TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkų pinigai verslui išslysta

2011 09 28 0:00
Gyventojai moka už užsienio kalbos kursus Lietuvoje ir tik po to išvažiuoja į Londoną, ir jau tikrai nelekia į Maltą tobulinti kalbos prieš emigraciją.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos valdininkai pinigus anglų kalbai mokytis mieliau išleidžia Maltoje nei Druskininkuose. Lietuviškos užsienio kalbų kursus rengiančios įmonės dažniau sulaukia emigruoti besirengiančių žmonių ar į Europos rinkas besiplečiančių įmonių darbuotojų nei valdininkų.

Kaip jau rašė LŽ, Vidaus reikalų ministerija (VRM) vykdo Europos Sąjungos (ES) socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą, per kurį 120 darbuotojų bus mokomi užsienio kalbų. Vienam darbuotojui mokyti skiriama po 3 tūkst. 800 litų. Už šias lėšas keturi aukšti VRM pareigūnai anglų kalbos žinias jau tvirtino Maltoje, nors galėjo tuos europinius pinigus išleisti bet kurioje kitoje šalyje, taip pat ir Lietuvoje.

LŽ apskaičiavo, kad Lietuvoje už tokius pinigus galima žmogų mokyti anglų kalbos dvejus metus ir per juos išmokyti ne tiek jau mažai - jis įveiktų dvi pradedančiųjų pakopas ir taptų pažengusiu kalbos vartotoju.

Kad neskambėtų telefonai

Valstybės institucijų tarnautojai kalbų dažniausiai mokosi per ES finansuojamus projektus. Valdininkams užsienio kalboms mokytis skiriamos ES lėšos mūsų krašte kursus rengiančias įmones "pamaitintų" sočiausiai - jeigu pinigai būtų išleidžiami Lietuvoje, ši verslo sritis suklestėtų. Mat valdininkai dabar intensyviai rengiasi susikalbėti su pasauliu 2013 metais, kai Lietuva pirmininkaus ES. Tačiau valdininkų išlaidos atitenka kitų valstybių verslui.

Audronė Auškelienė, VšĮ Valstybės institucijų kalbų centro direktorė LŽ sakė, kad valstybės institucijų tarnautojams itin rekomenduojama mokantis kalbų atitrūkti nuo darbo ir išvykti į kitą miestą, o dar geriau - į kitą šalį, kurioje mokytis kalbos susirenka ne lietuviai, o marga tarptautinė grupė. Pasirodo, valdininkus pamokų metu neva dažnai trukdo skambučiai darbo reikalais, tad jiems geriausia mokantis apie darbą negalvoti. "Žmonės negali mokytis kalbos su telefonu kišenėje, kai tie telefonai nuolat skamba", - kodėl valdininkai lėšas užsienio kalbai išleidžia ne savo valstybėje, aiškina ji. Be to, A.Auškelienė sakė negalinti užsakovui siūlyti vieno rengiamų kalbos kursų varianto - turi būti pasirinkimas.

"Jaučiamas padidėjęs kalbų mokymo poreikis valstybės institucijose. 60 proc. mūsų klientų yra valstybės institucijos, bet turime ir studentų bei moksleivių", - neslėpė A.Auškelienė.

Pagal Europos Komisijos metmenis, priklausomai nuo valstybės institucijos ir nuo užimamos darbuotojo pozicijos, numatyti tam tikri kalbų mokėjimo reikalavimai. Norint atitikti minimalius reikalavimus, reikia įveikti dvi pradedančiųjų lygio pakopas. Išklausę maždaug 320 akademinių valandų, besimokantieji tampa pažengusiais kalbos vartotojais.

"Soros International House" direktorė Daiva Malinauskienė aiškino, kad žmogus vieno lygio kalbos kursą gali išmokti per metus mokydamasis 160 valandų, pavyzdžiui, 2 kartus per savaitę po 2 akademines valandas. Taigi norint visai nemokant kalbos priartėti prie minimalaus kalbos mokėjimo lygio, tektų mokytis dvejus metus arba 320 valandų. 40 valandų kursas kainuoja 450 litų.

Vadinasi, už 3 tūkst. 800 litų galima mokytis 337 akademines valandas arba daugiau kaip dvejus metus neišvykstant iš Lietuvos. Tiesa, trukdytų telefono skambučiai.

"Tai ne motyvas, kad valdininkams daug skambina, todėl reikia atsitraukti nuo darbo - net išvykti iš Lietuvos. Viskas priklauso nuo laiko planavimo. Išvykti nėra būtina. Svarbiausia nuoseklus ir ilgalaikis mokymasis", - mano D.Malinauskienė.

Ji tikina, kad kalbų mokyklos valdžios įstaigoms nebruka kelionių nei į Maltą, nei į Londoną. Mat kalbų mokymo paslaugoms pirkti valstybės institucijos visuomet organizuoja viešųjų pirkimų konkursus ir jų sąlygas surašo pačios. "Patys užsakovai formuluoja sąlygas ir perka arba kalbos mokymus vietoje, arba paketą su mokymu užsienyje", - pabrėžė "Soros International House" direktorė.

Komunikuoti ruošis 4 dienas

Kalbų mokykla VŠĮ "American English School" (AMES) užsakymų iš privačių įmonių šiemet daugiau negu pernai nesulaukė - pagrindinės įmonės pajamos šiemet taip pat bus iš valstybinių užsakovų. Jai atiteko pagrindinis Lietuvos pasirengimo komunikuoti pirmininkaujant ES 2013 metais projektas.

AMES verslo klientų vadovė Zita Treimakienė pripažino, kad jaučiamas viešųjų pirkimo konkursų pagausėjimas tokioms paslaugoms, nes krašto valdininkai rengiasi Lietuvos pirmininkavimui ES 2013 metais. Anot jos, ir pasiruošimas, ir kalbos žinių tobulinimas - neišvengiami. "Šiais metais laimėjome komunikacijos mokymo konkursą, jo užsakovas Viešojo administravimo institutas. Reikės apmokyti 270 žmonių komunikuoti anglų kalba ir 30 prancūzų kalba. Mokytis į užsienį jie nebus vežami", - užtikrino ji.

Lietuvos viešojo administravimo instituto duomenimis, komunikacijos gebėjimams ES tematika stiprinti 270 valdininkų iš visos Lietuvos bus mokomi anglų kalbos už 356 tūkst. 400 litų ir 30 prancūzų kalbos už 39 tūkst. 600 litų. Šis vienintelis kalbų mokymo projektas, remiantis pirmininkavimu ES, skirtas mokyti diskutuoti, derėtis, dirbti darbo grupėse būsimus darbo grupių pirmininkus ar jų pavaduotojus. Iš viso 30 grupių, po 10 žmonių, mokysis 4 dienas.

Pirmiau - kalba, paskui - užsienis

Verslo įmonės ir emigruoti besirengiantys gyventojai nesunkiai suvokia, kur mokytis užsienio kalbos pigiau ir naudingiau - jie moka už užsienio kalbos kursus Lietuvoje ir tik po to išvažiuoja į Londoną, ir jau tikrai nelekia į Maltą patobulinti kalbų prieš emigraciją. Užsienio kalbų mokyklos stebi neslūgstančią bangą žmonių, norinčių vos per mėnesį išmokti kalbos, o po to išvykti iš savo krašto. Be anglų, vis dažniau mokomasi norvegų ir vokiečių kalbų. Būtent tokie kursai populiariausi. Žmonės tobulina užsienio kalbos įgūdžius norėdami svetur gauti ne juodadarbio, o kvalifikuotesnį darbą. Dalis žmonių prisipažįsta, kad kalbos jiems reikia todėl, kad ruošiasi išvykti.

Specialistai sako, kad išmokti užsienio kalbą per vieną mėnesį būtų tikrai labai sudėtinga. Tačiau pradmenis įgyti įmanoma - išmokti pasakyti bendras frazes, susipažinti su kalba. Tarp populiariausių valstybių, į kurias darbo ieškoti vyksta tautiečiai, išlieka Anglija, Norvegija, kitos Skandinavijos šalys. Šiose valstybėse daugeliui darbdavių tinka, jeigu atvykėliai gali susišnekėti anglų kalba. Vokietijos ir kitų valstybių darbdaviai šiuo metu pageidauja praktiškai visų įmanomų profesijų darbuotojų, tačiau specialistams būtina mokėti šalies valstybinę kalbą. Ypač griežtai reikalaujama mokėti vokiečių kalbą Vokietijoje. Kai gegužės pradžioje panaikinus darbo rinkos apribojimus į Vokietiją bei Austriją plūstelėjo nekvalifikuotų darbuotojų srautas, įdarbinimo įmonės savo klientams samdė vokiečių kalbos dėstytojus, kurie rengė 14 dienų vokiečių kalbos kursus pagal specialią programą, mat dauguma kandidatų vokiškai iš viso nesuprato.

Mokymas - kaip motyvacija

Po krizės atkuto ir privačios įmonės, šį rugsėjį pradėjusios savo darbuotojus intensyviai mokyti užsienio kalbų. Vaida Smalskytė, nedidelių mokyklų kategorijai save priskiriančios įmonės "English Language Courses" vadovė sakė gaunanti vis daugiau užklausų elektroniniu paštu pasiūlymams pateikti. "Iš privačių įmonių gauname daug daugiau užsakymų mokyti anglų kalbos. Ypač iš tų, kurios susijusios su užsienio rinkomis, turi partnerių užsienyje. Darbdaviai kursais motyvuoja darbuotojus - išmokusiesiems kalbą didinamas atlyginimas. Jau bendradarbiaujame su 10 įmonių", - pasakojo ji.

Pašnekovė pažymėjo, kad kainos tarp seniausių anglų kalbos mokyklų ir naujųjų skiriasi. Akademinė valanda individualiai mokantis anglų kalbos gali kainuoti 50-60 litų, mokantis grupėje - 20-30 litų.

UAB "Kalba.lt" Vilniaus filialo vadovė Aida Sodienė sakė, kad ši įmonė iš valstybinių užsakymų negyvena - pagrindines jos pajamos gaunamos iš privačių užsakymų. "Privačios įmonės nuo rugsėjo tikrai daugiau investuoja į žmones, įmonės pačios apmoka už savo darbuotojų kalbų mokymą", - sakė ji.

"Kalba.lt" testuoja įmonių darbuotojus ir atsižvelgia į tai, ko įmonė nori - ar ji nori laikinai pakelti darbuotojų lygį, ar nori išmokyti kalbėti. "Jei nori tik patobulinti žmonių kalbinius įgūdžius, perka 50 akademinių valandų, kurias darbuotojas lanko 3 mėnesius. Tačiau yra įmonių, kurios nori visą laiką palaikyti lygį ir perka metų ar dvejų kalbos kursus, - aiškino ji. - Tokiu atveju įmonė sumoka už grupę, kurioje mokosi daugiausia iki 10 žmonių. Už tokios grupės 50 akademinių valandų mokymo kursą įmonė moka apie 3 tūkst. litų. Individualūs darbuotojo mokymai kainuoja daugiau - vienam žmogui 50 akademinių valandų gali kainuoti per 600 litų. "Šiuo metu bendradarbiaujam su maždaug 30 įmonių. Privačių įmonių užsakymų pernai buvo mažiau. Greičiausiai įmonės po krizės atsigavo. Kai prasidėjo krizė, pirmiausia atsisakė mokymų, o dabar atsiranda tam pinigų", - kalbėjo A.Sodienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"