TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkų skaičius vis didėja

2013 08 13 6:00
Gausiai naujų pareigybių užderėjo Vyriausybės kanceliarijoje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo metų pradžios valdžios įstaigose vykusios permainos valstybės tarnybą išpūtė 106 naujomis pareigybėmis. Liepos 1-osios duomenimis, visų sričių valdininkai buvo užėmę daugiau nei 71 tūkst. etatų, dar beveik 6,5 tūkst. buvo laisvi.

Į valdžią ateinančiųjų pažadai ryžtingai mažinti valdininkų armiją dažniausiai taip ir lieka tušti. Per ne visą pastarąjį pusmetį valstybės ir savivaldybių įstaigose pagausėjo ir etatų, ir darbuotojų. Dauginimosi spartą kiek vėsina Konstitucinio Teismo sprendimas dėl sumažintų valdininkų bei teisėjų atlyginimų atkūrimo, verčiantis ieškoti papildomų finansinių šaltinių. Preliminariai apskaičiavus, kad kompensacijoms gali prireikti per 100 mln. litų, premjeras Algirdas Butkevičius užsiminė apie galimą 5-10 proc. valdininkų “armados” mažinimą.

Ekspertai pripažįsta, kad nėra atlikta tyrimų, koks valdininkų skaičius Lietuvai būtų optimalus. Tačiau teigia, kad iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių klerkų pertekliumi tikrai neišsiskiriame. Kartu pabrėžia, kad valstybės tarnybos efektyvumas pirmiausia priklauso ne nuo gausos, bet nuo tarnautojų kvalifikacijos bei kompetencijos.

Ir augo, ir mažėjo

Per ne visą pusmetį gausiai naujų pareigybių – 45,5 - užderėjo Ministro pirmininko tarnyboje, nuo gegužės vėl virtusioje Vyriausybės kanceliarija. Iš jų 31 jau užimta. Net 52,5 pareigybės per šį laiką buvo užimtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sričiai priklausančiose įstaigose, 28 – Užsienio reikalų ministerijoje.

Iš viso įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, 21,65 padaugėjo pačių pareigybių, užimamų – 184.

Per pusmetį Seimo kanceliarijoje buvo užimtos 74 pareigybės. Taip nutinka kaskart Seimo kadencijos pradžioje, kai parlamentarai renkasi savo padėjėjų komandas. Prezidento kanceliarijoje padaugėjo 3,2 pareigybės, per pirmuosius metų mėnesius 4,7 buvo užimtos naujai.

Vis dėlto Valstybės tarnybos departamento (VTD) specialistai atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius pusketvirtų metų valstybės tarnyba pamažu traukėsi. Nuo 2010-ųjų valstybės ir savivaldybių įstaigose neliko 4300 pareigybių, 3700 sumažėjo asmenų, turinčių valstybės tarnautojo statusą.

Teks pasispausti

Ekspertai mano, kad prasidėsiančios lėšų valdininkų ir teisėjų atlyginimams kompensuoti paieškos valstybės ir savivaldybių įstaigas privers gerokai perkratyti vidinius išteklius. Pasak VTD Tarnybos sąlygų skyriaus vedėjo Aisčio Rusteikos, norint atkurti prarastas algas statistinei valstybės tarnybos įstaigai, turinčiai apie 40 valstybės tarnautojų, per mėnesį gali prireikti iki 10 tūkst. litų papildomų darbo užmokesčio lėšų (be “Sodros” mokesčių). Negaunant tinkamo finansavimo iš biudžeto, gali tekti, pavyzdžiui, laikinai nepriimti darbuotojų į atsilaisvinusias pareigas. “Aišku, tik su sąlyga, kad nenukentės įstaigos vykdomų užduočių ir funkcijų efektyvumas ir kokybė”, - LŽ sakė A.Rusteika.

VTD darbuotojo teigimu, duomenys apie ES šalių valstybės tarnautojus Bendrijos lygiu nėra kaupiami ir sisteminami. “Be to, šiuos duomenis ne visos šalys skelbia viešai, skiriasi ir atskirų šalių valstybės tarnybos samprata”, - priminė pašnekovas. Todėl Eurostatas (ES statistikos agentūra), analizuodamas šią sritį, paprastai remiasi vadinamuoju ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, apimančiu ir viešojo valdymo, gynybos bei privalomojo socialinio draudimo sritis. 2012 metų trečiojo ketvirčio duomenimis, Lietuvoje darbuotojai, dirbantys viešojo valdymo, gynybos ir privalomojo socialinio draudimo srityse, sudarė 2,4 proc. visų gyventojų. “Tai yra mažiau nei ES vidurkis, siekiantis 2,95 procento”, - pabrėžė A.Rusteika. Pasak jo, dydžiu į Lietuvą panašiose kaimynų valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje, analogiškame sektoriuje dirbantys valdininkai sudarė 2,9 proc. visų gyventojų, Latvijoje – 2,8 proc., Airijoje – 2,1 procento.

Lemia ne kiekis, bet kokybė

Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktoriaus Vainiaus Smalskio teigimu, valstybės tarnybos efektyvumas priklauso ne nuo valdininkų skaičiaus, o nuo jų kvalifikacijos ir kompetencijos. Jo nuomone, tarp kitų Vidurio Europos valstybių mūsų valdininkija šiuo požiūriu atrodo “normaliai”.

“Reikia atsižvelgti į tai, kad kurti valstybę pradėjome nuo nulio. Tuo metu kitos šalys turėjo bent dalinę nepriklausomybę, todėl kurti modernesnį valstybės aparatą joms buvo lengviau nei mums”, - priežasčių, pateisinančių dabartinių valdininkų lygį, rado LŽ pašnekovas. Kita vertus, pasak V.Smalskio, tam tikrų problemų kyla dėl to, kad “pas mus viešojo intereso arba ištikimybės savo valstybei ir piliečiams suvokimas yra menkesnis”. Nei per daug didinti, nei visiškai sumažinti valstybės tarnybos negalima, nes gali sutrikti valstybės funkcijos. Nustatyti optimalų tarnautojų skaičių galėtų tyrimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"