Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Valdžia tautą girdi, bet jos neklauso

 
2017 05 18 9:10
Valdantieji "valstiečiai" aiškina, kad tesės savo pažadus aktyviai kovoti su girtavimu./Alinos Ožič nuotrauka

Valdžios pasirengimą įsiklausyti į visų visuomenės grupių nuomonę testavę koncerto „Laisvė rokenrolui“ dalyviai tiki savo akcijos prasmingumu ir viliasi „valstiečių“ antialkoholinės programos korekcijų. Politikai teigia gerbiantys žmonių nuomonę, tačiau ketina elgtis savaip.

Muzika, dainomis, protesto žodžiais ir kandžiais plakatais išsakyti savo nepritarimą valdančiųjų planams apriboti alkoholio vartojimą per įvairius renginius antradienio popietę prie Seimo susirinkę koncerto dalyviai teigia norėję priminti valdžiai, kad visuomenė moka švęsti atsakingai, todėl jokie nauji draudimai nereikalingi.

Renginyje apsilankę politikai guodėsi radę su nepatenkintaisiais bendrą kalbą, todėl vakar prabilo apie tolesnius kovos su alkoholizmu etapus. Ekspertai teigia, kad į visuomenės išsakytą kritiką valdžia paprastai stengiasi įsiklausyti, nes priešingu atveju pati gali nukentėti.

Ne jaunimo problema

Kultinės grupės „Antis“ lyderis, roko maršų idėjos autorius žinomas architektas Algirdas Kaušpėdas mano, kad tokios akcijos valdžios sprendimams daro didelę įtaką. Pasak jo, visos populistinės valdžios, o „valstiečiai“, muzikanto nuomone, tokie ir yra, „siekia laurų, gėrisi savimi ir nekenčia kritikos“. „Manau, kad po šio mitingo jie tikrai susimąstys ir ieškos kompromiso“, – vylėsi A. Kaušpėdas.

Algirdas Kaušpėdas: „Manau, kad po šio mitingo jie tikrai susimąstys ir ieškos kompromiso.“

Jis prognozavo, kad „valstiečiai“ pristigs valios priimti nepopuliarius sprendimus. „Normali subrendusi valdžia žino nepopuliarių sprendimų kainą, todėl kiek galėdama mėgina paaiškinti, ką tauta iš to išloš ir kodėl verta pakentėti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Kaušpėdas. Pasak jo, „valstiečių“ parengtoje antialkoholinėje programoje gausu dabartinei situacijai ir visai mūsų kultūrai neadekvačių dalykų. „Esame europiečiai. Kaip galima įvesti tokius ribojimus kaip Azijoje?“ – stebėjosi muzikantas.

Jo žodžiais, alkoholizmas yra ne elito – išsilavinusios, kuriančios, mokesčius mokančios visuomenės dalies, o asocialių asmenų problema. „Ar tie asocialūs asmenys važiuoja į festivalius, sėdi lauko kavinėse ir geria brangų alų? Tokie draudimai iš esmės demotyvuoja kūrybinius žmones. Po sunkaus darbo jie negalės rinktis europietiško poilsio, negalės Lietuvoje jaustis kaip Europoje“, – teigė A. Kaušpėdas. Jo manymu, dabartinis jaunimas geria kur kas mažiau nei jo laikais. „Čia ne jaunimo problema, mūsų, 60-mečių, kurie savo įpročius atsinešė iš sovietinių laikų“, – sakė pašnekovas.

Kviečia dialogo

Seimo pirmoji vicepirmininkė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rima Baškienė sakė vertinanti žmonių aktyvumą ir visas jo išraiškos formas. Ji mano, kad politikams pavyko rasti bendrą kalbą su koncerto dalyviais.

„Buvo akcentuota, jog sprendimus dėl vieno ar kito renginio priima savivaldybės, svarbiausia, kad juose būtų užtikrinamas saugumas. Situacija negali likti tokia, kokia yra dabar. Sprendimai turi būti padaryti“, – teigė R. Baškienė. Ji priminė, kad prieš uždraudžiant rūkyti kavinėse taip pat vyko masinės protesto akcijos. „Ir tuomet verslininkai šaukė, kad bus sužlugdyti, žmonės baiminosi, jog bus suvaržyta jų laisvė. O dabar visi džiaugiasi, kad kavinėse nerūkoma“, – sakė LVŽS atstovė.

Ji teigė neabejojanti, kad pamažu visuomenė priims alkoholizmą mažinančias priemones. „Ateidami į valdžią žadėjome aktyviai kovoti su girtavimu ir savo pažadus tesėsime. Tikiu, kad masiniai renginiai taps šviesesni, gražesni, nebeliks masinio girtavimo“, – aiškino R. Baškienė. Politikė tikino, kad LVŽS visuomet pasirengusi išklausyti visų interesų grupių nuomones. Tačiau tam, pasak jos, nebūtina rengti protesto mitingų. „Pakanka tiesiog ateiti ir kalbėtis. Aš pasisakau už diskusijas be pykčio, man priimtinas kalbėjimasis girdint vieniems kitus“, – kalbėjo R. Baškienė.

Diskredituoja idėją

Seimo nario, buvusio premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus teigimu, protesto akcijos yra skirtingos, todėl ir jose keliamų reikalavimų negalima vertinti vienodai. Pasak jo, 2009 metų sausio 16-ąją į riaušėmis virtusią akciją prie Seimo susirinkusios publikos nė iš tolo negalima lyginti su minėto koncerto dalyviais. „Čia buvo šviesūs, inteligentiški žmonės, kurie savo nepasitenkinimą išsakė ne tik dėl alkoholio draudimų, bet ir dėl šios valdžios veiklos stiliaus. Regis, pagrindinis jos užsiėmimas – naujų draudimų įvedimas. Tai kažkoks arogantiškas, net ciniškas mėginimas priiminėti sprendimus visiškai nesiklausant visuomenės balso“, – sakė A. Kubilius.

Algirdas Kaušpėdas/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Anot jo, kadangi LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis koncertą įvertino kaip alkoholio pramonės nupirktų asmenų renginį, vargu ar „valstiečiai“ reaguos į renginio dalyvių mintis.

2008 metų pabaigoje tuomečiam premjerui A. Kubiliui teko atlaikyti autorinių honorarų apmokestinimu pasipiktinusių meno atstovų protestą. Nepaisydama išsakytų priekaištų, valdžia į protestuotojų argumentus neatsižvelgė. „Tada labai aiškiai pasakėme, kad turėdami mandatą sieksime naikinti bet kokias mokesčių išimtis. Tuomet panaikinome ne tik menininkų turėtas lengvatas, bet ir apmokestinome daugelį žemės ūkio veiklos sričių. Kadangi didžioji tų sprendimų dalis galioja ir dabar, jų logika buvo pagrįsta. Tai parodė gyvenimas“, – teigė A. Kubilius.

Jo žodžiais, kova su alkoholizmu iš tiesų yra labai svarbi, konservatoriai taip pat nori joje dalyvauti. „Bet kartais atrodo, kad „valstiečiai“ pasirinko labiau parodomąjį veikimą negu rezultato siekimą. Nes jų pasiūlymuose yra dalykų, kurie diskredituoja pačią kovos idėją“, – samprotavo A. Kubilius.

Turėtų laikytis pažadų

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Ainės Ramonaitės, visuomenės protestų įtaka valdžios sprendimams priklauso nuo kelių aplinkybių.

Pirmiausia, nuo to, kiek rengėjams pavyksta juos paviešinti, surinkti kiek galima daugiau dalyvių. „Mūsų mitingai nėra labai masiški. Kitose šalyse pagrindinė spaudimo priemonė yra streikai, kuriuos ignoruoti sunkiau, todėl valdžiai tenka ieškoti dialogo. O mitingą galima tiesiog ignoruoti“, – sakė politologė.

Kita aplinkybė, lemianti valdančiųjų gebėjimą girdėti protestuotojų balsą, – pačios valdžios atsparumas spaudimui. Anot A. Ramonaitės, gali nutikti, kai vienos visuomenės grupės protesto forma ginami interesai pažeidžia kitų grupių arba visos valstybės interesus. „Tada Vyriausybės reikalas nuspręsti, kuriuos spaudimo reikalavimus reikėtų ignoruoti. Jei Vyriausybė žino, ką daro, turi savo argumentų, tai būtina paaiškinti visuomenei ir protestą ignoruoti“, – aiškino ekspertė.

Kadangi LVŽS į valdžią atėjo su antialkoholinės kovos vėliava, politologės žodžiais, būtų logiška, jei ir toliau partija laikytųsi šios nuostatos ir mitingo dalyvių spaudimui nepasiduotų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"