TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdžios akibrokštas provincijos kultūrininkams

2015 07 18 6:00
Jurgis Razma.

Vyriausybės užmojai įteisinti biudžetinių įstaigų vadovų kadencijas apstulbino rajonų kultūros ir švietimo bendruomenes. Jų teigimu, neapgalvotas valdžios sprendimas išgintų iš provincijos patyrusius profesionalus ir nuskurdintų regionų visuomeninį gyvenimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) per patį vidurvasarį pateikė Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisas, aktualias beveik trims tūkstančiams šalies socialinės globos, mokyklų ir kultūros centrų vadovams.

Siūloma naujovė - biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartį, į tarnybą būtų priimami konkurso tvarka ketverių metų kadencijai. Antros kadencijos galimybė priklausytų nuo pirmosios rezultatų. Jų vertinimo kriterijus taip pat siūloma nustatyti teisės aktu. Eiti vadovo pareigas būtų leidžiama ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Projekto rengėjai įsitikinę, jog naujovė pagerins “viešųjų reikalų valdymo kokybę, sustiprins viešajame sektoriuje dirbančių asmenų kompetenciją, prisidės diegiant tarptautinius standartus ir gerąją administravimo patirtį”.

Regionų atstovai kaltina SADM nesuvokiant tikrosios padėties ir baiminasi, kad siūlomos įstatymo pataisos pavers vietos kultūros ir švietimo įstaigas vidutinybių vadovaujamais politikos bastionais.

Trikdys darbą

Aršus sumanytos pertvarkos kritikas Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma LŽ tvirtino, kad jo neįtikino į “gražų rūbą įvilkti” SADM argumentai, esą būtinas atsinaujinimas, reikia sudaryti karjeros galimybes naujiems geriems specialistams.

“Jie būtų šiek tiek priimtini, jeigu konkursai biudžetinių įstaigų vadovų pareigoms eiti vyktų skaidriai. Dabar puikiai žinome, kaip tai atrodo daugelyje savivaldybių. Dažniausiai tos vadovų pareigos tampa valdančiosios koalicijos politinių dalybų objektu. Todėl gali nutikti taip, kad vietoj dvi kadencijas dirbusio puikaus vadovo rajono kultūros centro darbuotojai gaus kurios nors partijos politinį statytinį. Jis naudosis postu partiniams tikslams siekti”, - sakė J. Razma.

TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojo nuomone, SADM parengtame projekte vertėtų palikti tik nuostatą dėl darbo rezultatų vertinimo. Nors ir dabar, pasak politiko, yra visos galimybės atleisti prastai dirbantį vadovą. “Bet kam kadencijų siūlymais trikdyti gerai dirbančių įstaigų vadovus? Įregistravau siūlymą nuostatą dėl kadencijų išbraukti“, - kalbėjo J. Razma.

Ne tas kelias

Kategorišką "ne" biudžetininkų kadencijų įteisinimui tarė ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė. “Galiu tik atsidusti, kam šauna į galvą tokia nesąmonė. Tai tikrai ne tas kelias”, - LŽ teigė parlamentarė. Politikė mano, kad tokių projektų kūrėjai visiškai nemato realios situacijos.

“Kas tinka politikoje, nebūtinai prigyja praktinėje ūkinėje veikloje. Galbūt politikoje kadencijos ir tikslingos. Tačiau patirties svertas reikšmingas visur. Seime dirbdama trečią kadenciją galiu drąsiai tai sakyti. Patirtis svarbi ir savivaldybių įstaigose, ypač kultūros”, - įsitikinusi R. Baškienė.

Anot Seimo narės, universitetą baigę jauni žmonės pirmiausia turi įgyti įgūdžių, perprasti sistemą, išmokti dirbti. “Ir kai išmoks, baigsis jų kadencija?” - siūlomos tvarkos nelogiškumą pabrėžė R. Baškienė. Jos žodžiais, dėl kelių blogai dirbančių vadovų tikrai neverta keisti esamos sistemos. Galima tiesiog supaprastinti tokių asmenų atleidimo tvarką. “Turime vadovų, kurie net būdami garbingo amžiaus puikiai dirba”, - sakė parlamentarė.

Vadovaujamasi “buku principu”

Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos direktorius Albinas Jokubauskas dėl parengto siūlymo pareiškė tokią nuomonę: “Tai, kas išgalvota, - pati didžiausia nesąmonė.” Pasak jo, kolektyvą galima pažinti per ketverius metus, parengti savo programą trunka mažiausiai septynerius-aštuonerius.

“Kad viską suderintum ir tai pradėtų duoti naudos, reikia maždaug dešimties ir daugiau metų. Čia kaip senas sodas”, - LŽ tvirtino A. Jokubauskas. Jis apgailestavo, kad įstatymų kūrėjai, net ir išklausę pastabas tų, kuriems pataisos taikomos, pasielgia priešingai.

Tai paliudijo ir Plungės kultūros centro direktorius, Lietuvos kultūros centrų asociacijos (LKCA) prezidentas Romas Matulis. Anot jo, nei pirmas, nei kiti pataisų variantai nebuvo aptariami su tos srities žinovais, SADM apsiėjo be diskusijų.

“Mes patys lyg pėdsekiai susekėme projektus, pateikėme savo argumentus, siūlėme neskubėti. Tačiau jokio dėmesio nesulaukėme”, - LŽ teigė vadovas. R. Matulis sakė suprantantis vadovų kaitos ir atsinaujinimo svarbą, tačiau, jo įsitikinimu, būtina suvokti realią situaciją. Ne visi principai, kurie tinka didmiesčiuose, gali būti taikomi regionuose.

“Nacionalinėse įstaigose iš tiesų įteisinta penkerių metų vadovų kadencija. Bet tai visai kas kita jau vien dėl to, kad jie valdo milijoninius biudžetus. Mūsų atveju kalbame apie bendruomenę, jos kultūros centrą, kuriame dirba keli žmonės, o biudžetas nesiekia 100 tūkstančių”, - aiškino R. Matulis. Jis stebėjosi įstatymų rengėjų nenoru gilintis į situaciją ir siekiu vadovautis “bukais principais”.

Neliks kolektyvų

“Dabartinė situacija akivaizdžiai rodo kvalifikuotų, patyrusių kultūros ir meno darbuotojų trūkumą regionuose. Daugelyje kultūros centrų, kuriuose dirba vos keletas žmonių, jau ir šiandien konkursai žlunga, nes nėra norinčiųjų dirbti. Dėl mažiausiai šalyje mokamo darbo ir ribotų materialinių galimybių idėjoms įgyvendinti jauni specialistai nevyksta dirbti į regionus”, - pažymima kritinėse LKCA pastabose.

Kartu primenama, kad daugelis kultūros centrų vadovų yra sukūrę gerai šalyje žinomus kolektyvus, kurių veikloje noriai dalyvauja bendruomenių atstovai, ypač jaunimas. “Šių kolektyvų veikla dažniausiai lemia regioninės kultūros gyvybingumą ir išskirtinumą. Į meno kolektyvus žmonės buriasi ne pagal einamas pareigas, o asmenybių dėka. Vadinasi, siūlydami nuolat keisti kultūros centrų vadovus, siūlome naikinti ir daug brandžių meno kolektyvų”, - atkreipia dėmesį LKCA.

Nerimą asociacijai kelia ir tai, kad priėmus pataisas kultūros įstaigos gali tapti politizuotos. Tada suklestės neprofesionali vadyba ir įsivyraus nuomonė, jog “kūrybai ir menui gali vadovauti bet kas”. Anot LKCA, kultūros ir meno vadyba, nors ir remiasi klasikinės vadybos principais, yra savita, originali sritis, nes kūryba - tai žmogaus proto, idėjų bei kūrybiškumo pagrindas.

LKCA - didžiausia šalies kultūros bendruomenė, vienijanti 4 tūkst. meno ir kultūros kūrėjų bei 60 tūkst. kultūros savanorių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"