TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdininkų užmojai sukėlė nerimą leidėjams

2015 01 21 6:00
Lolita Varanavičienė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kultūros ministerija pasiryžusi įpareigoti leidėjus perduoti bibliotekų fondui saugoti ne tik kiekvieno leidinio privalomuosius spausdintinius egzempliorius, bet ir jų elektroninius variantus bei elektroninius leidinius. Leidėjai baiminasi, kad bus nepaisoma autorių teisių apsaugos ir leidiniais naudojamasi be atlygio autoriams.

Pagal dabartinę tvarką viešosios informacijos rengėjai - knygų, laikraščių ir kitų leidinių leidėjai - privalo šešioms didžiausioms šalies bibliotekoms (Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo, Kauno apskrities viešajai, Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos aklųjų ir Lietuvos technikos) perduoti saugoti po 1-2 išleistų leidinių egzempliorius.

Užtikrina teisę į informaciją

Pasak Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Erikos Buivydienės, to reikia, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą, kokie leidiniai leidžiami Lietuvoje. Be to, jie yra mūsų kultūros dalis, tad turi būti prieinami tyrinėti ir ateities kartoms.

„Šiuo metu dalis leidinių leidžiama ir elektroniniu formatu, todėl jie irgi privalo būti saugomi“, - tvirtino E. Buivydienė. Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei koreguoti nutarimą dėl dokumentų privalomųjų egzempliorių skaičiaus ir jų perdavimo bibliotekoms, kad elektroninių išteklių kopijas galėtų kaupti ir saugoti Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.

„Dar viena priežastis - Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas žmogus turi teisę į informaciją, nesvarbu - turi pinigų ar ne. Privalomųjų egzempliorių saugojimas ir užtikrina šią teisę“, - aiškino valdininkė.

Gerų norų nepakanka

Kultūros ministerijos sumanymas sukėlė sąmyšį tarp leidyklų atstovų.

LŽ kalbinta leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė neslėpė nuostabos ir tikino, kad įgyvendinti numatomą reikalavimą gali būti itin sudėtinga. „Toli gražu ne visos mūsų leidžiamos knygos turi elektroninį variantą. Kai kurias leidžiame tik popierinio formato, ne visas dedame į elektroninę erdvę“, - sakė ji.

Leidėja taip pat pabrėžė, kad ne visi autoriai suteikia teisę sukurti elektronines knygų versijas. „Tokių leidimų nėra beveik visose sutartyse su užsienio autoriais, todėl mechaniškai padaryti taip, kaip numato Kultūros ministerija, neįmanoma“, - tikino L. Varanavičienė.

Žlugdytų verslą

Nepasitenkinimą dėl Kultūros ministerijos sumanymo pareiškė 43 Lietuvos privačias ir valstybines leidyklas vienijanti Lietuvos leidėjų asociacija. „Visų pirma elektroninis leidinys neturi knygos statuso. Šiam leidiniui taikomas programinės įrangos statusas, todėl kyla autorių teisių apsaugos problemų, nes skirtingi teisės aktai nevienodai jas reglamentuoja“, - LŽ tvirtino asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė.

Dėl to Lietuvos leidėjų asociacija siūlo ministerijai įtvirtinti, kad leidinių privalomuosius egzempliorius elektroniniu formatu leidyklos bibliotekų fondui turėtų pateikti tik tais atvejais, kai leidiniai nebuvo išleisti įprastu būdu. Be to, visi tokie egzemplioriai būtų teikiami vien siekiant juos išsaugoti kaip kultūrinį paveldą ir vartotojams taptų prieinami tik gavus išankstinį kūrinių teisių turėtojų sutikimą.

„Galime nueiti į kai kurias bibliotekas ir pamatyti, kad ten skaityklose guli visiems skaitytojams prieinami privalomieji egzemplioriai, kurie turėjo būti archyvuojami. Skaitytojams prieinamas knygas ir skaityti skirtus egzempliorius bibliotekos perka, autoriams mokama už jų knygų skaitymą, o už elektroninių leidinių skaitymą joks mokėjimas nenumatytas“, - teigė A. Dobkevičiūtė.

Ji pažymėjo, kad leidyklos apskritai nustos gyvuoti, jei negalės parduoti savo išleistų knygų. Lietuvoje vidutinis knygos tiražas siekia 2200 egzempliorių. Jei išleistos knygos būtų laisvai prieinamos bibliotekose, jų tiražas sumažėtų iki vos kelių šimtų. Sunku įsivaizduoti, kokia tuomet būtų jų savikaina.

Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės, būtina nustatyti mechanizmą, kaip bibliotekų fondui perduoti elektroniniai knygų egzemplioriai gali būti naudojami, saugomi ir prieinami. Tik visa tai aptarus galima keisti dabartinę tvarką. Juolab jog kol kas net nenumatyta, kokia atsakomybė tektų bibliotekų fondui už netinkamą elektroninių leidinių saugojimą. Kyla pavojus, kad jie gali būti kopijuojami ir platinami be leidėjų ir autorių žinios.

Sklaido baimes

Kultūros ministerijos atstovė E. Buivydienė tikino, kad leidėjų baimės dėl pernelyg liberalaus elektroninių leidinių prieinamumo visiškai nepagrįstos. Esą šiuo metu Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka baigia įgyvendinti Europos Sąjungos fondų finansuojamą projektą, pagal kurį yra sukurta elektroniniams leidiniams skirta duomenų bazė. „Su visais leidėjais, kūrinių autorių teisių turėtojais bus sudarytos sutartys. Bazė veiks bibliotekos tinkle, į ją niekas negalės įsilaužti, kopijuoti kūrinių ir kitaip nelegaliai naudotis jų turiniu“, - sakė valdininkė.

Ji taip pat pažymėjo, kad Vyriausybei pakeitus dar prieš 19 metų priimtą nutarimą kultūros ministras savo įsakymu labai aiškiai apibrėš elektroninių leidinių, perduotų saugoti, naudojimo tvarką. Esą pokyčiai jokios įtakos leidybos verslui neturės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"