TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdžia pasišovė kelti gyventojų pozityvumą

2013 12 03 6:00
Svetainė lietuva2030.lt

Vyriausybės kanceliarija planuoja plačią valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ viešinimo kampaniją. Nurodoma, kad bus siekiama sukurti teigiamesnį gyventojų požiūrį į valstybę, skatinti adekvatesnį procesų vertinimą. Tačiau kol kas neatskleidžiama, kiek lėšų tam ketinama išleisti.

Remdamasi valstybių gerovės indeksu Legatum Prosperity Index, Vyriausybės kanceliarija aiškina, kad lietuviai yra neadekvačiai negatyvūs savo šalies atžvilgiu. Nurodoma, kad 88 proc. gyventojų mano, kad valdžia ir verslas yra korumpuoti. Tik 30 proc. tautiečių yra patenkinti savo gyvenimo lygiu – tiek pat, kiek ir Ruandoje, kur vienam gyventojui tenka beveik 15 kartų mažiau bendrojo vidaus produkto (BVP).

Teigiama, kad strategijos „Lietuva 2030“, o kartu ir jos viešinimo, tikslas – kad šalies gyventojai įsitikintų, jog politiniai procesai vyksta greta jų ir jie gali prisidėti prie sėkmingo pažangos darbų įgyvendinimo. Esą pozityvesnės nuotaikos šalies viduje padės ir globaliam Lietuvos, kaip jaunos ir progresyvios šalies, pristatymui.

Skleis strategijos idėjas

Vyriausybės kanceliarija ketina pirkti strategijos „Lietuva 2030“ komunikacijos koncepcijos rengimo paslaugas. Techninėje pirkimo užduotyje nurodoma, kad pažangos strategija parengta ir grindžiama žmonių siūlymais bei mintimis. Daugiau nei tūkstantis idėjų virto šalies raidos dvidešimtmetį apimančiu dokumentu. Norima, kad strategijos mintys pasklistų visuomenėje, taptų integraliu valstybės valdymo bei piliečių gyvenimo elementu. „Šio tikslo bus siekiama visų pirma kuriant tikslingą ir praktišką strategijos „Lietuva 2030“ komunikacijos koncepciją. Pagrindinis jos tikslas – išgryninti tikslines auditorijas, komunikacinius kanalus bei priemones, kurie efektyviausiai padėtų pasiekti kuo platesnę visuomenės dalį ir paskatintų jos įsitraukimą į strategijos įgyvendinimo procesus“, - aiškinama dokumente.

Planuoja regionines diskusijas

Komunikacijos koncepcija bus įgyvendinama atnaujinant interneto svetainę www.lietuva2030.lt bei aktyviai viešinant pačią strategiją, jos įgyvendinimo rezultatus per regionines temines diskusijas ir atvirus pažangos forumus. Nurodoma, kad ypač svarbu atrasti veiksmingus bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bei užsienio lietuvių ar Lietuvos reikalais besidominčiųjų bendruomenėmis, kitomis aktualiomis visuomenės grupėmis būdus.

Pageidaujama, kad koncepcijoje būtų pateikti praktiniai siūlymai, kaip patraukliausiai tikslinėms auditorijoms pateikti informaciją apie Valstybės pažangos tarybą, pasiūlyti, kaip vykdyti komunikaciją socialiniuose tinkluose, parengti bendravimo su žiniasklaida gaires. Taip pat turės būti surengta 10 regioninių diskusijų apie strategijos įgyvendinimą, iš kurių bent po vieną renginį – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje, Žemaitijoje ir Mažosios Lietuvos geografinėje zonoje.

Nori įtraukti visuomenę

Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis pažymėjo, kad strategija „Lietuva 2030“ yra pagrindinis šalies pažangos dokumentas, su kuriuo būtina supažindinti visuomenę. „Tai dokumentas, kuriame užsibrėžti mūsų siekiami tikslai. Tikslų siekimas yra nuoseklus, kryptingas ir ilgalaikis procesas. Komunikavimas su visuomene yra labai svarbus laukiant pasiūlymų, aptariant sėkmės ar kartais ir nesėkmės istorijas“, - pabrėžė jis.

Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento patarėjos Jurgitos Domeikienės teigimu, Valstybės pažangos tarybai, jei ji nori pasiekti kuo didesnę aktyvios visuomenės dalį, reikalingi atitinkami įrankiai – interaktyvi svetainė, susitikimai ir diskusijos su tiksline auditorija ir kt. Ji aiškino, kad interneto svetainę būtina atnaujinti, nes ji yra nepakankamai funkcionali, skirta tik informacijai pateikti, nepritaikyta diskusijoms dėl strategijos įgyvendinimo. Esą pažangos forumai – priemonė, suburianti akademikus, verslininkus, kultūros atstovus ir kitus visuomenės narius diskutuoti ir skleisti idėjas. Bus rengiamos ir diskusijos su vietos bendruomenėmis atokiausiuose Lietuvos regionuose, kuriuos mažai pasiekia informacija apie pažangos darbus.

Pasak J.Domeikienės, pagrindinis viešinimo koncepcijos tikslas – siekiant efektyvesnio turimų, strategijai viešinti skirtų resursų panaudojimo išgryninti tikslines auditorijas, komunikacinius kanalus bei priemones, kurie efektyviausiai padėtų pasiekti kuo platesnę visuomenės dalį ir paskatintų ją įsitraukti į strategijos įgyvendinimo procesus. Lėšos paslaugoms pirkti numatomos iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

Gali atsieiti nepigiai

O.Mašalė / Asmeninio albumo nuotrauka

Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininkė Orijana Mašalė pasidžiaugė, kad šalyje pradėta kalbėti apie gerokai tolesnę valstybės raidos ateitį nei artimiausi biudžetiniai metai.

Jos nuomone, gatvėje paklausus praeivio, kas yra „Lietuva 2030“, vargu ar išgirstume teisingą atsakymą, nebent tai būtų Vilniaus centre sustabdytas valstybės tarnautojas. Ekspertė pažymėjo, kad nereikia turėti iliuzijų, jog didžioji dalis visuomenės norės įsitraukti sprendžiant tokius sudėtingus valstybės raidos klausimus. „Kita vertus, pakankamai aiškiai apibrėžtos komunikacijos priemonės leidžia spėti, kad komunikacija bus nukreipta į aktyviausius piliečius, o planuojamuose renginiuose, pagal konkurso reikalavimus, dalyvaus tik apie 1500 žmonių. Žinoma, viskas priklausys nuo pačios parengtos komunikacijos strategijos – tikiuosi, kad konkurso laimėtojai pasiūlys puikių priemonių kuo platesnei auditorijai sudominti“, - sakė O.Mašalė.

Jos teigimu, ryšių su visuomene veiklos tikslas yra keisti žmonių mąstymą, įsitikinimus, netgi skatinti juos veikti, todėl strategijos viešinimo kūrėjų ambicijos yra sveikintinos. „Kita vertus, pokyčiai, susiję su žmonių mentalitetu, reikalauja metų, o kartais net ir dešimtmečių nuoseklaus darbo, todėl nereikia tikėtis, kad kitų metų rugpjūtį Lietuvos piliečiai pradės manyti, kad vis dėlto jie gyvena geriau nei ruandiečiai“, - pabrėžė ekspertė. Anot O.Mašalės, projekto laimėtojui teks dirbti aštuonis devynis mėnesius, tad tokio viešojo pirkimo suma "gali priartėti prie šešių nulių zonos".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"