TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdžia sumanė grūdinti studentus

2008 10 07 0:00

Kad ir kaip Vyriausybė skubėjo prieš Seimo rinkimus nuraminti studentus, parlamentas vakar atidėjo Aukštojo mokslo įstatymo pataisų svarstymą.

Vyriausybė vakar patvirtino ir pateikė Seimui išvadą, kad gerai besimokančiu studentu būtų laikomas tas, kuris baigia sesiją be akademinių skolų. Premjeras spėjo pasidžiaugti, kad kitų metų biudžete dėl to numatyta apie 45 mln. litų, nors nepaaiškino, iš kur šios lėšos bus gautos. Tačiau po pietų dėl minėto gerai besimokančio studento apibrėžimo turėjęs balsuoti Seimas įsivėlė į procedūrinius ginčus ir buvo priverstas daryti pertrauką iki kito posėdžio.

Politikai vėl nustebino paradoksais. Anksčiau minėto įstatymo projektui buvo pritaręs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Už jo išvadą iš esmės pasisakė ir Vyriausybė. Galiausiai tas pats komitetas nepritarė ministrų kabineto nuomonei, iš principo sutampančiai su komiteto pozicija.

Seimo posėdžių salėje tokia situacija sukėlė apie pusvalandį trukusį sąmyšį. Konservatorius Rimantas Dagys drauge su kitų frakcijų atstovais pasiūlė daryti svarstymo pertrauką, kad valdantieji išsiaiškintų, už ką patys balsavo. "Tapome ministro (švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus - aut.) populizmo ir Vyriausybės neveiklumo įkaitais", - sakė jis.

Prieš atidedant klausimą ministras A.Monkevičius dar spėjo paaiškinti, kaip vertinti jo numatytą stropaus studento sampratą. Anot ministro, jo siūlomas gerai besimokančio apibrėžimas tinka ir kalbiniu požiūriu, semantiškai. "Taip juos vadindami neprasilenktume su mūsų socialine patirtimi ir logika", - kalbėjo jis.

Tačiau kai kurie Seimo nariai laikosi priešingos nuomonės, esą keista, kad gerais studentais taptų ir tie, kuriuos iki šiol buvo įprasta vadinti vidutiniokais ar patenkinamai besimokančiaisiais. Teigta, kad tokia pataisa rodytų nepagarbą norintiesiems studijuoti kokybiškai.

Kalbėdamas apie pinigus, A.Monkevičius tikino, kad tokiam įstatymui įgyvendinti biudžete papildomai reikėtų iki 60 mln. litų kasmet. Kad gerai besimokančiu turėtų būti laikomas studentas, neturintis skolų, pritaria Lietuvos studentų atstovybių sąjunga. Tačiau jų kolegų iš Lietuvos studentų sąjungos (LSS) teigimu, atspirties taškas turėtų būti ne skolos ar anksčiau norėta įtvirtinti vadinamoji aštuoneto riba, o kompetencija ir įgūdžiai.

LSS viceprezidentas Dainius Dikšaitis mano, kad Seimui esą užtektų nubrėžti gaires, o savo konkrečius stropuolius rinktų, vertintų ir nuo įmokų atleistų pačios aukštosios mokyklos.

"Be to, pažiūrėkime, kiek šiandien valstybės pinigų tenka vieno studento studijoms finansuoti: iš viso patenkinama tik pusė poreikių. Tai reiškia, kad aš, patekdamas į valstybės finansuojamą vietą, iš tikrųjų gaunu kažkokį pusgaminį. Taigi dabar kalbama, kad tokių pusgaminių reikėtų dar daugiau", - LŽ sakė D.Dikšaitis.

Jo vertinimu, dabartiniai A.Monkevičiaus ir valdančiosios daugumos siūlymai - priešrinkiminiai, populistiniai ir finansiškai nepagrįsti.

Dėl nesibaigiančių nesusipratimų švietimo srityje šiandien kai kurios aukštosios mokyklos skelbia įspėjamąjį streiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"