TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdžios apsaugininkams – naujų draudimų sąrašas

2016 06 09 6:00
Siekiama, kad Vadovybės apsaugos departamentas taptų panašesnis į specialiąją tarnybą. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vadovybės apsaugos departamento (VAD) parengta nauja Vadovybės apsaugos įstatymo redakcija sukėlė pareigūnų profsąjungų pasipiktinimą. Jos įtaria, kad projektas ne tik neatitinka šalies politikos teisėsaugos srityje, bet ir prieštarauja Konstitucijai bei tarptautinės teisės normoms.

Savo abejonėmis pareigūnai pasidalijo su prezidentūra, parlamentarais, premjeru Algirdu Butkevičiumi ir vidaus reikalų ministru Tomu Žilinsku. Profsąjungų atstovai prašo kuo skubiau užkirsti kelią projektui, nors jis dar neįregistruotas Seime.

Ribotų galimybes reikštis

VAD vadovybės parengtame projekte konkrečiau apibrėžti šio departamento veiklos organizavimo principai, sukonkretintos vadovų ir pareigūnų teisės bei pareigos. Aiškiau įvardyta, kas gali pretenduoti į šią tarnybą VAD, o kas negali būti į ją priimtas.

Siūloma, kad departamento durys būtų užtrenktos ne tik teistiems asmenims, bet ir politinių partijų, organizacijų nariams bei rėmėjams, sutuoktiniams ar partneriams, artimiems giminaičiams, kai svainystės ryšiais su jais susiję asmenys tarnauja VAD ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys.

Be kita ko, projekte pareigūnams numatyta įvairių draudimų. Jie ne tik negalėtų būti politinių partijų ir organizacijų nariais ar rėmėjais, bet ir dalyvauti politinių partijų ir organizacijų susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiamos politinės jėgos. Pareigūnai neturėtų teisės daryti politinių pareiškimų, sakyti kalbų, skelbti straipsnių, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios paskelbta ir vykdoma politika, viešai kelti politinių reikalavimų valdžiai, dirbti privatiems ar viešiesiems juridiniams asmenims pagal darbo sutartį, kai už šį darbą mokamas atlygis, taip pat streikuoti, piketuoti, priimti dovanas ar paslaugas arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kurti profesines sąjungas, būti jų nariais ir dalyvauti jų veikloje.

Artūras Paulauskas: "Profsąjungų išsikovotos teisės, numatytos Vidaus tarnybos statute, Vadovybės apsaugos departamente yra sunkiai įgyvendinamos."Alinos Ožič nuotrauka

Numatyta, kad pareigūnas, ne tarnybos tikslais vykdamas ne į Europos Sąjungos (ES) ar NATO valstybes, turėtų apie tai pranešti VAD.

Lygina su Šiaurės Korėja

Projektas šokiravo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovus. Jų nuomone, toks įstatymo variantas prieštarauja Konstitucijai ir tarptautinei teisei. Esą panašias normas nebent būtų galima įsivaizduoti Baltarusijoje, Rusijoje ar Šiaurės Korėjoje, tačiau jokiu būdu ne ES šalyje.

„Neįsivaizduoju, kaip toks įstatymas derėtų su mūsų šalies Konstitucija, kuri garantuoja kiekvieno žmogaus teisę į žodžio laisvę. Tai VAD vadovybės bandymas sukurti savo nedidelę kunigaikštystę“, – LŽ teigė NPPSS tarybos narys Vytautas Lamauskas.

Anot jo, net ir pašalinus iš projekto pareigūnų žodžio ir kitas laisves ribojančias nuostatas, abejonių liktų dėl paties naujo įstatymo reikalingumo. V. Lamauskui nelabai suprantama, kam jis apskritai reikalingas, kai pernai priimtas Vidaus tarnybos statutas, kuris ir reguliuoja panašius klausimus. Juolab kad prieš kurį laiką po ilgų diskusijų buvo nuspręsta, jog visi pareigūnai turėtų tarnauti pagal tas pačias Vidaus tarnybos statuto nuostatas.

V. Lamauskas apie visa tai informavo ne tik Lietuvos valdžios institucijas, bet ir 35 pareigūnų profsąjungas visoje Europoje vienijančią organizaciją „EuroCOP“.

Problemų neįžvelgia

LŽ kalbintas VAD direktorius Rymantas Mockevičius teigė, kad profsąjungų keliamos pretenzijos – visiškai nepagrįstos. „Po 26 metų darbo paaiškėjo naujos problemos, spragos. Matome, kaip problemas galima išspręsti, todėl ir buvo pateiktas pasiūlymas Vidaus reikalų ministerijai – nauja Vadovybės apsaugos įstatymo redakcija“, – tikino jis.

Kaip aiškino R. Mockevičius, profsąjungos daugiausia niršta dėl to, kad projekte nenumatoma galimybė joms veikti departamente. VAD privalo turėti specialiosios tarnybos statusą, o tokiose tarnybose profsąjungų nėra. Juolab kad VAD yra įtrauktas į ginkluotąsias pajėgas, kuriose profsąjungų veikla taip pat apribota. Karo metu VAD būtų skirti ir kiti uždaviniai, kurie taip pat nelabai derėtų su profsąjungų veikla.

„Nelabai suprantu, kodėl nepatinka numatyta griežtesnė darbo kontrolė, griežtesnė atranka į tarnybą. Pagal principus, kuriais vadovaudamiesi norime dirbti, jau dirba Valstybės saugumo departamentas, Antrasis žvalgybos departamentas“, – kalbėjo VAD direktorius.

Daryti išvadas – per anksti

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas LŽ pripažino, kad VAD parengtas Vadovybės apsaugos įstatymo projektas išties yra revoliucinis, juo siekiama departamentą labiau prilyginti specialiajai tarnybai, nors galutinai „bambagyslės“ su vidaus reikalų sistema ir nenorima nutraukti.

„Žvalgybos institucijose, kariuomenėje profsąjungų veikla iš tiesų draudžiama. Pagal projektą VAD norėtų būti panašesnis būtent į tokią tarnybą, o ne policiją ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Norėtų ne tik saugoti asmenis bei atskirus objektus, bet ir atlikti žvalgybos veiksmus“, – aiškino parlamentaras.

Anot jo, vargu ar rastųsi didelis prieštaravimas šalies įstatymams, jei VAD nebūtų profsąjungų, nes tai labai specifinė ir nedidelė, vos kelis šimtus darbuotojų turinti statutinė organizacija. Todėl jos veiklai apibrėžti Vidaus tarnybos statutas nelabai tinka. „Šio departamento pareigūnai turi savo laiką derinti prie saugomų asmenų darbotvarkės, nes negali praėjus tam tikram valandų skaičiui sustoti papietauti ar daryti pertraukos. Todėl profsąjungų išsikovotos teisės, numatytos Vidaus tarnybos statute, čia sunkiai įgyvendinamos“, – dėstė A. Paulauskas.

Jis pažymėjo, kad kol kas anksti spręsti, kaip iš tiesų atrodys minėtas projektas, kai jis pasieks Seimą. Dokumentui pirmiausia turi pritarti Vyriausybė. Be to, ir Seime įvairios jo nuostatos gali būti keičiamos iš esmės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"