TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdiškas stogas virš galvos daugeliui dar liks svajonė

2013 07 16 6:00
Vyriausybė nepageidauja, kad socialinio būsto nuomininkai galėtų jį išsipirkti. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Netrukus šalies savivaldybes turėtų pasiekti 19 mln. litų socialinio būsto fondui plėtoti. Tačiau už šias lėšas nupirktų būstų užteks tik mažai daliai jų laukiančiųjų. Valdininkai tikina, kad rengiamos įstatymų pataisos, pagal kurias socialiai remtinos šeimos valstybės paramos būstui sulauktų kur kas greičiau nei dabar.

Didžiausia dalis iš savivaldybėms išdalytų milijonų litų, kaip ir kasmet, atiteks didmiesčiams: Vilniui – 3,5 mln. litų, Kaunui – 2,5 mln. litų, Klaipėdai – 1,3 mln. litų. Kitoms savivaldybėms teks tenkintis gerokai mažesnėmis sumomis. 10 savivaldybių pinigų apskritai nesulauks, nes lėšų socialiniam būstui jos gauna iš Europos Sąjungos fondų.

Laukia tūkstančiai

Panaši suma pinigų – apie 14–18 mln. litų - savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai kasmet skiriama nuo ekonomikos krizės pradžios. Iki 2008-ųjų joms iš valstybės biudžeto šiam tikslui būdavo atseikėjama po beveik 100 mln. litų. Todėl merijose sudaromi laukiančiųjų socialinio būsto sąrašai tik ilgėja. Juose jau - ne šimtai, o tūkstančiai pavardžių. Iš viso Lietuvoje socialinio būsto laukia apie 30 tūkst. gyventojų. Kada jie bus aprūpinti būstu, neaišku.

Socialinio būsto fondui plėtoti Marijampolės savivaldybei šiemet atseikėta 691 tūkst. litų. Anot Marijampolės merijos Turto valdymo skyriaus vedėjo Gintauto Sabo, tai net mažiau nei pernai, kai buvo gauta apie 800 tūkst. litų.

Už gautas lėšas būtų galima nupirkti apie 10 būstų, tačiau vietos valdžia šiemet to daryti neketina. „Numatome pradėti statyti daugiabutį namą, jis visas būtų skirtas socialiai remtinoms šeimoms“, - LŽ teigė G.Sabas. Jis pridūrė, kad Marijampolėje socialinių būstų laukia daugiau kaip 700 šeimų.

Toli gražu ne visų laukiančiųjų viltis išpildys ir kitos šalies savivaldybės. Vilniuje socialinio būsto laukia apie 6 tūkst. šeimų, o raktai kasmet įteikiami tik apie 1 proc. laukiančiųjų. Kaune iš daugiau kaip 3 tūkst. laukiančiųjų kasmet būstus gauna vos apie pusšimtis.

Rengia naują projektą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) LŽ informavo, kad šiuo metu peržiūrimas sistemos teisinis reguliavimas ir rengiamas naujas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektas. Rugsėjį jis bus teikiamas Vyriausybei svarstyti.

Pasak SADM Paramos būstui skyriaus vedėjo Aloyzo Stapulionio, projekte reglamentuojama nauja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo forma – nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija. Šeimos ir asmenys turės teisę pasirinkti vieną iš formų. Esą žmonės nebus tik pasyvūs stebėtojai, nes naujos įstatyme numatytos sąlygos motyvuos juos aktyviai dalyvauti apsirūpinimo būstu sistemoje.

Projekte taip pat numatoma, kad dėl išaugusių pajamų ir turto šeimoms bei asmenims, praradusiems teisę į socialinio būsto nuomą, pageidaujant, socialinio būsto nuomos sutartis galėtų būti pakeista į būsto nuomos sutartį rinkos sąlygomis. Taip pat sudaromos galimybės būstą privatizuoti už rinkos kainą. Tokiu būdu privatizuojant arba nuomojant rinkos sąlygomis savivaldybės ar valstybės gyvenamąsias patalpas, kurios nenaudojamos kaip socialinis būstas, mažėtų priverstinių iškeldinimų, o gautos lėšos būtų naudojamos savivaldybių socialinio būsto fondui plėsti.

Tačiau drauge būtų keliama daugiau reikalavimų pretenduojantiesiems į socialinį būstą. Jie turimą turtą ir gautas pajamas privalėtų deklaruoti kiekvienais metais. Tai, pasak A.Stapulionio, sudarytų sąlygas tiksliau nustatyti paramos gavėjus ir racionaliai planuoti bei panaudoti paramai skirtas lėšas.

„Monkės biznis“

Praėjusią savaitę Vyriausybė nepritarė dar per ankstesnę Seimo kadenciją Evaldo Jurkevičiaus ir Dalios Teišerskytės parengtoms Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisoms. Taip pasielgti pasiūlė SADM.

Mat suteikus teisę nuomininkams privatizuoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, privatizuotini taptų 14,8 tūkst. būstų. Tiek jų savivaldybės buvo išnuomojusios 2012 metais. Būstus privatizavus rinkos kainomis būtų gauta apie 856 mln. litų. Juos panaudojant socialinio būsto fondo plėtrai, būstais būtų galima aprūpinti apie 12 tūkst. šeimų ar asmenų.

Be to, siūlytose pataisose buvo numatyta daugiau atvejų, kai savivaldybėms priklausančius būstus būtų leidžiama privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Todėl dar beveik 10 kartų sumažėtų savivaldybių planuojamų gauti pajamų, įskaitant ir tas, kurių reikia plėtoti socialinio būsto fondui. Taigi sumažėtų galimybės aprūpinti socialiniu būstu asmenis, turinčius į jį teisę.

Sutrumpinus išsimokėjimo už privatizuojamą objektą terminą iki 5 metų, kaip siūlyta pataisose, sumažėtų asmenų, galinčių privatizuoti tokias patalpas, nes jie finansiškai nepajėgtų reikalingos pinigų sumos išmokėti per trumpesnį laiką. Dėl to esą padaugėtų neprivatizuotų butų.

Įžvelgia neteisybę

Minėtas pataisas siūliusi parlamentarė D.Teišerskytė apgailestavo, kad Vyriausybė jų nepalaimino.

Anot jos, buvo siūloma leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti socialinius būstus asmenims, kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, galiojusį iki 2002 metų, ir kurie nepertraukiamai jose gyvena ne mažiau kaip 10 metų. Mat šie žmonės iki 1997-ųjų pabaigos turėjo teisę lengvatinėmis sąlygomis gyvenamąsias patalpas privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau dėl kokių nors priežasčių nespėjo to padaryti ir visam laikui neteko teisės privatizuoti būstų lengvatinėmis sąlygomis.

„Beveik kiekvieną pirmadienį sulaukiu besiskundžiančių žmonių, dar anais laikais gavusių tuos butus, juos suremontavusių. Kai kas net savo lėšomis susitvarkė stogus. Tačiau privatizuoti šių butų seniai juose gyvenantys žmonės negali – įstatymas neleidžia. Tai neteisinga“, - pažymėjo D.Teišerskytė.

Pasak jos, valstybei būtų kur kas patogiau atsikratyti nereikalingo „šlamšto“, kuris gal net stovi tuščias, nenaudojamas, o gal yra kam nors pernuomotas. Be to, būstą įsigijęs gyventojas visai kitaip jį vertintų – puoselėtų ir rūpintųsi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"