TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdžia ieško priešnuodžio Rusijos sankcijoms

2014 08 12 6:00
Virginija Baltraitienė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kitą savaitę ant Vyriausybės stalo turėtų gulti veiksmų planas, kaip mūsų šalis ketina atsilaikyti prieš Rusijos paskelbtą maisto produktų embargą. Ketinama prašyti Europos Sąjungos (ES) atlyginti nuostolius, taip pat svarstoma vykdyti intervencinius pirkimus, greičiau įteisinti ritualinį skerdimą.

Dėl Rusijos draudimo įvežti vaisius, daržoves, mėsą, žuvis, pieno produktus iš ES gresiantys nuostoliai bei priemonės situacijai suvaldyti vakar svarstyti ir Vyriausybėje, ir Seime. Tačiau kai kurių politikų raginimas sušaukti neeilinę Seimo sesiją palaikymo nesulaukė – parlamento vadovė Loreta Graužinienė nemato tam reikalo, nes „degančias“ pataisas esą galima priimti ir rugsėjį.

Atsakingoms institucijoms pavesta iki rytdienos pateikti priemones, kurios bus taikomos siekiant amortizuoti patiriamus praradimus. Ūkio ministerija jas apibendrins ir pristatys veiksmų planą.

Įdarbinti visi

Atostogaujantį premjerą pavaduojantis ūkio ministras Evaldas Gustas vakar pranešė, kad Finansų, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos įpareigotos įvertinti galimas ekonomines pasekmes ir praradimus dėl Rusijos paskelbto embargo. Preliminarių skaičiavimų apie negautas pajamas tikimasi sulaukti jau kitą savaitę. Ekonomines prognozes žadama pateikti rugsėjo pradžioje.

Užsienio reikalų ministerijai pavesta palaikyti kai kurių Europos šalių iniciatyvas sušaukti neeilinę Žemės ūkio tarybą ir prisijungti prie iniciatyvos paankstinti Bendrųjų reikalų tarybos posėdį. „Taip pat Muitinės departamento paprašyta teikti operatyvią informaciją apie dvišalę prekybą su Rusija, nes jis šiuos duomenis gauna gerokai anksčiau nei Statistikos departamentas, ir tai padės greičiau reaguoti į susidariusią situaciją“, - tvirtino E. Gustas.

Keliomis dienomis atostogas sutrumpinęs premjeras Algirdas Butkevičius rytoj turėtų susitikti su didžiųjų prekybos centrų, taip pat pieno ir mėsos gamintojų asociacijų atstovais.

Produktus pirktų ir valstybė

Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės teigimu, skaudžiausiai sankcijos gali smogti pieno perdirbėjams. Tačiau situacija esą nėra tragiška, nes daugelis įmonių atliko namų darbus po pernykščio Rusijos draudimo įvežti lietuviškus pieno produktus.

Kaip vieną iš priemonių padėti perdirbėjams V. Baltraitienė mato intervencinius pirkimus, kuriems leidimą turi duoti Europos Komisija. „Jeigu būtų toks leidimas, valstybė iš savo lėšų supirktų tam tikrą kiekį produkcijos, kurią galima laikyti, sandėliuoti. Kalbu apie pieno miltelius, sviestą, fermentuotus sūrius – produkciją, kuri negenda“, - aiškino ministrė. Esą taip pat planuojama kalbėtis su įmonėmis, kad jos pereitų prie ilgai negendančių produktų, pavyzdžiui, pieno miltelių, gamybos.

Galvijų augintojams lengviau atsikvėpti leistų įteisintas ritualinis gyvulių skerdimas. V. Baltraitienė pažymėjo, kad tada lietuvišką galvijieną būtų galima parduoti Izraelyje, musulmoniškose šalyse. Seime jau svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis leidžiama dėl įsitikinimų gyvulius maistui skersti prieš tai jų neapsvaiginus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius sakė, kad mūsų šalies pieno gamintojai savo produkciją veža į 70 valstybių, o mėsos gamintojai – į 20 šalių. „Nuolat ieškome naujų rinkų, tačiau per pirmą mėnesį nuo rusiškų sankcijų įvedimo jiems bus sunkiausia, nes reikės persiorientuoti - peržiūrėti asortimentą, realizavimo kelius“, - aiškino J. Milius.

Atsilieps ekonomikos augimui

Ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės nuomone, Vyriausybė pakankamai operatyviai reaguoja į susiklosčiusią situaciją ir ieško sprendimų. Anot jos, šiuo metu reikia koncentruotis į labiausiai dėl sankcijų nukentėsiančius pieno, mėsos sektorius, taip pat transporto, didmeninės prekybos segmentus. „Būtent į Rusiją eina didžiausias reeksportas. Šiai šaliai tenka apie 43 proc. visų prekių, kurias reeksportuoja Lietuva“, - pabrėžė ekspertė.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, verslas geriausiai žino, kaip diversifikuoti savo veiklą ir iš susiklosčiusios situacijos išeiti su mažiausiais nuostoliais. „Manau, visos pieno įmonės svarstė galimas alternatyvas, atitinkamai ir mažiau gendančių produktų gamybą. Šie produktai yra itin patrauklūs Tolimuosiuose Rytuose, tokiose rinkose kaip Kinija jų paklausa nuolat auga. Nemanau, kad tai yra naujiena mūsų gamintojams, jie jau tai yra įvertinę“, - įsitikinusi ji.

Kalbėdama apie galimą ES finansinę paramą nuostoliams atlyginti, I. Genytė-Pikčienė teigė, kad būtina surasti būdą paremti verslininkus. Esą savaime išmokos nėra skatintinas dalykas, nors trumpam jos galėtų sumažinti nuostolius ir tam tikroms įmonėms galbūt padėtų laimėti laiko persiorientuojant į naujas rinkas.

Kaip pažymėjo I. Genytė-Pikčienė, pirmieji du ketvirčiai parodė, kad Lietuvos ūkis yra gana atsparus Rusijos ekonomikos smukimui. Tačiau Rytų kaimynės įvestas embargas tam tikriems produktams neabejotinai paveiks mūsų šalies ūkį ir gali gerokai sumažinti metinį ekonomikos augimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"