TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininko verdiktas - dar ne nuosprendis

2013 11 20 5:50
Valdininkė M.Boreišienė tikina, kad įvyko nesusipratimas. Erlendo Bartulio nuotrauka

Jei valdininkas pasakys, kad jums nepriklauso jokia kompensacija, nebūtina tikėti jo žodžiais. Patys pasidomėję įstatymais arba pasitarę su kompetentingais specialistais galite sužinoti net tai, kad jums priklauso ne tik tik prašoma pagalba, bet ir kur kas didesnė valstybės parama.

650 litų pajamos trijų žmonių šeimai – per didelės norint gauti kompensaciją už karštą vandenį ir būto šildymą. Tokią žinią išgirdo kaunietė Ingrida M. (pavardė redakcijai žinoma – aut.), atėjusi į Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Moteris sako buvusi informuota, kad pagrindinis stabdys jai gauti valstybės pagalbą yra rudens pradžioje už 2 tūkst. litų įsigytas automobilis.

LŽ ėmus aiškintis situaciją, taip pat domėtis karšto vandens ir šildymo išlaidų kompensavimo gyventojams tvarka, pasirodė, kad Ingrida M. turi teisę gauti ne tik prašomą kompensaciją, bet ir socialinę išmoką. Kaip LŽ minėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė, kiekvieno asmens atvejis yra individualus, tačiau žmonėms ir patiems derėtų žinoti, kokias teises jie turi. „Esama nemažai ir dirbančių gyventojų, kurių pajamos nesiekia valstybės nustatytos normos. Tokie asmenys taip pat gali gauti bent dalinę kompensaciją, bet žmonės to galbūt nė nežino“, - LŽ tvirtino A.Sudžiuvienė.

Žinia pribloškė

Ingridos M. darbo stažas siekia kelis dešimtmečius. Iki šiol kaunietė niekada nebuvo bedarbė, ėjo gana atsakingas pareigas ir gavo solidų atlyginimą. Gyvenimas taip susiklostė, kad du vaikus – šįmet pilnamečiu tapusį sūnų ir paauglę dukrą – auginanti Ingrida M. pragyvenimo šaltinio neteko pavasarį. Tada kaunietė susirado menkai mokamą laikiną darbą, bet vasarą jo taip pat neteko. Tuomet moteris kreipėsi į Kauno teritorinę darbo biržą ir pirmą kartą gyvenime tapo jos kliente. Ingridai M., turinčiai butą ir du vaikus, skirta didžiausia įmanoma - 650 litų - pašalpa. Jausdama, kad pajamos gerokai sumažės, ji dar pavasarį pardavė brangų automobilį. Tuomet gautos lėšos buvo pagrindinis trijų asmenų šeimos pragyvenimo šaltinis. Už dalį jų - 2 tūkst. litų - moteris, kaip minėta, įsigijo kuklų seną automobilį.

Suvokdama, kad žiemą pramisti iš bedarbės pašalpos bus neįmanoma, Ingrida M. lapkričio viduryje kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Pašnekovė LŽ pasakojo girdėjusi, kad mažas pajamas turintys gyventojai gali pretenduoti į valstybės paramą karšto vandens ir būsto šildymo išlaidoms padengti. Ingrida M., surinkusi šūsnį reikiamų dokumentų, atėjo pas valdininkus. Moterį priėmusi savivaldybės administracijos tarnautoja pateikė kelis klausimus, peržiūrėjo prašymą ir reikiamus duomenis išsaugojo kompiuteryje. „Jau tąkart ji man pasakė, kad paramos greičiausiai negausiu, nes neseniai įsigijau automobilį. Taip pat paprašė sutarties, kurią sudariau su mašinos pardavėju. Pažadėjau ją atnešti, tačiau vėliau valdininkė nepriėmė mano prašymo, negana to, dar ir prašneko taip, kad iškart supratau - nieko negaliu tikėtis“, - pasakojo Ingrida M.

Dokumentus tikrinusiai tarnautojai, kaip LŽ teigė pašnekovė, užkliuvo ne tik neseniai įsigytas automobilis, bet ir butas. „Man buvo pasakyta, kad esu per daug turtinga“, - neslėpė moteris. Į įstatymus, susijusius su pašalpomis, ji nesigilino, nes pasitikėjo valdininkais. „Išgirdau, kad jokia parama man nepriklauso. Ką gi, vadinasi, nepriklauso. Nuleidau rankas, nors ir supykau - tiek metų sąžiningai dirbau, o ištikus nesėkmei likau be jokio valstybės dėmesio, be pagalbos. Tikrai nežinau, kuo būtų pasibaigusi ši istorija, jei nebūčiau jos pasakojusi visiems pažįstamiems“, - LŽ prisipažino Ingrida M.

Apie liūdną moters patirtį iš LŽ sužinojusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja A.Sudžiuvienė pati ėmė analizuoti Ingridos M. dokumentus ir situaciją. Tuomet paaiškėjo, kad ji turi teisę gauti ne tik valstybės kompensaciją karšto vandens ir būsto šildymo išlaidoms padengti, bet ir socialinę pašalpą.

Reikia žinoti savo teises

A.Sudžiuvienė kalbėjo, kad į Socialinės paramos skyrių dėl karšto vandens ir šildymo išlaidų kompensavimo kas mėnesį kreipiasi apie 3 tūkst. kauniečių. Pensininkams, jei šie gyvena vieni, dažniausiai padengiama 100 proc. patiriamų išlaidų. Parama jiems paprastai skiriama pusei metų. Darbingo amžiaus žmonės kompensacijų gali tikėtis ilgiausiai trims mėnesiams. Jų dydis priklauso nuo kelių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo šeimos narių skaičiaus, bendrų pajamų. Visada patikrinama pretenduojančiųjų į paramą turto vertė. Ji neturi viršyti valstybės nustatytų normų, tačiau kiekvienu atveju ji individuali.

„Kiekvieno žmogaus situacija yra individuali. Suvedę duomenis į specialią kompiuterinę programą gauname atsakymą, kokią normą atitinka konkreti šeima“, - dėstė Socialinės paramos skyriaus vedėja. Ir pridūrė, kad įtakos paramai gauti turi tik turto kiekis, o ne tai, už kokią sumą pinigų ir kada jis įsigytas. „Jei vadinamosios normos neviršijamos, dokumentus priimantiems tarnautojams daugiau niekas neturėtų rūpėti“, - tikino A.Sudžiuvienė. Anot jos, net ir tuo atveju, kai asmuo neatsineša iš karto visų būtinų dokumentų, prašymas kompensacijai gauti gali būti priimtas. Tereikia nurodyti, iki kelintos dienos turi būti pateikti likę dokumentai.

Ingridą M. aptarnavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Asmenų aptarnavimo poskyrio vyresnioji specialistė Marija Boreišienė LŽ sakė, esą paramos prašiusi moteris tąkart neatnešė visų reikiamų dokumentų. Tai buvo įrašyta kompiuterinėje sistemoje ir laukiama, kol klientė juos pristatys. „Prašymo nepriėmiau, nes moteris jo man ir nepaliko. Tvirtino išsyk atnešianti visus dokumentus, bet to nepadarė“, - teigė M.Boreišienė. Ji tikino "nedariusi ir jokios įtakos programai, vertinančiai, ar žmogus gali pretenduoti į paramą".

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotojos Linos Burbaitės manymu, normalu trijų skirtingos lyties asmenų šeimai gyventi 100 kvadratinių metrų būste. Jos turimais duomenimis, per pastaruosius trejus metus valstybės išlaidos gyventojų kompensacijoms padidėjo dvigubai, o paramos prašančiųjų padaugėjo tik penktadaliu.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijos

2010 m.2011 m.2012 m.2013 m. I pusmetis*.
Lėšos (mln. litų)98,6 112,5198,7 99,9
Gavėjai (tūkst. asmenų vidutiniškai per mėnesį)166,5220,9199,4203,1

*Skiriamų lėšų dydis priklauso nuo kuro kainų.


Kompensacijos už būsto šildymą gali tikėtis asmenys, jei būsto išlaidos už jo šildymą viršija 20 proc. skirtumo tarp asmens ar kartu gyvenančių asmenų pajamų ir valstybės remiamų pajamų (350 litų).

Pavyzdžiui, jei asmens pajamos yra 700 litų per mėnesį, kompensacija jam priklausys tuo atveju, kai būsto šildymo išlaidos viršys 70 litų (700 litų (asmens pajamos) - 350 litų (valstybės remiamos pajamos) x 20 proc.= 70 litų).

Kompensacijų skaičiavimo pavyzdys vienam gyvenančiam asmeniui, kurio pajamos yra 880 litų per mėnesį.

Už normatyvinį plotą šis asmuo gali mokėti 20 proc. mėnesio pajamų, prieš tai iš pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas, t. y. 880 litų – 350 litų x 20 % = 106 litai.

Už normatyvinį karšto vandens kiekį asmuo gali mokėti 5 proc. pajamų, t. y. 880 litų x 0,05 = 44 litai.

Už normatyvinį geriamojo vandens kiekį asmuo gali mokėti 2 proc. pajamų, t. y. 880 Lt x 0,02 = 17,6 lito.

Pavyzdys rodo, kad žmogus pats turėtų mokėti ne daugiau kaip 106 litus, o likusi už šildymą mokėtina suma bus kompensuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"