TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkų armija - arčiau žmonių

2013 05 24 5:32
A.Strelčiūnas: "Seniūnijos privalo būti, nes seniūnams suteikta kur kas daugiau teisių nei kitiems valdininkams." Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Parengus Vietos savivaldos įstatymo pataisas, sudarančias sąlygas visose savivaldybėse galbūt net privalomai steigti seniūnijas, kai kurie merai perspėja, kad tai tik padidintų valdininkų armiją ir papildomai pareikalautų nemažai mokesčių mokėtojų pinigų.

Seime jau kitą savaitę skubos tvarka turėtų būti pateiktos konservatoriaus Algio Strelčiūno parengtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos. Jų iniciatorius tikina siekiantis, kad vietos valdžios atstovai būtų arčiau gyventojų. Šiuo dokumentu numatoma panaikinti galimybę perduoti seniūnijos ir seniūno funkcijas kitiems savivaldybių administracijų struktūriniams padaliniams. Tačiau kai kurių savivaldybių vadovai tikina, kad tai ekonomiškai neapsimoka.

Seniūnai turi daugiau galių

A.Strelčiūnas LŽ teigė, kad šiomis įstatymo pataisomis norima užtikrinti galimybę gyventojams naudotis viešosiomis paslaugomis arčiau jų gyvenamosios vietos. Siekiama sudaryti prielaidas, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų steigiama ne mažiau kaip viena seniūnija, o šiuo metu seniūnijos dar neįsteigtos Neringos, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus miestų savivaldybėse.

"Vilniuje jau užsiminta apie galimybę panaikinti seniūnijas, o vietoj jų įsteigti biurus. Tačiau seniūnijos ir biurai nėra identiškos institucijos. Seniūnijos privalo būti, nes seniūnui yra suteiktos kur kas didesnės teisės nei biuro vadovui. Pavyzdžiui, seniūnas gali atlikti net kai kuriuos nemokamus notarinius veiksmus. Tai vienintelė pareigybė, kuriai suteikta tokia teisė", - tvirtino Vietos savivaldos įstatymo pataisų autorius. A.Strelčiūnas taip pat priminė, kad gyventojai seniūnijose gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tad kuo arčiau seniūnija, tuo ši problema sukels mažiau rūpesčių žmonėms.

Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektą pasirašė 47 Seimo nariai, todėl pataisos Seimui turėtų būti pateiktos skubos tvarka, kaip planuojama, kitos savaitės ketvirtadienį.

Papildomos išlaidos

Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas LŽ teigė, kad prieš keletą metų mokslininkai buvo atlikę studiją dėl seniūnijų uostamiestyje. "Studijos duomenys parodė, kad seniūnijų efektyvumas nelabai atpirktų investicijas į jas", - sakė V.Grubliauskas. Jis patikino, kad vadovaujantis mokslininkų prognozėmis gerokai padidėtų valdininkų išlaikymo išlaidos. Tačiau esą tokio efekto, kokio tikisi tiek gyventojai, tiek patys valdininkai, nebūtų sulaukta.

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas pabrėžė, kad Klaipėdoje niekada nebuvo seniūnijų tradicijų. Galbūt todėl, kai prieš keletą metų buvo įsteigta viena - Melnragės ir Girulių - seniūnija, jos veikla nepasitvirtino ir ji buvo panaikinta. "Esame apskaičiavę, kad įsteigti naują seniūniją kasmet kainuotų apie 300 tūkst. litų papildomų biudžeto išlaidų. Ir tai - be patalpų išlaikymo", - tvirtino A.Šulcas.

Mero V.Grubliausko įsitikinimu, kaimiškosiose savivaldybėse seniūnijos tikrai reikalingos, mat žmonės gyvena toli nuo centro. Tačiau mieste viskas lengvai pasiekiama. Meras tikino negirdėjęs, jog žmonės labai skųstųsi dėl to, kad nėra seniūnijų. "Vis dėlto negaliu tvirtinti, kad jų niekada ir nebus. Jei tokia bus politikų valia, steigsime", - žadėjo Klaipėdos miesto meras. Uostamiesčio vadovas taip pat pabrėžė, kad kol kas valdininkų išlaikymas uostamiesčio gyventojams kainuoja kur kas mažiau nei kitose šalies savivaldybėse. Todėl jis neabejojo, kad išlaidų didinimas tarp politikų sukeltų nemenkų diskusijų. Panevėžio miesto mero patarėjas Darius Simėnas LŽ teigė, kad pastaruosius 20 metų skirstyti miestą į seniūnijas nebuvę jokio poreikio. "Mūsų miestas yra kompaktiškas, gyventojai įpratę visus reikalus tvarkyti savivaldybės administracijoje, todėl tokių minčių net nebuvo kilę", - tvirtino D.Simėnas.

Reikėtų konsultuotis su žmonėmis

Seniūnijų kurti kol kas nežada ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Pasak jo, Neringos savivaldybė nėra tokia didelė, kad ją dar reikėtų skirstyti į seniūnijas. "Savivaldybė suskirstyta į seniūnaitijas, paskirti seniūnaičiai, kurie yra arčiausiai gyventojų ir sprendžia jų problemas. Atsiradus kokių didesnių sunkumų, gyventojai kreipiasi tiesiai į savivaldybės administraciją arba mane. Pažįstu beveik visus Neringos žmones, tad galiu nuvažiuoti tiesiai į kiekvieno namus ir padėti išspręsti kilusias problemas", - patikino D.Jasaitis. Pasak jo, savivaldybės teritoriją būtų galima suskaidyti į seniūnijas, juolab kad taip merijos teikiamos paslaugos gyventojams tikrai būtų arčiau jų. Be to, esą pastebėta, kad seniūnai yra labiausiai žmonių mėgstami vietos valdininkai. Tad ir Neringoje seniūnijos, mero nuomone, galėtų būti "neblogas darinys". Vis dėlto viską lemia pinigai. Reikėtų nemažų lėšų seniūnų atlyginimams, transporto išlaidoms, seniūnijų patalpoms išlaikyti. Visa tai kainuotų papildomų mokesčių mokėtojų pinigų. "Reikėtų tartis su žmonėmis, klausti jų, ar iš tikrųjų seniūnijos jiems reikalingos, ar jie norėtų, kad būtų sukurta dar daugiau darbo vietų valdininkams", - įsitikinęs Neringos meras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"