TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdiškų įmonių vadovams teks pasitempti

2016 07 07 6:00
Siekiama numatyti išimtį, leidžiančią vadovo darbo sutartį pratęsti dar vienai kadencijai neskelbiant konkurso. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vyriausybei parūpo valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo kokybė. Kad būtų sudarytos prielaidos jai gerėti, siūloma įvesti kontroliuojamų įmonių vadovų kadencijas, bet jų neriboti.

Vyriausybė viliasi, kad įteisinta ketverių metų įmonių vadovų kadencija ir galimybė be konkurso ją pratęsti tokiam pat laikotarpiui padės ne tik nuolat stebėti bei vertinti jų gebėjimus, bet ir leis atrasti naujų lyderių.

Ūkio ministerijos duomenimis, daugiau nei pusė šiuo metu valstybės įmonių vadovų pareigas einančių asmenų buvo paskirti prieš 10 ar daugiau metų, o ketvirtadalis vadovų apskritai dirba daugiau nei du dešimtmečius. Todėl pagrįstai kilo abejonių dėl įmonių savininkų teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų vykdomos vadovų veiklos priežiūros efektyvumo.

Ministerijos parengtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas Vyriausybė ketina svarstyti šiandienos posėdyje.

Numatyta išimtis

Projektu siūloma nustatyti, kad valstybės ar savivaldybės įmonės vadovas būtų skiriamas konkursu ketverių metų kadencijai. Jai pasibaigus, jis turėtų būti atšauktas. Kartu numatyta išimtis, leidžianti darbo sutartį pratęsti dar vienai kadencijai neskelbiant konkurso. Tokiu atveju vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė privalo būti pasiekusi numatytus veiklos tikslus.

Pasibaigus antrai kadencijai, įmonės vadovas jau be jokių diskusijų turėtų būti atšauktas iš pareigų. Tačiau jis ir vėl galėtų mėginti laimę, dalyvaudamas konkurse buvusioms pareigoms eiti, nes vadovų kadencijų skaičius nebūtų ribojamas. Kartu numatyta galimybė vadovą iš pareigų atšaukti ir nesibaigus kadencijai.

Kaip teigia projekto rengėjai, nors įmonės vadovu skiriamas konkursą laimėjęs asmuo, apie jo gebėjimus vadovauti iš pradžių spręsti gana sunku. Be to, neigiamų vadybinės veiklos požymių gali rastis ir laikui bėgant. Juos gali lemti per ilgas sėdėjimas vienoje kėdėje ir nusistovėję vadovavimo principai, kuriuos keisti sugeba ne dažnas. Įmonės vadovas taip pat gali prarasti gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos poreikių ir iššūkių, o užsimezgę ilgalaikiai santykiai su skiriančiaisiais gali turėti neigiamos įtakos objektyviai vertinant jo veiklą.

Abejotinas siūlymas

Seimo Ekonomikos komiteto narys, Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys Vyriausybės iniciatyvą dėl vadovų kadencijų vertino skeptiškai. Jis teigė besivadovaujantis paprastu principu: „Jei vadovas blogas, jį reikia mesti iš karto, jei geras – saugoti.“

Jurgis Razma: “Reali tokių įmonių vadovų kaita ir taip yra spartesnė nei kadencijos trukmė." /Romo Jurgaičio nuotrauka

„Protingų, mąstančių, organizacinių gebėjimų turinčių vadovų nėra daug. Jei įmonė dirba gerai, kam tą vadovą be reikalo tampyti? Ar jūs matėte, kad gerai dirbanti privati įmonė keistų direktorių praėjus ketveriems ar aštuoneriems metams? Todėl man tokie siūlymai atrodo nerimti, aš čia būčiau atsargesnis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė K. Daukšys. Jo nuomone, jei ministerija ar savivaldybė mato, kad jos žinioje esančios įmonės vadovas dirba prastai, pakeisti jį turėtų nelaukdama kadencijos pabaigos.

Pasak Ekonomikos komiteto nario, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, kontroliuojamų įmonių vadovų keitimas šiandien nėra ta problema, kurią reikėtų spręsti įvedant kadencijas. „Reali tokių įmonių vadovų kaita ir taip yra spartesnė nei kadencijos trukmė. Neretai jie keičiami turint paslėptų politinių motyvų, vykstant politinės daugumos, Vyriausybės kaitai. Labai retas vadovas dirba aštuonerius metus“, – pabrėžė jis. Tačiau dėl teisinio nuoseklumo – kadencijos nustatytos Vyriausybės įstaigų vadovams – tokia tvarka, anot parlamentaro, gali būti taikoma ir kontroliuojamoms įmonėms.

Vertina nevienareikšmiškai

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas mano, kad Vyriausybės siūlymas prašosi nevienareikšmio vertinimo. „Niekada nebūna taip, kad vienas teisės aktas idealiai tiktų 60 savivaldybių, 60 merų, 141 Seimo nariui ar dešimčių įstaigų vadovams“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Anot R. Malinausko, prižiūrinčios ar kontroliuojančios institucijos turi turėti teisę spręsti dėl vadovo ateities. „Jei vadovo veiklos rezultatai puikūs, įmonė dirba gerai, vadovo išvijimas po 4 ar 8 metų yra abejotinas. Jei vadovas nedirba, nesusitvarko, nesugeba, turėtų būti galimybė jį atleisti po metų ar dar greičiau“, – sakė meras. Kaip pavyzdį jis nurodė Druskininkų vandens tiekimo įmonės veiklą. R. Malinausko teigimu, šios įmonės rezultatai „pasakiški, o vandens kaina – viena mažiausių Lietuvoje, investicijos – apgalvotos“.

„Dabar keisti tą gal du dešimtmečius dirbantį vadovą tikrai nematau jokio poreikio. Neturiu jam jokių pretenzijų“, – sakė kurorto meras. Jei įmonėje yra valdyba, jei jos vadovas atskaitingas savivaldybės tarybai, merui, ir jie galėtų bet kuriuo atveju vadovą atleisti. R. Malinausko nuomone, „to visiškai pakanka“. O apie kadencijas, anot jo, reikėtų pradėti galvoti atsispiriant nuo 1990-ųjų Seime sėdinčių parlamentarų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"