TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkams - sovietmečio privilegijos

2011 08 04 0:00
Ungurių žūklė Kertuojos upelyje.
LŽ archyvo nuotrauka

Kodėl Aplinkos ministerijos valdininkai sutrinka, kai kaimo žmonės pasisiūlo savo jėgomis ir lėšomis nugriauti ežerą bei upelį niokojantį sovietmečio monstrą? Kertuojos kaimelio gyventojai neabejoja, kad ten sugautas laimikis patenka ant gamtos sergėtojų ir naujosios nomenklatūros stalų.

Molėtų rajone esantis Kertuojos kaimas prigludęs prie to paties pavadinimo upelio ir Kertuojų ežero Labanoro girioje. Tūkstančius metų upelis nešė šio ežero perviršį į Juodųjų Lakajų ežerą. Kertuojai triskart seklesni už Juoduosius Lakajus, todėl pavasarį greičiau įšyla ir čia minėtu upeliu patraukia neršti Lakajų žuvys.

Tačiau joms kelią pastoja upelyje sovietmečiu pastatytas šliuzas. Jis suręstas praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus įsakymu partinių veikėjų patogumui ir malonumams.

Valdžios aprūpinimo šviežiomis žuvimis ir kitomis gėrybėmis kanalai veikė visais laikais, tebeveikia ir dabar. Tik labiau slepiami.

Žuvų laimikiais garsėjusiuose Kertuojų ir Juodųjų Lakajų ežeruose sovietiniams nomenklatūrininkams buvo įsteigtas žvejybos draustinis. Jame lydekas ir kitas žuvis galėjo gaudyti tik aukščiausieji partiniai veikėjai ir jų artimieji. Paprastiems žmonėms žvejoti ten buvo draudžiama.

Kertuojų ir Juodųjų Lakajų ežeruose buvo išbetonuotos krantinės, prie jų laukė kateriai, pasiruošę bet kada priimti nuo vadovavimo liaudžiai pavargusius ir žūklės pasiilgusius Komunistų partijos vadovus. Netoli iškilo vila - joje keptas jų parvežtas laimikis. Po vaišių vilos antrame aukšte buvo galima pernakvoti.

Bėda ta, kad Kertuojų ežeras seklus, jo vidutinis gylis - vos keletas metrų, krantai lėkšti, todėl vėjas jame sukeldavo gana dideles bangas. P.Griškevičiui, Ministrų tarybos pirmininkui Juozui Maniušiui ir kitiems to meto veikėjams vėjuotomis dienomis nelengva būdavo ropštis į "šokinėjantį" katerį, ypač jei prieš tai jie būdavo išmetę po burnelę "apšilti".

Pasak šiuos veikėjus aptarnaudavusio Igno Virvičiaus, tada ir sumanyta Kertuojų ežerą patvenkti - kai vanduo pakilsiąs, lipti į katerį bus paprasčiau. Be to, užtvėrus Kertuojos upelį, Kertuojų ežere liks daugiau žuvų - jos neišplauks į Juoduosius Lakajus.

Taip ir buvo padaryta. Melioratoriai Kertuojos upelį netoli žiočių užstūmė žeme, iškasė ir išbetonavo naują, tiesią kaip styga vagą, kuri baigėsi šliuzu-reguliatoriumi. Betoninis pylimas iškilo ir ežero pakrantėje. Anot I.Virvičiaus, Kertuojai iš tiesų pakilo, šliuzas palaikydavo potvynio lygį. Įlipti į laivelius tapo komfortiška, o ir laimikiai buvę puikūs.

Naudingas tiekimo kanalas

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, sovietinis Kertuojų žūklės draustinis prarado populiarumą, pirmajam atkurtos valstybės prezidentui Algirdui Brazauskui labiau rūpėjo medžioklė. Žūkle nesidomėjo ir prezidentas Valdas Adamkus.

Dabar oficialiai teigiama, kad šliuzas nebeveikia, tačiau neoficialiai jis "tarnauja" iki šiol, tik jau dabartiniams valdininkams ir jų tarnams. Pastarieji šliuze dažną rytą lentomis uždaro pralaidą, kad sulaikytų vandenį. Vakare užtvanka atidaroma ir upeliu ima kliokti stipri srovė. Pajutę šią trauką, unguriai bei kitos žuvys pasuka iš ežero į upelį ir patenka į jame pamerktus tinklus.

Vandens ir kiti įstatymai draudžia nelegaliai tvenkti vandens telkinius, ypač per pavasarinį žuvų nerštą. Kontroliuoti, ar laikomasi šių reikalavimų, privalo aplinkosaugininkai, šiuo atveju - Aplinkos ministerijos (AM) Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) ir Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau jų vadovai sutartinai tvirtina, kad "viskas ten gerai". Tą patį aiškina ir aukšti AM valdininkai.

Pirmą kartą apie šias žūkles Kertuojos kaimo žmonės papasakojo man dar prieš 10 metų. Kartu su Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektoriais tada nuvažiavome į vietą. Tačiau vanduo pro šliuzą tekėjo laisvai, nes žinia apie mūsų atvykimą buvo greitesnė už pareigūnų automobilį.

Po poros dienų ten nuvykau vienas. Šliuzas buvo užtvertas lentomis iki pat viršaus, prie užtvankos spietėsi, lipo viena ant kitos ir blaškėsi daugybė žuvų, nemažai jų plūduriavo jau negyvos.

Dar 1999 metais renatūralizuoti Kertuojų ežerą pasiūlė prie jo įsikūręs Stasys Maslauskas. Jo iniciatyva daugiau kaip 100 Kertuojos ir kitų aplinkinių kaimų gyventojų tais metais parašė AM laišką, jame prašė šliuzą nugriauti ir grąžinti Kertuojos upelio vagą į ankstesnę vietą. Žmonės siūlėsi talkinti atliekant šį darbą, net surinkti jam lėšų.

AM tada sudarė specialistų komisiją, ji pripažino, kad sovietinis statinys iš tiesų nereikalingas. Tuo viskas ir baigėsi. Šliuzas stovi ir dabar, vanduo nelegaliai tvenkiamas, žūklės tebevyksta.

Kodėl aplinkosaugininkai prie Kertuojų tokie nerangūs? Išgirdę šį klausimą vietos žmonės šypsosi. Pasak jų, dalis šioje vietoje sugaunamų ungurių bei kitų žuvų patenka ir ant gamtos sergėtojų bei kitų svarbių žmonių stalo.

Užterštas ežeras

Visuomeninės gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo ir puoselėjimo organizacijos Labanoro klubo vadovas Andrejus Gaidamavičius parodė slapta padarytas nuotraukas, kuriose užfiksuota, kaip Kertuojos upelyje nelegaliai renčiamos lentos ir gaudomi unguriai. "Žvejų automobilinio vagonėlio, kurį matote nuotraukoje, valstybiniai numeriai suklastoti, tačiau visi žvejai mums pažįstami - ir tie, kurie dirba gal net nelegaliai, ir tas, kuris jiems vadovauja", - sakė A.Gaidamavičius.

Anot Labanoro klubo atstovų, legalios ir nelegalios žūklės Kertuojos upelyje naudojant šliuzą - tik dalis bėdos. Dar blogiau tai, kad dėl patvenkimo Kertuojų ir Išnarų ežeruose (šis susisiekia su Kertuojų ežeru) užpelkėjo apie 450 hektarų pakrančių, ardomi krantai, sunaikintos prieežerės kopos, trukdoma natūraliai žuvų migracijai, puvimo medžiagos teršia Kertuojų bei Lakajų ežerus, keisdamos jų augalijos, gyvūnijos gyvenimo sąlygas ir net rūšis. Kertuojų ežeras, buvęs meškeriotojų Meka, jau menkai bedžiugina laimikiais, o ir gražių smėlėtų paplūdimių, kuriais jis kadaise garsėjo, liko mažai - juos užliejo vanduo.

Hidrologai dar 1999 metais rekomendavo atkurti buvusį Kertuojų ir Išnarų ežerų lygį, senąją Kertuojos upelio vagą, nugriauti sovietinį šliuzą-reguliatorių. AM tuomet pritarė šiam siūlymui, tačiau užtruko šliuzo perdavimo į vadinamąjį balansą formalumai - iš pradžių įrenginys priklausė Molėtų rajono savivaldybei, paskui Lietuvos žuvivaisos ir žuvininkystės centrui ir tik pernai atiteko Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų (RP) direkcijai.

Vos perėmusi šį sovietinį palikimą, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie AM pradėjo tartis su specialistais, ką su juo daryti ir ar dar įmanoma renatūralizuoti Kertuojų ir Išnarų ežerus. Tuomet vieningai nutarta buvusį Kertuojų ežero hidrologinį režimą atkurti, tam panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Utenos RAAD įsipareigojo griežčiau kontroliuoti, kad Kertuojos upelyje ir ežere nebūtų brakonieriaujama.

Nauja valdžia - kitoks požiūris

Tačiau šiemet AM valdininkų nuomonė staiga pasikeitė. "Birželio pradžioje sužinojome, kad aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas sudarė Kertuojų ežero ir upelio renatūralizacijos vertinimo komisiją. Mūsų klubo, nors būtent mes pasiūlėme gelbėti ežerus, į šią komisiją neįtraukė. Vis dėlto mums pavyko patekti į naujosios komisijos ekskursiją prie Kertuojų ežero. Buvome priblokšti pamatę, kad vieninga nuomone grįsta gamtosaugos ir kitų specialistų išvada buvo atmesta ir naujoji komisija ėmė kalbėti apie šliuzo išsaugojimą", - pasakojo A.Gaidamavičius.

Pasak jo, dauguma komisijos narių nebuvo dalyvavę ankstesniuose pasitarimuose ir beveik nieko nežinojo apie šią problemą. Neatvyko nei komisijos vadovė, nei kiti AM atstovai, neturėta projektinės dokumentacijos, neatlikta detali apžiūra. "Pasišnekučiavo ant tilto ir Labanoro RP informaciniame centre surašė protokolą. Į šį renginį pakviestas garsus ežerotyrininkas profesorius Kęstutis Kilkus buvo mažai supažindintas su faktinėmis aplinkybėmis ir galėjo vadovautis kitų šališkai nusiteikusių komisijos narių argumentais", - svarstė A.Gaidamavičius.

Komisija nusprendė sovietinį šliuzą ne griauti, o tik rekonstruoti. Prieš atkuriant buvusį Kertuojų ežero lygį pasiūlyta įvertinti numatomų darbų poveikį aplinkai. Labanoro klubo vadovo nuomone, faktiškai tai reiškia raudoną šviesą projektui, nes poveikio aplinkai vertinimo išvados bus parašytos tokios, kokių pageidaus AM dirbantys Kertuojų ežero renatūralizavimo priešininkai.

Kaip palenkti gamtosaugą

Utenos RAAD direktoriaus pavaduotojas Pranas Kudaba tvirtino, kad aplinkosaugos pažeidimų prie Kertuojų niekada neužfiksuota. Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Rimo Veršelio atmintis geresnė - jis prisiminė sykį ten aptikęs brakonierių. "Nelegalią užtvanką matėme ne kartą, bet kas prisipažins ją pastatęs? Skambindavome šliuzo prižiūrėtojams, kad panaikintų", - sakė R.Veršelis.

Tačiau A.Gaidamavičius kalba apie kitokius faktus. "Dažniausiai būdavo taip, kaip, pavyzdžiui, šių metų kovo 7 ir 8 dienomis: aplinkosaugininkai per reidus atvažiavo į Kertuojų kaimą, tačiau į šliuzą sukrautų lentų, kuriomis patvenktas ežeras, "nematė". Pastovėjo ir išvažiavo, nors Utenos RAAD direktorius Ričardas Vygantas žadėjo sustiprinti Kertuojų kontrolę. Pažeidimai kartojosi iki tol, kol birželio pradžioje baigėsi ungurių gaudymo sezonas", - teigė Labanoro klubo vadovas.

Jo nuomone, aplinkosaugininkai pataikauja Kertuojos upelyje ungurius žvejojančiam individualios įmonės "Žvejys" savininkui Daniui Pumpučiui. Esą tai jo iniciatyva buvo sudaryta ir minėta AM komisija, kuri pasipriešino vietos žmonių pastangoms gelbėti Kertuojų ežerą.

D.Pumputis LŽ tikino, kad ir jam tas sovietmečio šliuzas Kertuojos upelyje nereikalingas. "Ar jis yra, ar jo nebūtų - unguriai upeliu traukia tik anksti pavasarį, kai vanduo ežere pakilęs", - aiškino verslininkas ir teigė jau norįs mesti žūklės verslą, nors laimikiai ir neblogi.

D.Pumputis pasakojo savo iniciatyva prieš kelerius metus įleidęs 2800 ungurių jauniklių į Kertuojus. Šis jo geras darbas keistai sutapo su tuometės žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės nurodymu: kas praturtins ežerus unguriais, galės be konkurso išsinuomoti jų upelius žvejoti. Tokią teisę po savo kilnios akcijos penkeriems metams gavo ir D.Pumputis.

Ar taisyti klaidą?

Dėl Kertuojų ežero skiriasi ir mokslininkų nuomonės. "Per keturis dešimtmečius ežeras prisitaikė prie naujo lygio, susiformavo nauji krantai, augalija. Jei vandenį nuleis, atsivers dumblini krantai", - aiškino Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto hidrologas profesorius K.Kilkus. Jis siūlo šliuzą nugriauti, bet palikti dabartinį ežero lygį.

"Gamta pati sutvarkys dumblinus krantus. Reikėtų renatūralizuoti ne tik šį, bet ir kitus Lietuvos ežerus. Sovietmečiu daug jų buvo patvenkti tikintis atgaivinti juos ir jų krantus. Iš pradžių atrodė gražu, tačiau vėliau krantai pradėjo irti, ežerai dėl to užsiteršė ir dar sparčiau pradėjo akti", - sakė Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vadovas docentas Julius Taminskas.

"Pirmiausia reikėtų skubiai "nulupti" tą šašą - šliuzą, kuris kenkia ežerui ir yra naudingas brakonieriams", - rekomendavo Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas hidrotechnikas Gediminas Ratkus.

"Dar nėra taip buvę, kad ištaisius žmogaus padarytas klaidas gamtai būtų blogiau. Taip būtų nebent nesąžiningiems verslininkams ir brakonieriams, tad šie ir stengiasi iškuopti ežerų turtus iki dugno", - apibendrino Labanoro klubo vadovas A.Gaidamavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"