TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkų neapsižiūrėjimo įkaitai

2014 04 10 6:00
Nors nuo 2013 metų pradžios MMA padidinta iki 1000 litų, Vyriausybės nutarimas, kuris įtvirtina metinių pajamų dydžius siekiant gauti socialinį būstą, tebėra nepakeistas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kai kurių savivaldybių socialiniuose būstuose įsikūrę žmonės yra priversti ieškoti kitos pastogės, nes padidėjus minimaliai mėnesio algai (MMA) neteko teisės juose gyventi. Vyriausybė tiesiog pamiršo pakeisti metinių pajamų dydžius, pagal kuriuos skiriamas socialinis būstas. Tai padaryti dar tik žadama, nors deklaruoti metines pajamas gyvenantieji tokiame būste turi jau dabar.

LŽ kalbinti savivaldybių atstovai tikino, kad žmonių iškeldinimas iš socialinio būsto dėl to, kad padidėjo jų pajamos, kol kas nėra dažnas reiškinys. Tačiau net ir pavieniai tokie atvejai kelia susirūpinimą.

Susitarė gražiuoju

Marijampolės savivaldybėje tokia lemtis ištiko dvi šeimas, nors iš viso joje yra apie 100 socialinių būstų. Kaip LŽ teigė Marijampolės merijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Šopienė, viena šeima pasiėmė kreditą ir įsigijo nuosavą butą, kita persikraustė gyventi į išsinuomotąjį. „Iškeldinimas iš socialinio būsto yra kraštutinė priemonė, bet kitokia įstatymuose nenumatyta. Jei socialiniame būste gyvenančios šeimos pajamos viršija nustatytąsias, ji privalo išsikelti. Kito pasirinkimo nėra“, - LŽ aiškino V.Šopienė.

Ji neslėpė, kad su abiem šeimomis pavyko susitarti gražiuoju. Tad nereikėjo imtis kitos kraštutinės prievartinės priemonės - iškeldinimo per teismą. Marijampolės valdininkė tikino, kad būtent todėl iš šių šeimų nereikalauta išsikelti tuojau pat.

Kur kas daugiau - apie 400 socialinių būstų - turinčios Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Simanynas LŽ teigė, kad šiame rajone dar nebūta atvejų, kai dėl padidėjusių šeimos pajamų tektų ką nors išvyti iš socialinio būsto. Tačiau jei tokių atvejų pasitaikytų, įstatymus tektų vykdyti. „Žmogaus veiksnys čia neegzistuoja, nebent šeimoje yra mažamečių vaikų“, - tikino pašnekovas. Jis neslėpė, kad iškeldinti šeimas iš socialinio būsto tenka gana dažnai, tačiau dėl visai kitos priežasties - susikaupusių skolų.

Įstatymų žirklėse

Teisę pretenduoti į savivaldybių valdomą socialinį būstą turi asmenys, kurių turtas ir pajamos yra mažesni nei nustatytieji Vyriausybės. Pagrindinis reikalavimas - neturėti savo vardu registruoto gyvenamojo būsto. Kitas svarbus kriterijus - gaunamos pajamos. Pagal 2011 metais koreguotą Vyriausybės nutarimą, valstybės parama savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti gali būti suteikta tik tuo atveju, kai šeimos neturintis asmuo per metus gauna iki 11 tūkst. litų grynųjų pajamų, dviejų ar trijų asmenų šeima - iki 22 tūkst. litų, keturių ir daugiau asmenų šeimos metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 6600 litų grynųjų pajamų.

Atitinkamus skaičius rodo vienų metų (12 paskutinių mėnesių) pajamų ir turto deklaracija. Žmonės, gyvenantys socialiniuose būstuose, pajamas turi deklaruoti kas trejus metus. Už tas pajamas, kurios suteikia teisę gyventi socialiniame būste, jos gali būti didesnės ne daugiau kaip 5 procentais. Jei ši riba yra viršijama, šeima iš socialinio būsto yra iškeldinama.

Nors nuo 2013 metų pradžios MMA padidinta iki 1000 litų, Vyriausybės nutarimas, kuris įtvirtina metinių pajamų dydžius siekiant gauti socialinį būstą, tebėra nepakeistas. „Išeina, jog algas žmonėms valdžia padidino tam, kad galėtų juos prie atliekų konteinerių išvyti“, - ironizavo LŽ kalbinti socialinio būsto gyventojai.

Skuba taisyti

Minėtas Vyriausybės nutarimas buvo priimtas dar 2003-iaisiais ir taisytas du kartus: 2007 ir 2011 metais. Naujausias pataisas turėtų inicijuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Šios ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis LŽ teigė, jog šiuo metu galiojantys maksimalūs teisei į socialinį būstą nustatyti taikomi pajamų dydžiai iš esmės atitinka vidutines disponuojamas mėnesio pajamas vienam namų ūkio nariui, net šiek tiek jas viršija, ir pastaraisiais metais didesnio jų augimo esą nefiksuota. Maksimalūs dydžiai viršija ir MMA. „Norint apsaugoti ir paskatinti dirbti bei gauti didesnes darbines pajamas asmenis (šeimas), kurie jau yra socialinio būsto nuomininkai ar laukia socialinio būsto nuomos, rengiamame pataisų projekte numatytas iki 20 proc. leistinas turto bei pajamų dydžių nukrypimas nuo įtvirtintų metinių dydžių“, - aiškino jis.

LŽ šaltinių duomenimis, SADM taip pat svarstoma galimybė iš socialinių būstų gyventojų pareikalauti, kad pajamų ir turto deklaracijas jie pateiktų ne kartą per trejus metus, o kasmet. Taip esą būtų užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"