TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdiškų vietų perkėlimas provincijos neišgelbės

2016 01 27 6:00
Rimantas Rudzkis: "Pirmiausia valstybei būtina numatyti viziją dėl regionų ateities." Alinos Ožič nuotrauka

Siūlymas iš sostinės į kitus regionus perkelti kuo daugiau viešojo sektoriaus, valstybės įmonių darbo vietų sulaukė palankių vertinimų. Vis dėlto pažymima, kad vien tai provincijos problemų neišspręs, tad valdžia raginama pagaliau suformuoti aiškią regionų plėtros viziją.

Parlamentaras Kęstutis Masiulis siūlo Vyriausybei siekti, kad valstybės kontroliuojamos įmonės, viešosios įstaigos ir biudžetinės organizacijos kuo daugiau darbo vietų iš sostinės iškeltų į regionus, ypač į atsiliekančias savivaldybes. Esą „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, energetikos įmonės buhalterijos, personalo ar pardavimo paslaugas galėtų sėkmingai plėtoti ne iš Vilniaus, o iš Šiaulių, Panevėžio ar Marijampolės. Kaip pavyzdį parlamentaras pateikia „Sodros“ skambučių centrą (26 darbo vietos) Radviliškyje.

Bėga į sostinę

Anot K. Masiulio, Vyriausybei nepavyksta vykdyti sėkmingos regionų politikos, todėl sparčiai mažėja gyventojų mažesnėse savivaldybėse. „Vien per metus Pagėgių, Joniškio, Ignalinos savivaldybėse gyventojų sumažėjo po 3 proc., o Vyriausybė nesiima lyderystės ką nors keisti. „Investuok Lietuvoje“ specialistai pripažįsta, kad verslininkai mielai investuoja Vilniuje, kur ir taip trūksta darbo jėgos, o regionų vengia. Taip užsukamas ratas, kai žmonės iš regionų skatinami važiuoti gyventi į sostinę“, – sakė jis.

Politiko teigimu, Vilniuje valstybės sektoriuje dirba apie 110 tūkst. darbuotojų. Tai sudaro apie 40 proc. visų mieste dirbančių žmonių, o Marijampolės, Telšių, Klaipėdos ir kitose apskrityse šis rodiklis nesiekia ir 20 procentų. „Iki šiol geriausiai mokamos darbo vietos yra telkiamos sostinėje, kur mokamas vidutiniškai 25 proc. didesnis atlyginimas nei kituose miestuose, ir visai nededama pastangų, kad daugiau darbo vietų atsirastų regionuose“, – pažymėjo jis.

Vilniuje sutelkta per daug

Parlamentaras Eugenijus Gentvilas mano, kad kolegos siūlymas racionalus. Jis minėjo, kad panašiu keliu žengia ne viena šalis. Pavyzdžiui, Estija iš Talino į Tartu perkėlė Švietimo ir mokslo ministeriją. Prancūzija 1973 metais iš sostinės Paryžiaus į regionus iškėlė 300 tūkst. valstybės tarnautojų. Daugybė Vokietijos valstybinių institucijų veikia regionuose. „Lietuvoje matome kitas tendencijas. Kadaise Klaipėdoje veikė Vandens transporto, Žuvininkystės departamentai, bet viskas buvo perkelta į Vilnių. Manau, kad visiškai racionalu būtų kai ką turėti regionuose“, – kalbėjo E. Gentvilas. Jis priminė, kad bene vienintelė centrinės valdžios institucija, įkurdinta ne Vilniuje, yra viešoji įstaiga Lietuvos prabavimo rūmai Druskininkuose.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas pripažino, kad tarp savivaldybių susiklostė didžiuliai gyvenimo kokybės skirtumai. Anot jo, tai lemia mažesnis kai kurių regionų patrauklumas investuotojams, nulemtas infrastruktūros išvystymo, kelių, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos, vietos valdžios sprendimų ir t. t. Parlamentaro manymu, išspręsti regioninės atskirties problemų nepavyksta, nes nėra institucijos, tiesiogiai atsakingos už regionų, savivaldybių plėtrą.

Ne nuo to galo

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis sutiko, kad valstybės institucijų ir įmonių išskaidymas po visą Lietuvą prisidėtų prie regionų plėtros. Tačiau tik automatiškai iškėlus darbo vietas, nesirūpinant, ar regione yra pakankamai būtinų paslaugų, tinkamos darbo jėgos, valstybės įmonės ar įstaigos veikla taps neefektyvi. Todėl pirmiausia valstybei būtina numatyti viziją dėl regionų ateities. „Turime sutarti, ar valstybė dės tam tikras pastangas – investicijų, švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros politiką kreips tokia linkme, kad tam tikri regioniniai centrai nenunyktų, ar viskas bus palikta natūraliai be valstybės įsikišimo vykstantiems procesams. Pradėkime nuo to“, – ragino jis.

Pasak R. Rudzkio, esama manančiųjų, kad žvelgiant iš ekonominės pusės reikia telktis tik į Vilnių ir kelis kitus didžiuosius miestus. Tačiau jis tokiam požiūriui nepritaria. „Biblinis posakis, kad ne vien duona žmogus gyvas, yra esminis, juo ir reikia vadovautis. Reikia stengtis, kad šalis būtų įvairiapusė, išlaikytume rajonines tradicijas, gana stiprius paslaugų centrus ne vien sostinėje“, – pabrėžė R. Rudzkis.

. . .

Didžiosios valstybės valdomos įmonės tikina daug darbo vietų sukuriančios regionuose. „Lietuvos geležinkelių“ atstovo spaudai Vidmanto Gudo teigimu, šiuo metu darbuotojų, kurie dirba ne Vilniaus mieste ar rajone, yra daugiau nei 6 tūkst., o tai sudaro apie 60 proc. viso jų skaičiaus. „Tokios administravimo funkcijos kaip buhalterija, ekonomika, personalas, teisė ar pirkimai yra vykdomos savarankiškuose struktūriniuose padaliniuose. Tokie padaliniai yra išsidėstę visoje Lietuvoje, įvairiuose miestuose“, – sakė jis.

Anot Lietuvos pašto Personalo departamento vadovo pareigas laikinai einančios Linos Vilkaitės, iš šiuo metu įmonėje dirbančio 5721 darbuotojo absoliuti dauguma dirba ne Vilniuje, o kituose miestuose. „Daugiau nei penktadalis administracijos darbuotojų, t.y. informacinių technologijų, personalo, ūkio reikalų, logistikos, pardavimo specialistų dirba regionuose“, – teigė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"