rezultatą, jauti tikrą malonumą ir pasitenkinimą, kad kai ką pavyko padaryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"