TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkų elgesys – po didinamuoju stiklu

2014 01 22 6:00
S.Muravjovas: "Siūlomos naujovės gal ir turėtų šiek tiek įtakos korupcijai valstybės ir savivaldybių įstaigose mažėti, bet šios blogybės tikrai neišgyvendintų." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Valstybės ir savivaldybių institucijoms gali tekti dar labiau atsiverti visuomenei - norima jas įpareigoti savo interneto svetainėse skelbti visas valdininkams skirtas drausmines nuobaudas ir paskatinimus. Kaip konkrečiai tai būtų daroma, dar neaišku, tačiau ekspertai pažymi, kad vien šios priemonės nepakanka norint užkirsti kelią korupcijai.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pataisas, kurias priėmus jos privalėtų savo interneto svetainėse pateikti informaciją apie visus nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos skirtas galiojančias tarnybines nuobaudas, taip pat duomenis apie valdininkų gautus apdovanojimus ir paskatinimus. Šiuo metu privalu skelbti tik apie šiurkščius tarnybinius nusižengimus ir už juos skirtas galiojančias nuobaudas.

Vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Kaminskas LŽ tikino, kad pataisos padės užtikrinti skaidresnę ir atviresnę valstybės institucijų veiklą.

Kiekvienas atvejis - skirtingas

LŽ kalbinta Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė pabrėžė, kad svarbiau yra ne tai, kas bus parašyta įstatyme, o tai, kokia bus jo reikalavimų įgyvendinimo tvarka. „Gal tos pataisos ir būtų gerai – viešumas niekada netrukdo. Tačiau kyla klausimas, kaip bus viešinama. Viena, jei bus pateikiama apibendrinta informacija, bet visai kas kita, jei bus skelbiamos pavardės ir prie jų – skirtos nuobaudos už nusižengimus“, - sakė ji.

Anot I.Petraitienės, valstybės tarnautojai dažnai nusižengia ne iš piktos valios, todėl jiems turėtų būti sudarytos galimybės pasitaisyti ir klaidų nekartoti. Profsąjungos lyderė teigė neteisinanti nusižengiančių valstybės tarnautojų, tačiau pažymėjo, kad kiekvienas atvejis yra skirtingas. Būna, kad patys valdininkai pastebi savo klaidas ir bando jas taisyti. „Kartelė valstybės tarnautojams keliama labai aukštai, o Seimo nariu gali būti net teistas asmuo, toks asmuo gali pretenduoti ir tapti šalies prezidentu. O čia jau norima iškart viešinti visus valstybės tarnautojų nusižengimus“, - stebėjosi I.Petraitienė.

Kaip nevienareikšmį ji įvardijo ir norą skelbti informaciją apie valdininkų skatinimą. Pasak I.Petraitienės, tai subtili tema, todėl ir šiuo atveju turėtų būti vertinamas konkretus atvejis ir aplinkybės.

Išgirdęs apie tokias abejones vidaus reikalų ministro patarėjas V.Kaminskas tikino, jog pataisų projekte yra numatytos tik sąlygos visuomenei susipažinti su apibendrinta informacija. „Čia reikėtų pabrėžti žodį „apibendrinta“, kuris reiškia, kad viešinti konkrečių pavardžių, vardų ir pareigybių nenumatoma“, - aiškino jis.

Trūksta realių žingsnių

Pataisų autoriai, be kita ko, tvirtina, kad jos turėtų padėti kovoti su korupcija. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas įsitikinęs, kad siūlomos naujovės gal ir turėtų šiek tiek įtakos korupcijai valstybės ir savivaldybių įstaigose mažėti, bet šios blogybės tikrai neišgyvendintų. Esą tai tebūtų duoklė viešumui – būtų galima įsitikinti, ar nėra skatinami ar baudžiami vieni ir tie patys asmenys.

„Tai nėra vienintelė priemonė, dėl kurios gali sumažėti korupcija. Norint užtikrinti viešojo sektoriaus institucijų veiklos skaidrumą, būtinas atgalinis ryšys su žmonėmis, su kuriais tų institucijų ar įstaigų darbuotojai bendrauja darbo reikalais. Reikalinga informacija apie tai, kaip darbuotojai elgiasi - ar nereikalauja kyšio, ar nepriima neaiškių sprendimų. Tuomet būtų žengtas realus žingsnis mažinant korupciją“, - kalbėjo S.Muravjovas.

Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo, verslininkai, dažnai bendraujantys su savivaldybių ir jų įstaigų atstovais, supranta, kad iš jų yra reikalaujama kyšio, tačiau apsikeitimo tokia informacija Lietuvoje beveik nėra. Todėl minėtos įstatymų pataisos įneštų daugiau skaidrumo į vidutinę ar žemiausią valstybės tarnautojų grandį.

„Tačiau žinome, kad viešajame sektoriuje korupciniai ryšiai neretai eina iki pat aukštumų. Neseniai atlikome Europos Sąjungos paramos skirstymo korupcinės rizikos vertinimo studiją. Paaiškėjo, kad viena didžiausių problemų - aukštą rangą siekianti korupcija. Ir verslininkai, ir valstybės tarnautojai pasakoja apie tai, kad nepotizmas - giminių bei bičiulių protegavimas, politiniai interesai atlieka ne ką mažesnį vaidmenį. Būtent dėl to dažnai iššvaistomi milijardai litų“, - pabrėžė S.Muravjovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"