Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Valdžia žada: gyvenimas tik gerės

 
2017 04 18 9:20
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybės vertinimu, pastaraisiais metais Lietuvoje gerėjusi ekonominė situacija ir toliau džiugins. Esą valdžios dėka priimti sprendimai, pavyzdžiui, darbo santykius liberalizuosiančio Darbo kodekso įteisinimas, atvers dar geresnių perspektyvų. Dalis turtingesnio gyvenimo pažadų glumina opoziciją, kol kas pasigendančią valdančiųjų ryžto imtis būtinų pertvarkų.

Vyriausybė parengė svarbiausių šiemet laukiančių darbų planą. 2017 metų nacionaline reformų darbotvarke pavadintame dokumente nurodomos esminės artimiausiu laikotarpiu šalyje planuojamos pertvarkos. Nors valdžia žada rimtus pakeitimus, opozicija abejoja, ar pažadus pavyks įgyvendinti.

Kils algos, mažės nedarbas

Vyriausybė numato, kad artimiausiu laikotarpiu Lietuvos laukia šviesi ekonominė perpektyva. Skaičiuojama, kad 2017–2020 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs vidutiniškai po 2,5 proc. per metus. Padidėjus darbo našumui, šiemet ekonomika gali ūgtelti 2,7 proc., o 2018-aisiais – 2,6 proc.

Planuojama, kad gyventojai gyvens vis turtingiau – toliau gerės namų ūkių finansinė padėtis ir augs vartojimas. Teigiama, kad 2018–2020 metais darbo užmokestis augs apie 6 proc. Sparčiausiai algos kils privačiame sektoriuje, ypač ten, kur didelė darbo jėgos paklausa ir kur darbo užmokestis išlieka mažiausias.

Tiesa, augant atlyginimams, didės ir prekių bei paslaugų kainos. Prognozuojama, kad šiemet infliacija sieks 3,4 proc., o 2018-aisiais – 2,7 proc.

Augant ekonomikai, toliau mažės nedarbo lygis, kuris šiemet sudarys 7 proc., 2018 metais – 6,4 proc., 2019-aisiais – 5,9 proc., o 2020 metais – 5,4 proc. „Prie ekonomikos augimo prisidės ir didėsiantis investicijų lygis šalyje, kurį vidutiniu laikotarpiu skatins palankios bankų kreditavimo sąlygos, alternatyvūs finansavimo šaltiniai, aktyvesnis Europos strateginių investicijų fondo lėšų bei Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų panaudojimas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo išlaidos 2017–2020 metais galėtų augti apie 5 proc. per metus, kai, palyginimui, praėjusiais metais augimo nebuvo“, – teigiama reformų darbotvarkėje.

Tikisi 85 tūkst. naujų darbo vietų

Vyriausybė numatė svarbiausius darbus, kurių imsis šiemet. Tarp būtiniausių sprendimų nurodomas pataisyto Darbo kodekso priėmimas. Esą pakeitus darbo santykių reglamentavimą (kai kuriais atvejais – darbuotojo nenaudai – red. past.) Lietuvoje sparčiai būtų kuriamos naujos darbo vietos. „Naujų darbo sutarčių rūšių atsiradimas, taip pat trumpesni įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminai bei mažesnės išeitinės išmokos skatins darbdavius kurti naujas darbo vietas. Prognozuojama, kad visos išvardytos naujovės (lankstesnis darbo laiko reguliavimas, naujos darbo sutarčių rūšys ir atleidimo sąlygų pritaikymas prie rinkos sąlygų, administracinės naštos sumažinimas) paskatins sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų“, – teigiama Vyriausybės dokumento juodraštyje.

Nurodoma, kad nuo liepos mėnesio numatyta 1 proc. mažinti įmokos tarifą pensijų draudimui. Tai padarius, bus didinamas nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas 0,5 procento bei turėtų pradėti veikti ilgalaikio darbo išmokų fondas, iš kurio bus mokamos išeitinės išmokos darbo netekusiems asmenims.

Bus pertvarkoma pensijų sistema. Nuo 2018 metų keičiamas pensijų apskaičiavimas, kuris, kaip teigiama, taps aiškesnis ir skaidresnis, pensijų dydžiai bus labiau susiejami su mokėtomis pensijų draudimo įmokomis. Be to, planuojama keisti ir pensijų finansavimo bazinės pensijos dalį, kuri tiesiogiai nesusijusi su socialinio draudimo įmokomis, atskirti nuo socialinio draudimo, ir finansuoti iš bendrųjų mokesčių. Žadama, kad kasmet pradedant nuo šių metų, pagal darbo užmokesčio fondo augimo 7 metų vidurkį bus vykdomas pensijų indeksavimas.

Pasikeis ir netekto darbingumo pensijų apskaičiavimo tvarka: vietoj šiuo metu galiojančio pensijų dydžių pasiskirstymo pagal 3 grupes, šių pensijų dydžiai tiesiogiai susiejami su asmeniui nustatytu darbingumo lygiu 5 procentų intervalu.

Įves minimalių poreikių krepšelį

Vyriausybė žada kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi. Tam svarstoma galimybė keisti valstybės remiamų pajamų dydį, susiejant jį su asmens (šeimos) minimalių poreikių dydžiu. Anksčiau skelbta, kad šis minimalių poreikių maišelis galėtų siekti 240–250 eurų. Tokia suma apskaičiuota remiantis statistika, kiek pinigų gyventojai vidutiniškai išleidžia namų ūkiui, ir dietologų vertinimais, kiek kainuoja minimaliai reikalingas maistas.

Ministrų kabinetas planuoja pokyčius mokesčių sistemoje. Ketinama sujungti darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir perkelti jas į darbuotojui; bazinę pensiją užtikrinančią socialinio draudimo įmokos dalį sujungti su gyventojų pajamų mokesčiu, o likusią draudiminės paskirties socialinio ir sveikatos draudimo įmokų dalį toliau mokėti į socialinio ar sveikatos draudimo fondus. Atlikus tokius pakeitimus esą atsirastų erdvės didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Žadama atsisakyti „nepasiekusių tikslų, neefektyvių ir socialiai neteisingų“ mokesčių lengvatų. Šių metų biudžete numatyta, kad nuo liepos mėnesio bus panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Tai reikš, kad šiluma brangs keliolika procentų.

Į Lietuvą vilios talentus

Vyriausybė skelbia daug dėmesio skirsianti investicijų pritraukimui: vilios į Lietuvą talentus; gerins laisvųjų ekonominių zonų reguliavimą; kurs specialias finansines ir mokestines paskatas, skirtas pritraukti stambias gamybines investicijas.

Skatinant eksportą numatoma teikti įmonėms eksporto kreditų garantijas, organizuoti mokymo programas apie prekės ženklų ir eksporto kompetencijų plėtrą, sukurti bendradarbiavimo su diaspora tinklą, padėsiantį pristatyti Lietuvą tikslinėse eksporto rinkose.

Nemato didelių ambicijų

Didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad kai kurie rodikliai, pavyzdžiui BVP augimas, fiksuojamas nepaisant to, kas yra Vyriausybės vadovas: Algirdas Butkevičius ar Saulius Skvernelis. „Dėl to, kad esame labai priklausomi nuo mūsų eksporto rinkų, mūsų ekonomika yra nuo to priklausoma. Atsigaunant Europai, kurioje taip pat prognozuojamas šiek tiek šviesesnis laikotarpis, mūsų eksportas natūraliai auga. Tačiau ar išnaudojame visas galimybes, kurias turime? Manau, kad tikrai ne. Ar pavyks Vyriausybei imtis kažkokių papildomų priemonių? Vėlgi tą pasakyti sunku, nes kol kas iš principo matėme tik vieną labiau reforminį įstatymą – urėdijų pertvarką, kuri net nebūtų praėjusi pateikimo stadijos Seime, jeigu nebūtų palaikiusi opozicija“, – aiškino jis.

G. Landsbergis pakartojo konservatorių pažadą remti valstybėje būtinas reformas. Tačiau, anot jo, sunku prognozuoti, ar šiai Vyriausybei užteks politinės energijos įgyvendinti deklaruojamus siekius ir surinkti tam reikiamus balsus Seime. „Jau praėjo beveik keturi mėnesiai, o mes tos ambicijos matome labai labai nedaug“, – pažymėjo konservatorius.

Esą koją įgyvendinti reformas valdantiesiems labiausiai kiša tinkamo pasirengimo stygius. Pasak G. Landsbergio, kai rinkimai laimimi deklaruojant populistinius siekius kurti nacionalinius bankus ar panašius dalykus, perėmus valdžią paaiškėja, kad garsiai skambėję lozungai yra neįgyvendinami. „O ką daryti nėra labai aišku. Tada prasideda aiškinimasis, dėlionės, politinių sprendimų paieškos. Taip pat susiduriama su konsensuso trūkumu. Tą dabar matome ir dėl tų nelemtų mokinių atostogų. Reikia sutrumpinti – tai visiška smulkmena, bet visuomenėje iš karto kilo nepasitenkinimas, visi pasislėpė, nebekomunikuoja, neaiškina, kodėl to reikia, plano nematome. Štai tokia smulkmena, o viskas griūva. Diskredituojama apskritai pati reformos idėja. Yra tikimybė, kad ateityje ir kitais atvejais bus panašiai“, – spėjo politikas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"