TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkų norams realybė nepaklūsta

2014 10 25 6:00
Dainius Radzevičius. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Siekiama, kad gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties bei kai kuriais kitais atvejais žiniasklaida nedelsdama skelbtų oficialius valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų perspėjimo pranešimus. Tačiau popieriuje gražiai išguldytą sumanymą gali būti sunku įgyvendinti.

Naujovės numatomos Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Vyriausybei pateiktose Civilinės saugos ir Visuomenės informavimo įstatymų pataisose. Jos jau kelia aistras, mat tiek merijos ir savivaldybių institucijos, tiek viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai visą parą nedirba. Be to, kai kurie rajoniniai laikraščiai teišeina vieną ar du kartus per savaitę.

Perspėjimai - iš kairės ir dešinės

Šiuo metu viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai nemokamai bei operatyviai privalo skelbti tik oficialius valstybės pranešimus gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atvejais. Dabar norima įpareigoti nemokamai skelbti ir valstybės, ir savivaldybių bei jų institucijų perspėjimo pranešimus ne vien jau susidarius ekstremaliajai situacijai, bet ir jai gresiant ar paskelbus mobilizaciją. Oficialūs perspėjimo pranešimai taip pat turėtų būti skelbiami per tiesiogines transliacijas.

Kartu institucijos privalėtų išplatinti visą jų turimą informaciją, kuri padėtų gyventojams išvengti galimos žalos ar ją sušvelninti.

Ištisą parą nedirba

Į numatomą įpareigojimą apie ekstremaliąsias situacijas nedelsiant informuoti gyventojus savivaldybės kol kas žvelgia atsargiai. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pripažino, kad į pataisas įtraukta naujovė tik teoriškai atrodo neblogai, tačiau praktiškai būtų sunkiai įgyvendinama.

„Pirminė informacija apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ne visada pranešama darbo laiku. Būtų problematiška gauti informaciją švenčių ir išeiginėmis dienomis, nes merijos neturi visą parą budinčių darbuotojų jai priimti ir perduoti nedelsiant, taip pat neturi papildomų lėšų budintiems darbuotojams išlaikyti“, - teigiama LSA pažymoje.

Nedelsdami - ir po kelių dienų

Lietuvių kalbos žodynas žodį „nedelsdami“ aiškina paprastai - negaišdami, nieko nelaukdami, tuojau pat. Panašią reikšmę jis turi ir teisinėje kalboje. Tačiau realybėje „nedelsdami“ gali virsti ir keliomis dienomis. „Per elektronines žiniasklaidos priemones tokį įpareigojimą bus galima įvykdyti operatyviau, tačiau laikraščiuose, jeigu jie susidarius ekstremaliajai situacijai bus leidžiami, pranešimo išspausdinimas gali užtrukti“, - LŽ pripažino Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Anot jo, žodį "nedelsdami" reikėtų suprasti - „paskelbti, kai gali“.

Panašios nuomonės laikėsi Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė. Pasak jos, didžiausia tikimybė, kad minėti valstybės ar savivaldybių pranešimai nemokamai būtų spausdinami artimiausiame rajoninių ar miesto laikraščių numeryje. „Laikraščio numeris yra rengiamas spaudai ir atiduodamas į spaustuvę išvakarėse. Todėl tos dienos popietę ar vakare gautų pranešimų jau galima ir nespėti įdėti. Be to, daugelis rajoninių laikraščių leidžiami du ar tris kartus per savaitę, kai kurie - tik kartą“, - pabrėžė R. Navickienė.

Nerimauja be reikalo?

PAGD Civilinės saugos valdybos viršininko pareigas laikinai einantis Ernestas Trunovas LŽ aiškino, kad Vyriausybei pateiktame projekte žodis "operatyviai“ keičiamas žodžiu "nedelsdami“, nes siekiama suvienodinti Civilinės saugos ir Visuomenės informavimo įstatymuose vartojamas sąvokas bei pašalinti galimą nacionalinių teisės aktų neatitikimą Europos Sąjungos teisei. „Savo turiniu žodžiai "operatyviai“ ir "nedelsdami“ yra tapatūs, pakeitimas jokių naujų teisinių įpareigojimų nesukuria“, - teigė jis.

Anot E. Trunovo, pataisomis siekiama tik įteisinti šiuo metu esamus perspėjimo būdus - perspėjimą sirenomis, trumpuosius perspėjimo pranešimus, pranešimus, perduodamus per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją. „Perspėjimas pasitelkiant leidinius nėra numatytas, nes jis ne visada galėtų būti operatyvus, tačiau nauja įstatymo redakcija neriboja spaudos galimybių ir iniciatyvų šioje srityje“, - tikino E. Trunovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"