Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valdžia dėl kompensacijų šildymui keičia nuomonę

 
2017 04 25 12:00
]ymo išlaidų kompensacijas galėtų pretenduoti ir apie 60 tūkst. gyventojų, gaunančių vidutinio dydžio darbo užmokestį.
]ymo išlaidų kompensacijas galėtų pretenduoti ir apie 60 tūkst. gyventojų, gaunančių vidutinio dydžio darbo užmokestį. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Valdantieji, siūlydami naikinti PVM lengvatą šildymui, žadėjo labai išplėsti ratą asmenų, kurie galėtų pretenduoti į šildymo išlaidų kompensavimą. Regis, dabar jie pakeitė nuomonę – gali būti, kad valstybės paramos galės tikėtis kur kas mažiau pretendentų.

\Panaikinus PVM lengvatą šildymui, pretenduoti į valstybės paramą, pagal Seime praėjusių metų pabaigoje registruotą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisą, būtų galėję beveik dvigubai daugiau gyventojų, nei ją gauna šiuo metu – iki 257 tūkst. asmenų. Tačiau nei Vyriausybė, nei šalies savivaldybės nelinkusios pritarti, kad taip drastiškai gausėtų gaunančiųjų šildymo išlaidų kompensacijas.

Todėl siūloma apsiriboti, kad būtų kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 15 proc. skirtumo tarp žmogaus gaunamų ir valstybės remiamų pajamų. Šiuo metu valstybės remiamos pajamos sudaro 102 eurus vienam asmeniui, o kompensuojama šildymo išlaidų dalis, viršijanti 20 proc. skirtumo.

Galutinį žodį dėl šildymo išlaidų kompensacijų šioje, pavasario, sesijoje turės priimti Seimas.

Gavėjų – tūkstančiai

Parlamentarai Algirdas Sysas, Tomas Tomilinas, Stasys Jakeliūnas, Ramūnas Karbauskis ir Andrius Palionis parengė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisą, kad panaikinus PVM lengvatą šildymui mažas pajamas gaunantys gyventojai nenukentėtų – jiems būtų gerokai sumažinta didėsianti būsto šildymo išlaidų našta. Pagal Seimo narių pasiūlymą, gyventojai į kompensacijas už būsto šildymą galėtų pretenduoti, jei šildymo išlaidų dalis viršytų 10 proc. skirtumo tarp šeimos gaunamų pajamų ir valstybės remiamų pajamų.

Dabar kompensacijas gauna gyventojai, kai minėtas skirtumas viršija 20 procentų. Parlamentarų skaičiavimais, pagal naują kompensacijų skyrimo tvarką, į jas galėtų pretenduoti kone dvigubai daugiau gyventojų nei dabar – apie 257 tūkst. asmenų. Kompensacijoms šalies savivaldybės per metus turėtų papildomai sukrapštyti apie 21 mln. eurų.

Pernai išlaidos minėtoms kompensacijoms siekė 17,9 mln. eurų. Šiuo metu šildymo išlaidų kompensacijas gauna apie 130 tūkst. šalies gyventojų.

Per didelės išlaidos

Tačiau tokiems Seimo narių užmojams Vyriausybė nepritarė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasiūlė nešvaistyti pinigų. Manoma, kad pakaks kompensuoti būsto šildymo dalį, viršijančią ne 10, o 15 proc. skirtumo tarp gyventojų gaunamų ir valstybės remiamų pajamų. Tokiu atveju kompensacijoms papildomai reikėtų tik apie 14 mln. eurų, o jas gautų iki 200 tūkst. šalies gyventojų.

Kaip teigiama socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Šileikienės pasirašytame rašte Vyriausybei, panaikinus lengvatinį PVM tarifą šildymui ir pritarus parlamentarų siūlomai pataisai, į šildymo išlaidų kompensacijas galėtų pretenduoti ir apie 60 tūkst. gyventojų, gaunančių vidutinio dydžio darbo užmokestį. „Tai iš dalies neatitiktų socialinio teisingumo ir veiksmingumo principo, pagal kurį socialinė piniginė parama teikiama, kai jos labiausiai reikia. Svarbu didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų“, – teigiama SADM paaiškinime.

Minėtos ministerijos valdininkams skuba pritarti ir Finansų ministerija. Kaip aiškina viceministras Darius Sadeckas, „valstybės parama turi būti teikiama tokio dydžio, kad užtikrintų tik minimalų produktų ir paslaugų krepšelį asmeniui“.

Nenorėtų išlaidauti

Seimo narių pasiūlymui sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau gyventojų pasinaudotų valstybės kompensacijomis už šildymą, nepritaria ir šalies savivaldybės. Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės, jei Seime būtų pritarta parlamentarų pasiūlymui, daugeliui asmenų kompensacijos siektų vos keletą eurų per mėnesį. Kaip pavyzdį ji paminėjo dviejų asmenų šeimą, kurios vidutinės pajamos sudaro 1300 eurų per mėnesį. Ji šiuo metu kompensacijų negauna, o pagal Seimo narių siūlomą tvarką gautų... 2,4 euro. Keturių asmenų šeima, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, o mėnesio pajamos – 1400 eurų, galėtų tikėtis 12,8 euro kompensacijos.

Rimantas Jonas Dagys: „Kodėl nenorima mokėti kompensacijų didesniam gyventojų būriui? Juk pernai savivaldybės nepanaudojo 140,8 mln. eurų, skirtų piniginei socialinei paramai.“

„Savivaldybės patirtų daugiau administravimo išlaidų – reikėtų daugiau darbuotojų, už gaunamus duomenis reikėtų mokėti daugiau mokesčių Registrų centrui. Šiaulių miesto savivaldybė suskaičiavo, kad šiuo metu turi 5500 kompensacijų gavėjų, o pagal siūlomą tvarką jų būtų 8250. Todėl reikėtų penkių papildomų darbuotojų etatų, o jų darbo užmokesčiui per metus reikėtų 58,39 tūkst. eurų“, – vertindama parlamentarų pasiūlymą pabrėžė R. Žakaitienė.

Prieštaravimo neįžvelgia

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas „Lietuvos žinioms“ teigė, esą būtų galima sutikti su Vyriausybės siūlomu 15 proc. skirtumu tarp gyventojų gaunamų ir valstybės remiamų pajamų. „Pinigus skaičiuoja Vyriausybė. Jei ji mano, kad lėšų užteks tik tokioms kompensacijoms, reikia sutikti su jos nuomone“, – sakė parlamentaras.

T. Tomilinas priminė, kad planuojama didinti valstybės remiamų pajamų rodiklį, todėl galinčiųjų pretenduoti į šildymo išlaidų kompensacijas dėl to taip pat daugės. „Dėl to, kad valstybė kompensuos būsto šildymo dalį, viršijančią ne 10, o 15 proc. skirtumo, žmonės tikrai nenukentės, jų sulauks ir tie, kurių pajamos šiuo metu yra ne tokios, kad galėtų tikėtis kompensacijų“, – teigė jis.

Parlamentaras aiškino, kad savivaldybėms ir toliau bus palikta teisė kompensuoti didesnę būsto išlaidų dalį, nei siūlo SADM, bet ne didesnę kaip 10 proc. skirtumo tarp žmogaus gaunamų ir valstybės remiamų pajamų.

omas Tomilinas: „Pinigus skaičiuoja Vyriausybė. Jei ji mano, kad lėšų užteks tik tokioms kompensacijoms, reikia sutikti su jos nuomone.“

Pasigenda kompleksiškumo

Kaip teigė Seimo SRDK narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys, reikėtų iš esmės peržiūrėti įvairių kompensacijų skyrimo sistemą: kiek ir kokių kompensacijų skiriama, kokios šeimos jas gauna. Jo nuomone, šiuo metu bandoma fragmentiškai keisti kai kurių kompensacijų skyrimo tvarką, o nematoma jų visumos. „Valdantieji buvo įsipareigoję peržiūrėti visą kompensacijų sistemą, bet kol kas einama fragmentinių pasiūlymų keliu. Tačiau tai gali visiškai išderinti sistemą“, – tvirtino R. J. Dagys.

Parlamentaras sakė nelabai suprantantis, kodėl nenorima mokėti kompensacijų didesniam gyventojų būriui, kompensuojant būsto šildymo išlaidų dalį, viršijančią 10 proc. minėtų pajamų skirtumo. Jis pabrėžė, kad savivaldybėms pavyksta sutaupyti daug socialinei paramai skiriamų lėšų. Pernai savivaldybės nepanaudojo 140,8 mln. eurų piniginei socialinei paramai skirtų lėšų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"