TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkų atjautą pažadino dienraštis

2014 12 10 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pagaliau pasiūlė taisyti „brokuotą“ įstatymą, kad neįgalieji dėl biurokratinių kliūčių nebūtų paliekami be jiems priklausančių išmokų. Kamšyti spragas suskubta po "Lietuvos žinių" publikacijų. Tačiau politikai nesutaria, ar siūlomas problemos sprendimo būdas yra tinkamas.

Beveik prieš mėnesį LŽ pasirodžiusios publikacijos „Socialinių išmokų ateikite po mirties“ ir „Šioje šalyje senukai nerūpi“ sukėlė ne tik audringą LŽ skaitytojų bei politikų reakciją, bet ir privertė sukrusti SADM valdininkus. Ministerijos atstovai, kratęsi atsakomybės spręsti skandalingą situaciją dėl slaugos pašalpų ir pensijų skyrimo bei mokėjimo tvarkos, pagaliau parengė pataisas, kurios turėtų užtikrinti neįgaliesiems jų specialiųjų poreikių tenkinimą.

Primename, kad LŽ aprašė istoriją apie tai, kaip žmonos slaugomas buvęs jūrininkas nebegauna Klaipėdos merijos Socialinės paramos skyriaus skirtos 900 litų kasmėnesinės slaugos išlaidų kompensacijos, nes nepajėgia savo ranka suraityti dokumentuose reikalaujamo parašo.

Įgijo kompetencijos

Atvejų, kai dėl sunkios ligos į patalą atgulę žmonės nebegauna jiems priklausančių socialinių išmokų, - ne vienas. Pagal instrukcijas dirbantys socialiniai darbuotojai ir valdininkai tokioje situacijoje atsidūrusioms šeimoms tegali pasiūlyti pradėti ilgai trunkantį teismo procesą dėl globos skyrimo, o per tą laiką slaugyti artimąjį už savo pinigus ir tikėtis juos prisiteisti iš valstybės ligoniui mirus.

„Teisminiai procesai dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo gali trukti pusę metų ir ilgiau, o tuo laikotarpiu šie žmonės lieka be išmokų, skirtų su jų slauga susijusioms išlaidoms kompensuoti“, - sutiko SADM valdininkai.

Nors dar prieš mėnesį, kai LŽ pradėjo domėtis ydinga tvarka, SADM atstovai, nagrinėdami dienraštyje aprašytą istoriją ir iškeltas opias problemas, tik rankomis skėsčiojo. „Padėtis tokia, kad vis dėlto šiuo klausimu kompetentingesnė yra Teisingumo ministerija, o ne SADM. Nes teisės aktai, pagal kuriuos skiriama, išduodama pašalpa ar išmoka, neapibrėžia, kaip elgtis, jeigu jos gavėjas negali judėti, negali kalbėti, bet yra veiksnus“, - tąsyk LŽ aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Arūnas Malinovskis.

Jo teigimu, savivaldybės, skirdamos ir mokėdamos pašalpas, vadovaujasi Civiliu kodeksu ir kitais teisės aktais. A. Malinovskis žadėjo, kad artimiausiu metu šis klausimas bus aptariamas su Teisingumo ministerijos vadovybe.

Tikrins slaugančiuosius

Vis dėlto SADM pati rado būdą, kaip ištaisyti Valstybinių šalpos išmokų įstatymo spragą. Ji siūlo slaugos išlaidų tikslines kompensacijas ar tikslinius priedus, skirtus asmenims, kurie dėl sveikatos būklės patys negali gauti paskirtos išmokos ar įgalioti ją gauti kitą žmogų, neturi paskirtų globėjų ar rūpintojų, mokėti ligonį slaugančiam ar prižiūrinčiam asmeniui.

Sprendimus dėl išmokos mokėjimo, anot pataisų rengėjų, priimtų savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas valdininkas. Prieš tai turėtų būti patikrinama, ar išmoką pageidaujantis gauti asmuo tikrai namie slaugo ir prižiūri žmogų, kuriam ji skirta. „Pritarus šiam siūlymui neįgaliesiems, kurie dėl savo sveikatos būklės negali patys gauti jiems priklausančios tikslinės kompensacijos ar tikslinio priedo ir įgalioti šias išmokas gauti kitą asmenį, būtų užtikrintas specialiųjų poreikių tenkinimas įstatyme nustatytomis finansinėmis pagalbos priemonėmis“, - dabar nurodė SADM atstovai.

Laiku neatlikta pareiga

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pavaduotojas konservatorius Rimantas Jonas Dagys apgailestavo, kad tik viešojoje erdvėje kilus skandalui SADM ėmė spręsti opią problemą. „Specialistai, kurie prižiūri šį procesą, laiku neatliko savo darbo!” - LŽ pareiškė jis.

Parlamentaras stebėjosi, kad SADM valdininkai nė neslepia jau seniai žinantys, kokia yra situacija. „Kodėl tas žinojimas neatsirado ant stalo tų, kurie priima sprendimus? Juk jų pareiga žiūrėti, kaip vyksta procesas, jie už tai pinigus gauna... Vadinasi, duoną valgė už dyką“, - piktinosi R. J. Dagys.

Konservatorius svarstė, kad norint išspręsti problemą nebūtina keisti įstatymo. Jo įsitikinimu, turėtų užtekti ir Vyriausybės nutarimo, kuriuo būtų pakeisti Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. „Man atrodo, paprasčiau sutvarkyti būtent taip, principai nebūtų pažeidžiami“, - spėjo R. J. Dagys.

Bijo kolizijų

Tuo metu SRDK dirbantis socialdemokratas Algirdas Sysas mano kitaip. Jo įsitikinimu, dabartinės pašalpų skyrimo tvarkos, nustatytos Valstybinių šalpos išmokų įstatyme, keisti nereikėtų. „Gerai, kad ieškoma problemos sprendimo būdo, bet, manau, po kurio laiko gali kilti teisinė kolizija. Taip pat gali prasidėti artimų giminaičių teisminiai ginčai“, - LŽ teigė parlamentaras.

Anot jo, SADM siūlymas padėtų problemą išspręsti tik tam kartui, bet neapsaugotų nuo galimų konfliktų ir teisinių ginčų. „Visada geriau eiti teisiniu keliu. Teismas turėtų nustatyti asmens neveiksnumą ir paskirti globėją, kuris galėtų tvarkyti visus su ligonio priežiūra susijusius finansinius reikalus“, - aiškino A. Sysas.

***

Pensijoms išimties netaikys

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komentaras:

SADM parengtas ir jau derinamas su kitomis institucijomis į Valstybinių šalpos išmokų įstatymo projektas, kuriuo pagerinamos sąlygos žmonėms, dėl ligos, senatvės ar negalios negalintiems savarankiškai priimti tikslinės slaugos išlaidų kompensacijos.

Šią valstybinę išmoką, siekiančią 900 litų, galima būtų mokėti slaugančiam asmeniui, jeigu neįgalusis dėl sveikatos būklės pats negali gauti šios paskirtos išmokos ir negali įgalioti ją gauti kitą asmenį, o globėjas ar rūpintojas dar nepaskirtas. Tokiu būdu, pinigai galėtų pasiekti neįgalųjį tada, kai jam labiausiai to reikia.

Įstatymo projekte numatyta, kad šalpos išmokos gavėją slaugantis ar prižiūrintis asmuo savivaldybės administracijai pateiktų prašymą, kuriame nurodytų aplinkybes, dėl kurių išmokos gavėjas negali gauti jam priklausančios išmokos pats bei pagrindžia slaugymo ar priežiūros namuose faktą. Sprendimas dėl šalpos išmokos mokėjimo būtų priimamas, savivaldybės administracijos nustatyta tvarka vietoje patikrinus prašyme nurodytų aplinkybių tikrumą.

Įstatymo projekte nenustatyta, kad slaugantis asmuo, pageidaujantis gauti neįgaliajam priklausančią slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, privalo būti kreipęsis į teismą dėl globėjo paskyrimo.

Tokiai nuostatai buvo pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje lapkričio 18 d. vykusiame tarpinstituciniame pasitarime, kuriame dalyvavo Teisingumo ministerijos, Notarų rūmų, „Sodros“, Vilniaus savivaldybės bei SADM atstovai.

Valstybinių šalpos išmokų įstatymo projektas bus teikiamas Seimui po to, kai suderintam projektui pritars Vyriausybė.

Pensijų atžvilgiu turi būti taikomos Civilinio kodekso numatytos priemonės, o kadangi pensija laikoma ją turinčio gauti asmens turtu, kito žmogaus turtu disponuoti be teismo sprendimo, Teisingumo ministerijos specialistų, dalyvavusių minėtame susitikime, pastebėjimu nėra galima.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"