TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdiškam duonos kąsniui - milijonai

2012 06 12 7:39

Milijonai litų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų kasmet skiriami žmonėms maitinti. Valdiškos duonos kąsnis vieniems suteikia sotesnio gyvenimo jausmą, o kitiems tėra būdas numarinti alkio kirminą.

Už mokesčių mokėtojų pinigus maitinami ir skurstantys moksleiviai, ir senelių globos įstaigų gyventojai, ką jau kalbėti apie ligonius, kariškius bei nuteistuosius.

Grįžta pusalkaniai

Suvalkijoje gyvenančios Irenos šeimoje auga keturi mokyklinio amžiaus vaikai. Du iš jų lanko vieną mokyklą, o kiti du - kitą. Šeima yra socialiai remtina, todėl visi keturi vaikai mokyklose gauna nemokamus pietus. "Iš vienos mokyklos vaikai po pamokų grįžta namo pavalgę ir sotūs. Iš kitos - pusalkaniai. Jie nuolat skundžiasi, kad nori valgyti. Kai paklausiu, ką valgė mokykloje, dažnai išgirstu, kad to, ką davė, jiems buvo per mažai", - LŽ pasakojo moteris.

Jai pasirodė keista, kad anksčiau vaikai niekada nesiskųsdavo, esą mokykloje gauna per mažai valgyti. Tai pradėjo daryti tik prieš metus. Irena teigė mananti, kad dabar ir porcijos gali būti kiek mažesnės, ir patiekalai ne tokie sotūs.

Pakanka ne visiems

LŽ kalbinta Marijampolės savivaldybės Sasnavos pagrindinės mokyklos direktorė Asta Giedraitienė neslėpė, kad panašių atvejų gali būti ir tarp šios mokyklos moksleivių. Šioje ugdymo įstaigoje šiuos mokslo metus baigia 140 moksleivių. Beveik pusė jų - 66 - gauna nemokamus pietus.

"Nemokamai maitinamus vaikus galėčiau suskirstyti į dvi grupes. Vieni valdiškus pietus gauna, nes jiems tėvai "suveikė" tokius dokumentus, kiti - iš tikrai skurdžiai gyvenančių šeimų. Pirmiesiems mūsų valgyklos darbuotojų patiekiami patiekalai ne visada patinka, pavalgę jie lėkštes atiduota apypilnes, iš antrųjų lūpų niekada neišgirsi nusiskundimo, kad buvo neskanu", - kalbėjo A.Giedraitienė.

Pasak jos, būtent tokie vaikai kartais iš mokyklos valgyklos išeina ne visai pasisotinę. Dažniausiai taip būna, kai valgyklos darbuotojos antrajam patiekalui kepa varškėčius ar varškės apkepą.

"Anksčiau varškės gaminiai būdavo kaip antras patiekalas arba desertas. Tačiau dabar to sau leisti negalime. Jau ir taip porcijos nėra didelės", - kalbėjo mokyklos vadovė.

Jos teigimu, paaugliai per pietus suvalgytų dvigubai daugiau, nei šiuo metu skiriama. Be to, nuolat brangsta maisto produktai, iš kurių gaminami nemokami pietūs vaikams. Pastaruoju metu itin brango pieno produktai, ypač - varškė. Jos kilogramo kaina jau beveik susilygino su mėsos kaina. Brangsta ir žuvys. Šių sasnaviečiai perka už kilogramą mokėdami beveik po 14 litų.

A.Giedraitienės teigimu, pirmadienį nemokamus pietus sudarė pieniška ryžių sriuba, pieniškos dešrelės, prie kurių buvo košė bei šviežių kopūstų salotos, desertui vaikai gavo po bananą. Kitomis dienomis, be sriubos, nemokamai maitinami vaikai dar gauna ir nedidelį kotletą, maltinuką ar dar ką nors.

Turėtų užtekti

Marijampolės merijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Vida Bružinskaitė LŽ teigė, kad nemokamo socialiai remtinų vaikų maitinimo normos pastarąjį kartą buvo tvirtinamos 2010 metų spalį. Normos yra diferencijuotos pagal klases. Priešmokyklinių ir pradinių klasių mokinio pietų kaina - 3,64 lito, 5-12 klasių - 4,42 lito. Būna atvejų, kai skiriami ir nemokami pusryčiai, - jų kaina siekia 1,95 lito.

"Manytume, kad tiek turėtų užtekti. Teko važinėti po mokyklas ir tikrinti. Įsitikinome, kad ir porcijos dar nėra visiškai sumažintos, ir maistas geras. Kalbėjomės ir su mokyklų vadovais. Šie jokių nusiskundimų dėl to, kad nebeužtenka lėšų pietums paruošti, neišsakė. Anksčiau, kai buvo nustatytas vienas normatyvas visoms amžiaus grupėms, tikrai pasitaikydavo skundų - aukštesnių klasių mokiniams maisto neužtekdavo, o jaunesnieji visko nesuvalgydavo", - kalbėjo V.Bružinskaitė.  

Vyriausybė yra patvirtinusi Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarką. Joje numatyta, kad savivaldybės nemokamiems socialiai remtinų moksleivių pietums gali skirti 3,38-4,68 lito, pusryčiams ar pavakariams - 1,56-2,6 lito. Mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose maistui skiriamų pinigų suma gali siekti 7,8-9,1 lito.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje nemokamą maitinimą gavo 138,3 tūkst. mokinių. Tam buvo skirta 28,5 mln. litų. Praėjusiais metais nemokamą maitinimą gavo 142,4 tūkst. moksleivių, panaudota 92,8 mln. litų.

Vaikai nebadauja

Už valstybės skiriamas lėšas maitinami ne tik nepasiturinčių šeimų vaikai, bet ir vaikų globos įstaigų gyventojai. Viešvilės (Jurbarko r.) vaikų globos namų direktorius Algimantas Liaudaitis LŽ tikino, kad jų įstaigoje vaikai nebadauja. Vienam jų maitinti per dieną skiriama 10 litų. Poilsio dienomis ši suma 50 centų didesnė.

"Tokius normatyvus mums "nuleido" steigėjas - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visuose globos namuose, kurie yra pavaldūs šiai ministerijai, galioja tokie patys normatyvai", - tikino A.Liaudaitis.

Pasak jo, už tuos 10 litų vienam vaikui yra perkami maisto produktai. O patiekalų gamyba iš jų jau vyksta pačiuose globos namuose.

Pietūs centralizuotai gaminami darbo dienomis, o pusryčius, vakarienę (nedarbo dienomis - ir pietus) vaikai kartu su socialinėmis darbuotojomis gaminasi patys savo šeimynose.

"Mes nedraudžiame kugelio, įvairių blynų kepti ar cepelinų virti. Gali ką nori gaminti, tik turi iš anksto užsisakyti maisto produktų. Gauna vaikai ir vaisių. Ir net egzotinių - bananų, apelsinų, kivių, ką jau kalbėti apie kriaušes, obuolius. Mums svarbiausia, kad jie būtų pavalgę ir sotūs", - dėstė Viešvilės vaikų globos namų vadovas.

Anot jo, tokia tvarka ypač pasiteisina vasaromis, kai auklėtiniai atostogauja ar kurie nors yra gydomi sanatorijose ar ligoninėse. Tuomet auklėtiniams į gydymo įstaigas papildomai nuvežama maisto.

Pakėlė įkainius

SADM duomenimis, pernai krašto vaikų globos namuose augo 4119 vaikų. Susistemintos informacijos, kiek valstybės ir savivaldybių biudžetams kainuoja maitinimas vaikų globos namuose, nėra, nes šių įstaigų steigėjos yra ne tik SADM, bet ir savivaldybės, religinės organizacijos. Tačiau, anot SADM Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Valdos Vaitiekūnaitės, vidutiniškai vieno vaiko maitinimui per dieną vaikų globos namuose skiriama 10-11 litų. Tad galima bent apytiksliai paskaičiuoti, kad per dieną susidaro gana nemenka suma - per 40 tūkst. litų, o per metus - daugiau kaip 15 mln. litų.

"Pernai ir pas mus maistui per dieną buvo skiriama po 10 litų. Tačiau metų pradžioje savivaldybės taryba padidino įkainius ir dabar mūsų globos namuose augančio vaiko maitinimas per dieną kainuoja 11 litų, o senelio - 13 litų", - LŽ aiškino Marijampolės socialinės pagalbos centro direktorė Vilma Ratkevičienė. Ji neslėpė, kad ir tų pinigų tik vargais negalais užtenka. Mat centras kaip labdarą dar gauna duonos iš jos kepėjų, įvairių produktų iš vieno prekybos tinklo, taip pat ir iš gamintojų. V.Ratkevičienė neneigė, kad jei ne rėmėjų dovanos, maistui skiriamų lėšų vargu ar pakaktų. Mat beveik per metus kai kurie maisto produktai pabrango net iki 30 procentų.      

"Patys maisto negaminame, nes neturime patalpų virtuvei. Perkame paslaugas iš verslo įmonių. Žinoma, būtų geriau, jei galėtume patys ruošti, tuomet gal lengviau būtų verstis. Tačiau ir dabartinėmis sąlygomis mūsų globotiniai - vaikai ir seneliai - nebadauja", - tikino V.Ratkevičienė.

"Kiek reikia"

"Ligoniai neturėtų skųstis blogu maistu ar tuo, kad yra nepamaitinami", - LŽ tvirtino Marijampolės ligoninės direktoriaus pavaduotoja ekonomikos reikalams Zita Pocienė. Anot jos, šioje gydymo įstaigoje vieno ligonio maitinimas per dieną atsieina 11,80 lito. Už tokią pinigų sumą pavyksta pagaminti ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę. "Maistą gaminame patys savo virtuvėje, o valgiaraštis yra sudaromas pagal tai, kokiems ligoniams kokį maistą galima valgyti ir kiek jo reikia. Taip pat atsižvelgiame ir į ligoninės finansines galimybes", - kalbėjo Z.Pocienė.

Pasak jos, kiek išleisti vienam ligoniui maitinti, sprendžia pačios sveikatos priežiūros įstaigos. Todėl kiekvienoje ligoninėje skiriama pinigų suma skirtinga. Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, kurios perka maitinimo paslaugas, vieno ligonio maitinimas per parą kainuoja apie 10 litų, o Kauno klinikose, kuriose maistas ruošiamas čia pat, vieno ligonio maitinimas per dieną atsieina 6-7 litus.  

Nors ne kartą dėl blogo maisto skundėsi nuteistieji, ir jiems maitinti iš valstybės biudžeto skiriamos nemenkos sumos. Kasdien tam prireikia apie 50 tūkst. litų. Kaip teigė Kalėjimų departamento atstovas spaudai Tomas Čepelevskis, per parą įkalinimo įstaigose vidutiniškai vienam dirbančiam vyrui skiriama 6,36 lito, nedirbančiam - 4,51 lito, moterims - kiek mažiau, išskyrus nėščias ir maitinančias. Vienam bausmę įkalinimo įstaigoje atliekančio nepilnamečiui maitinti skiriama 8,88 lito, nėščiai moteriai - 6,90 lito, maitinančiai motinai - 7,44 lito.

Praėjusį trečiadienį per pietus Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantys vyrai, kurių čia - 1300, per pietus valgė raugintų kopūstų sriubą su bulvėmis, žirnių šustinio, taip pat gavo agurkų, duonos ir kompoto. Vakare - keptų žuvų, burokėlių salotų, virtų bulvių, duonos, arbatos. Toks tos dienos racionas, Marijampolės pataisos namų direktoriaus Tado Klusevičiaus teigimu, buvo visose įkalinimo įstaigose, nesvarbu, ar maistas ruošiamas pačioje įkalinimo įstaigoje, kaip daroma Marijampolėje, ar tiekiamas jau pagamintas, kaip Kybartų pataisos namuose.

Pinigai ne viską lemia

Visų LŽ kalbintų įstaigų atstovai tvirtino, kad valstybės lėšomis maitinamų žmonių maisto daviniai nesumažinti, nors produktų kainos ir kilo. Valgiaraščiai subalansuoti, kad per parą jie gautų maistinių ir energiją suteikiančių medžiagų tiek, kiek būtina. Vis dėlto valdininkai pripažino, jog kai kurie pabrangę produktai keičiami šiek tiek pigesniais. Ryžių ir grikių kruopos keičiamos miežinėmis ir kvietinėmis, jautiena jau seniai keičiama kur kas pigesne paukštiena.   

Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. dr. Rimantas Stukas LŽ tikino, esą ne visada galima sakyti, kad jei maitinimas kainuoja pigiau, maistas yra blogesnis.

"Ypač jei kalbame apie paros raciono kainą. Maitinimas gali būti keičiamas, bet nėra taip, kad kažkas sugalvojo ir pakeitė valgiaraščius. Valgiaraščiai sudaromi vadovaujantis racionalios mitybos principais, atsižvelgiant ne tik į asortimentą, bet ir biologinę vertę, cheminę sudėtį. Taip pat - į organizmo fiziologinius poreikius, suvartojamos energijos kiekį, o vaikams - ir į jų amžių, vyresniems nei 11 metų - ir lytį. Valgiaraščiai turi būti taip keičiami, kaip apskaičiuota mokslininkų", - kalbėjo R.Stukas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"