TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkų suvedžioti

2014 04 03 6:00
Kunigas Kęstutis Dvareckas Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdininkų raginta greičiau pradėti naują veiklą - imtis ir nuo įvairios priklausomybės kenčiančių žmonių reabilitacijos - Vilniaus arkivyskupijos "Carito" priklausomų asmenų reintegracinė bendruomenė "Aš esu" netikėtai liko be jai žadėto finansavimo.

Vienai pavyzdinių tokio tipo organizacijų Lietuvoje viltį plėsti veiklą kurstę valdininkai dabar jau tvirtina, kad įvyko elementarus nesusipratimas. Tačiau "nesusipratimo" pasekmė - organizacijai ir jos išlaikomiems žmonėms, kuriuos kamuoja kokia nors priklausomybė, pinigų teks palaukti ne mažiau kaip metus.

Prireikė partnerių

Mūsų šalyje teikiama daugybė visuomenei naudingų paslaugų, finansuojamų valstybės ar Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Viena sričių, sulaukiančių vis daugiau valdžios dėmesio, – nuo alkoholio, narkotikų ar lošimų priklausomų žmonių reabilitacija. Lietuvoje tuo užsiima apie 20 bendruomenių, tačiau finansavimas skiriamas maždaug pusei.

Ne vienus metus įgyvendinamo valstybinio priklausomų asmenų finansavimo projekto principai keitėsi jau kelis kartus. Pastarąjį sykį – praėjusių metų gegužę. Tuomet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pavedė projektą įgyvendinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (NTAKD). „Mes patys neturime galimybių teikti reabilitacijos paslaugas, todėl nutarėme pasitelkti partnerius“, - sakė NTAKD direktorius Zenius Martinkus. Tam įstaiga turėjo pasirengti iki spalio mėnesio. Sutartys pasirašytos su 10 bendruomenių, galinčių teikti reabilitacijos paslaugas nuo įvairios priklausomybės kenčiantiems žmonėms. Per 21 mėnesį į naują gyvenimą tikimasi išleisti 540 asmenų. Iš viso projekto vykdytojams ir partneriams skirta 10 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų.

Valdininkai paskubino

Tarp tų, kurie padės NTAKD įgyvendinti projektą, tikėjosi patekti ir Vilniaus arkivyskupijos "Carito" priklausomų asmenų reintegracinė bendruomenė "Aš esu". Joje jau beveik penkerius metus vykdoma priklausomų žmonių reintegracija, todėl imtis jų reabilitacijos atrodė logiška.

Apie susiklosčiusią situaciją viešai kalbėti ne itin norintis kunigas Kęstutis Dvareckas LŽ užsiminė, kad apie galimybę teikti reabilitacijos paslaugas pradėta mąstyti tik pabendravus su NTAKD atstovais. Šie aktyviai ragino imtis naujos veiklos - ne tik integruoti į visuomenę priklausomybių turėjusius ir jų jau atsikračiusius žmones, bet ir kitiems, dar kenčiantiems nuo to asmenims, suteikti galimybę gauti reabilitacijos paslaugas.

„Truputį dvejojome, nenorėjome skubėti užsikrauti papildomos atsakomybės. Tačiau buvome patikinti, jog neturėtume laukti, kad reikia imtis ir priklausomybių kamuojamų žmonių reabilitacijos“, - LŽ sakė K.Dvareckas. Jo teigimu, per susitikimus valdininkai žadėjo, jog pirmieji pinigai pasieks įstaigą sausį, vėliau – kovą. Tačiau pastaruoju metu bendruomenei pranešta, kad ją įtraukti į projektą realu tik po metų. „Aš esu“ atstovams skaudu, jog valdininkai, nors ir žinodami, kad finansavimas 2014-iesiems tikrai nebus skirtas, vis maitino pažadais ir siūlė laukti.

Reintegracijos programoje, kurią remia Vokietijos fondai, šiuo metu dalyvauja aštuoni asmenys. „Po reabilitacijos, kai sveikstantis žmogus daugiausia dėmesio skiria fizinėms, psichologinėms ir dvasinėms žaizdoms gydyti, labai svarbus reintegracijos – visaverčio įsiliejimo į visuomenę – etapas“, - aiškino K.Dvareckas. Šių metų pradžioje pradėtoje reabilitacijoje jau dalyvauja 11 asmenų.

Apskaičiuota, kad organizacijai išlaikyti ir jos veiklai vykdyti reikia 12 tūkst. litų per mėnesį. „Kelis mėnesius, t. y. nuo sausio pradžios, išgyvenome remiami vyskupijos ir žmonių. Truputį esame suglumę ir tik dabar pradedame suprasti, kad visuomenės pagalbos reikės dar bent metus“, - neslėpė pašnekovas.

Silkė su burokėliais

Pats narkotikus vartojęs ir už tai baudą teisme gavęs kunigas žino, kokia svarbi aplinkinių pagalba priklausomybių varginamiems žmonėms. Kad nesilies prie narkotikų, maždaug pusmetį juos aktyviai vartojęs dvasininkas sakė suvokęs tik tada, kai įkliuvo policijai. Vėliau atsirado žmonių, kuriems taip pat reikėjo pagalbos. Jis su kitais likimo draugais (penkiese) apsigyveno Pavilnio Marijos tarnaičių vienuolyne. „Supratome, kad visuomenė mus gali ne itin toleruoti, todėl per šv. Mišias papasakojau, kas esame ir kodėl glaudžiamės vienuolyne. Tą vakarą vienos močiutės vakarienei atnešta silkė su burokėliais buvo skaniausia, kokią teko ragauti gyvenime“, - pasakojo K.Dvareckas.

Per beveik penkerius "Aš esu" veiklos metus po reintegracijos neatsilaikė tik du iš 40 joje dalyvavusių asmenų. Kai kurie net liko dirbti bendruomenėje. Pasak K.Dvarecko, gerų rezultatų tikimasi ir iš reabilitacijos. „Tiršta ta realybė. Grįžtančiųjų į visavertį gyvenimą artimieji dažnai nenori priimti, nepasitiki jais, todėl tarpinė stotelė labai reikalinga“, - įsitikinęs kunigas.

Jo teigimu, reintegracija dažniausiai vyksta vakarais ir savaitgaliais, o reabilitacija yra nuolatinis, ištisą parą maždaug metus trunkantis procesas. Arba tiksliau – tiek, kiek reikia joje dalyvaujančiam žmogui.

Nesusipratimas?

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ laikinoji vadovė Vaiva Maciežaitė, buvusi ne viename susitikime su NTAKD atstovais, LŽ prisipažino nelabai ir žinanti, ką pasakyti. Ji, kaip ir K.Dvareckas, tvirtino, kad organizacija buvo raginama imtis priklausomų žmonių reabilitacijos, tačiau kodėl ši veikla nesulaukė paramos, taip ir liko neaišku. „Keista, nesuprantama“, - stebėjosi V.Maciežaitė.

„Negaunant finansavimo labai sunku išsilaikyti. Mes beveik visi pradėjome veiklą tokiomis sąlygomis“, - LŽ sakė Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių asociacijos vadovas Valdas Šiškus. Jis priminė, kad organizacijoms, norinčioms dalyvauti projekte, bet dar nepatekusioms į jį, dokumentus reikėtų parengti iki 2015-ųjų, kai valstybė galės pirkti socialines paslaugas tik iš licencijuotų įstaigų. „Lankytis valdžios institucijose, bendrauti, pasakoti apie savo paslaugas būtina. Tai atveria galimybes būti pastebėtiems“, - dar patarė V.Šiškus.

NTAKD direktorius Z.Martinkus pabrėžė, kad bendruomenėms, siekiančioms tapti projekto partnerėmis, taikomi griežti ir aiškūs reikalavimai. Pavyzdžiui, dvejų metų patirtis reabilitacijos srityje. „Projektas bus vykdomas ir toliau. Tie, kurie nepateko į jį, per tą laiką įgis patirties, parengs dokumentus, - įsitikinęs Z.Martinkus. - „Aš esu“ - viena pavyzdinių Lietuvos organizacijų. Gali būti, kad nesusikalbėjome, nesupratome vieni kitų. Juk projektas pradėtas spalį, pasirašytos sutartys, tad natūralu, jog įtraukti dar vieną dalyvį reikštų sulaužyti susitarimą, iš ko nors atimti dalį lėšų.“ Valdininko nuomone, bendruomenė „Aš esu“ tikrai galėtų tapti projekto partnere po metų, kai atitiks visus keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, turės licenciją ir patirties...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"