Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valdžia brangsta sparčiau, nei auga ekonomika

 
2016 11 16 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Darbą baigianti Vyriausybė suplanavo nuo kitų metų panaikinti kelis tūkstančius pareigybių valstybės įstaigose. Tačiau ekspertai čia įžvelgia gudrybę: esą greičiausiai vėl inicijuojamas ne iš tiesų užimtų, o laisvų valdininkų etatų mažinimas.

Vidaus reikalų ministerija siūlo 2017 metais pakoreguoti pareigybių valstybės institucijose skaičių. Siūloma, kad jų sumažėtų 2915 – nuo 58 072 iki 55 157.

Nors Vyriausybės atstovai aiškina, kad bus nubraukti ne tik neužimti etatai, bet iš tiesų mažės valdininkų, tuo abejoti verčia Valstybės tarnybos departamento (VTD) duomenys, rodantys, kad šiandien valdžios įstaigose užimti 53 668 etatai – keliais tūkstančiais mažiau, nei ministrų kabinetas planuoja kitiems metams.

Į valdžią atėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) viešajame sektoriuje žada radikalių permainų. Jos atstovai svarsto, kad biurokratinis aparatas turėtų mažėti dešimtis kartų.

Taikysis į pensininkus

VTD duomenimis, šiuo metu 597 valstybės įstaigose nustatyti 58 022 etatai, o užimtų yra 4354 mažiau. O Vyriausybė siūlo kitąmet biurokratinį aparatą sumažinti – panaikinti kiek mažiau nei tris tūkstančius pareigybių. Vadinasi, valdininkų skaičius 2017-aisiais, palyginti su šiais metais, realiai galėtų didėti.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus tikino, kad planuojama, jog bus naikinami ne tik laisvi, bet ir užimti valdininkų etatai, dalis žmonių bus atleista iš darbo valstybės tarnyboje. Esą pirmiausia bus nusitaikyta į pensinio amžiaus, prasčiau dirbančius ar tinkamos kompetencijos neturinčius darbuotojus. „Optimizuojant valdymo struktūrą, žinant, kad mažėja gyventojų, norime, jog valdymas būtų racionalus. Kitaip tariant, kad valdininkų skaičius mažėtų tiek procentų, kiek mažėja gyventojų. Tai logiška. Negalime reguliuoti savivaldybių, kurios iš savo biudžetų formuoja valdymo etatus, tačiau iš valstybės pozicijų tai galime daryti“, – dėstė jis.

R. Vaitkus sutiko, kad anksčiau Vyriausybė iš esmės naikino laisvus etatus. Tačiau esą tai irgi taupymas. „Etatai yra pinigai, pinigų poreikis skaičiuojamas pagal esamą etatų skaičių. Kai braukiami etatai, mažinamas pareigybių skaičius, mažėja ir išlaidos. 2017 metų valstybės biudžete projektuojama, kad valdymo išlaidos turėtų būti mažinamos 10 procentų. Atitinkamai sumažintas pareigybių skaičius“, – aiškino jis.

Abejoja ketinimais

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Dovilė Sujetaitė pažymėjo, jog ankstesnių metų patirtis rodo, kad mažintos tik vadinamosios menamos darbo vietos – laisvi etatai. Jai kyla nemažai abejonių, ar dabar Vyriausybė planuoja realiai mažinti valdininkų skaičių. Juolab kad minėtame nutarimo projekte nenurodomos lėšos, kurias pavyktų sutaupyti „apkarpius“ pareigybes, kiek darbuotojų planuojama atleisti ir pan. „Atsimenu, metų pradžioje buvo analogiškas nutarimas, kuriuo buvo sumažinta per tūkstantį pareigybių. Tačiau žmonių valstybės institucijose realiai nesumažėjo“, – priminė ji.

Lietuvoje mažėjant gyventojų skaičiui, biurokratinis aparatas nemažėja taip sparčiai, kaip turėtų, be to, jo išlaikymas vis brangsta. Kaip pažymi D. Sujetaitė, Seimo Audito komitetas ne vienus metus skaičiuoja valstybės valdymo išlaidas: kiek kainuoja institucijų išlaikymas, darbo užmokestis, transportas, komandiruotės, samdomi ekspertai ir pan. „Bent jau 2015 metais tai kainavo per 1 mlrd. eurų – daugiau nei dešimtadalį viso biudžeto. Tai didelė suma, ir ji kasmet auga. Ekonomika pastaraisiais metais kasmet auga per 2 proc., o valdymo aparatas penkerius metus vidutiniškai auga beveik po 5 proc. – beveik dvigubai sparčiau nei bendra šalies ekonomika. Tai irgi signalizuoja, kad valdžios aparatas nesitraukia, nemažėja, o jo išlaikymas brangsta. Mokesčių mokėtojų šalyje potencialiai mažėja, klausimas, kaip toliau nereformuojant ateityje reikės išlaikyti tokį gana didelį valdžios biurokratinį aparatą“, – pabrėžė ekspertė.

Kiek valdininkų reikėtų Lietuvai? D. Sujetaitės nuomone, valstybės valdymo aparato dydį galima susieti su tam tikrais kriterijais, pavyzdžiui, gyventojų skaičiaus pokyčiais, arba remtis kitų šalių patirtimi. Europos ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijai, kurios nare Lietuva siekia tapti, priklausančiose šalyse viešajame sektoriuje dirba vidutiniškai apie 20 proc. visų darbuotojų. Mūsų šalyje šis rodiklis viršija 30 procentų.

Ims į rankas šluotą

LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, suformavus naująją Vyriausybę planuojama atlikti valstybės valdymo auditą, o paskui bus imtasi sistemos optimizavimo. „Su būsimuoju premjeru Sauliumi Skverneliu šnekėjome, kad valstybės tarnautojų pokytis turėtų būti skaičiuojamas ne vienetais, o dešimtimis procentų. Tai turėtų būti esminė reforma. Tokie dideli projektai, kurie pareikalaus daugiau laiko, kaip ministerijų sukėlimas į vieną pastatą, aibės kanceliarijų naikinimas, yra tolesni žingsniai. Turėtume turėti programą, ta linkme dabar dirbsime, kad pagal laiką tinkamai išdėstytume, kada, kokie sprendimai bus ir kokią įtaką jie turės aparato mažinimui“, – tvirtino jis.

Pasak R. Karbauskio, šiuo metu daug institucijų dubliuoja viena kitą, o valdininkų skaičius gerokai per didelis, dalis jų darbą valstybės tarnyboje gavo dėl savo partinės priklausomybės ar giminystės ryšių. „Sudarydami šią koaliciją labai aiškiai pasakėme, kad joks partinis bilietas nebus indulgencija nė vienam valstybės tarnautojui. Profesionalumo reikalavimai visiems keliami patys aukščiausi. Mums reikia tik laiko“, – žadėjo „valstiečių“ lyderis.

R. Karbauskis įsitikinęs, kad dabar – geriausias metas valstybės valdymo reformai. Gyvename ekonomikos augimo laiku, turint reikiamą kvalifikaciją nesunku rasti darbą ir pan. „Daug sunkiau tokius dalykus daryti po krizių ar jų metu. Dabar turime unikalų laikotarpį. Tuo pačiu padėtume ir verslui, nes darbo rinkoje atsirastų pakankamai išsilavinusių žmonių, galbūt negebančių ko nors daryti, bet jie pasimokytų“, – svarstė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"