TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkų galvose - ES milijonai

2012 08 27 6:02
Už dešimtis milijonų litų rekonstravę miesto centrą Marijampolės valdininkai sugalvojo, kur išleisti ir šimtus milijonų litų. /Kazio Kazakevičiaus nuotrauka  

Savivaldybių valdininkai skubiai kuria planus, kaip būtų galima panaudoti Europos Sąjungos (ES) fondų 2014-2020 metų lėšas. Vieni svajoja apie autokroso trasas ar dirbtinio ledo arenas, kiti svarsto apie proziškesnius dalykus. Tačiau vargu ar visiems gražiems norams lemta išsipildyti.

Marijampolės merijos valdininkai suskaičiavo, kad jų parengtiems projektams įgyvendinti reikėtų daugiau kaip 600 mln. litų. Preliminariame ateinančio ES finansinio etapo investicijų plane numatomos 55 priemonės. 

Užsimojo plačiai

Anot plano rengimui vadovavusio Marijampolės vicemero Gintauto Stankevičiaus, daugiausia dėmesio planuojant investicijas buvo kreipiama į atokesnių viešųjų erdvių, gyvenamųjų mikrorajonų, kaimiškųjų vietovių infrastruktūros sutvarkymą, nes iki 2013-ųjų visos regioninei plėtrai skirtos investicijos "nusėdo" miesto centro viešosiose erdvėse.

Marijampolėje norima plėsti ekologiško miesto transporto sistemą, rekonstruoti automobilių ir pėsčiųjų tiltus, geležinkelio linijas, plėsti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą. Savivaldybės vadovų teigimu, planuojamu laikotarpiu bus renovuota dauguma iki šiol likusių netvarkytų mokyklų, darželių, kultūros ir sporto įstaigų. Iš esmės pasikeis kaimų keliai, gatvės ir viešoji aplinka. Planuojami ir visiškai nauji objektai, tokie kaip botanikos sodas, daugiafunkcis sporto centras, tarptautinė autokroso trasa, dirbtinio ledo arena.

Tęs pradėtus darbus

Kitos šalies savivaldybės tokių grandiozinių planų nekuria. Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas LŽ teigė, kad pasvaliečiai per ateinantį finansavimo laikotarpį daugiausia dėmesio yra numatę skirti rajono keliams gerinti. "Beveik visos mokyklos jau sutvarkytos, kultūros namai - taip pat, kaimo bendruomenės gauna lėšų kaimų infrastruktūrai tvarkyti, o dabar didžiausios yra susisiekimo problemos", - sakė jis.

G.Gegužinsko teigimu, kasmet savivaldybė įgyvendina projektų, kurių vertė maždaug 30 mln. litų, tad tikimasi, kad panašus lygis bus išlaikytas ir artimiausiais metais. 

Ignaliniečiai tikisi pagal parengtus projektus infrastruktūros plėtrai gauti apie 50 mln. litų. Mat Ignalina, jau turinti kurortinės vietovės statusą, siekia tapti dar vienu dideliu šalies kurortu.

Plungės rajono meras Albinas Klimas LŽ pasakojo, kad šią vasarą parengtame strateginiame projekte yra numatyta nemažai įvairių darbų, kuriems lėšų tikimasi iš būsimo ES finansavimo laikotarpio. Tai ir miesto bei kaimų gatvių apšvietimo sistemų pertvarkymas, namų renovacija, stadiono įrengimas. Tačiau didžiausi darbai - baigti tvarkyti Oginskių parką ir įrengti tunelį geležinkelio pervažos vietoje. "Iš viso esame numatę parengti projektų, kurių vertė sieks iki 100 mln. litų. Tikimės, kad visiems jiems finansavimas bus skirtas, nes prireikus prisidėti lėšomis prie projektų turime rezervą skolintis", - aiškino A.Klimas.

Norų per maža

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė pripažino, kad savivaldybių galimybės skolintis lėšų investiciniams projektams ne vienai jų gali pakišti koją. Mat jau dabar, vykdydamos šio finansinio laikotarpio projektus, dauguma savivaldybių baigia išnaudoti skolinimosi limitus. 

"Bijau, kad liks tik keletas savivaldybių, kurios galės pasiskolinti. Tad jei savivaldybėms reikės savo lėšomis prisidėti prie projektų, jos nelabai turės galimybių. Pinigų bus, bet jų negalės naudoti", - teigė B.Ropė.

Anot jo, LSA yra pateikusi siūlymų Vidaus reikalų ir Finansų ministerijoms, rengiančioms 2014-2020 metų finansinio laikotarpio lėšų panaudojimo tvarką, kad per regionų plėtros tarybas savivaldybėms būtų perskirstoma gerokai didesnė paramos dalis, negu tai daroma dabar. "Regionų tarybos, kurias sudaro savivaldybių atstovai, gali pačios atsirinkti, kurie projektai yra regione svarbiausi. Šiuo finansiniu laikotarpiu regionai gautus 2 mlrd. litų pasidalijo gražiuoju, be jokių teismų. Taip darant sumažėja galimybių lėšas skirstyti pagal pareiškėjo partinę priklausomybę. Būtų mažiau prielaidų politinei korupcijai", - įsitikinęs LSA viceprezidentas. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"