TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdžios dalybos: geriau sekasi patyrusiems

2015 04 07 6:00
Vilniaus valdančiosios koalicijos, kuriai vadovaus LS atstovas Remigijus Šimašius, sutartį pasirašė penkios partijos. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose valdžios dalybos eina į pabaigą: išrinkti merai sėkmingai buria ketverius metus dirbti planuojančias komandas, tik nepartiniam Šiaulių vadovui Arūnui Visockui su rėmėjais gresia opozicijos dalia.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje valdžios dėlionės beveik baigtos. Sostinės gyvenimui ketverius metus vadovaus prieš kadenciją baigiantį merą Artūrą Zuoką susivieniję didžiųjų partijų ir visuomenininkų atstovai, Klaipėdą toliau valdys Liberalų sąjūdis (LS) su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso koalicija. Naujoji Kauno valdžia įgyja progą gyventi šiltnamio sąlygomis, nes vieninteliai šiame mieste be valdžios likę konservatoriai purtosi opozicijos statuso.

Sunkesnė situacija - Šiauliuose ir Panevėžyje. Išrinktasis Šiaulių meras nepartinis A. Visockas, vietoj koalicijos formavimo pasirinkęs atostogas, gali likti opozicijoje besikuriančiai miesto tarybos daugumai. Apie mero šalininkams oponuojančios daugumos formavimą kalbama ir Panevėžyje.

„Nors prieš savivaldos rinkimus būta daug baimių, kad valdančiosios koalicijos bus labai margos, dabar akivaizdu, kad taip neįvyko. Neišsipildė ir pranašystės, kad išrinktiesiems merams nepavyks suburti daug šalininkų, todėl teks dirbti oponavimo sąlygomis. Akivaizdu, jog koalicijas dauguma atveju formuoja daugiausia balsų gavusios partijos ar visuomeniniai komitetai, o tai leidžia tikėtis, kad jos bus darbingos“, - LŽ sakė politologas Algis Krupavičius.

Lenkus paliko A. Zuokui

Vilniaus valdančiosios koalicijos sutartį kovo 31-ąją pasirašė penkios partijos: daugiausia mandatų iškovojęs LS, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), "Tvarkos ir teisingumo" (TT) bei politikos naujokus subūrusio „Lietuvos sąrašo“ partijos. Visos jos kartu taryboje turės 35 mandatus iš 51.

Opozicijoje sostinėje liko kadenciją baigiančio mero A. Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio vedama LLRA, sudariusi bloką su Rusų aljansu. Kartu jie turi 16 mandatų. Nebendradarbiausiantis būtent su šiomis politinėmis organizacijomis iš karto pareiškė naujasis Vilniaus meras LS atstovas Remigijus Šimašius.

Prieš ketverius metus, priešingai, LLRA atstovavę tarybos nariai buvo tapę pageidaujamais partneriais tiek A. Zuoko, vadovavusio judėjimui „Vilniaus koalicija“, šalininkams, tiek ir jų oponentams. Kurį laiką atrodė, kad lenkus į savo pusę pavyks pervilioti TS-LKD atstovams, bandžiusiems suburti alternatyvią A. Zuoko šalininkams daugumą. Tuo metu net TS-LKD lyderis Andrius Kubilius viešai tvirtino, esą V. Tomaševskio organizacija yra artima konservatoriams krikščioniškomis pažiūromis bei nuostatomis dėl ekonominės ir finansų politikos.

2011-aisiais LLRA kurį laiką Vilniaus taryboje bandė laikytis neutraliteto, nesijungdama nei prie trapią daugumą suformavusio A. Zuoko koalicijos, nei prie opozicijoje likusių konservatorių, bet žadėdama paremti „miestui naudingiausius“ siūlymus. Tačiau netrukus lenkai apsisprendė prisidėti prie A. Zuoko - valdantieji įgijo stabilią 36 balsų daugumą.

Kaunas - be opozicijos

Kaip prieš ketverius metus Vilniuje lenkai, taip dabar Kaune bando elgtis be valdžios likę TS-LKD atstovai.

Kaip žinoma, per šiuos savivaldos rinkimus meru išrinkto Visvaldo Matijošaičio suburta partija „Vieningas Kaunas“ iškovojo net 17 mandatų. Kartu su LS, su kuriuo ši organizacija bendradarbiavo ir praėjusią kadenciją, valdyti miestą pretenduojantys politikai turi 21 balsą - itin trapią daugumą Kauno taryboje, kurią sudaro 41 narys.

Neatmetama galimybė, kad prie formuojamos Kauno valdančiosios daugumos greičiausiai prisidės keturias vietas gavę socialdemokratai, taip pat - trys verslininko Kęstučio Pūko suburto visuomeninio rinkimų komiteto „Kaunas - kitokia Lietuva“ atstovai. Tokiu atveju valdantieji Kaune turėtų stabilią 28 narių daugumą.

Tuo metu į miesto tarybą išrinkti 13 TS-LKD atstovų, per rinkimų kampaniją aršiai kritikavę V. Matijošaitį, dabar tvirtina, kad nebus opozicijoje, nors ir nepriklausys valdančiajai daugumai. Prieš kelias savaites vykusiame TS-LKD Kauno skyriaus sueigos tarybos posėdyje buvo nutarta siekti, kad būtų užtikrinamas 2011-2015 metų kadencijoje pradėtų darbų tęstinumas, todėl užsibrėžta palaikyti bei inicijuoti miestui naudingus valdančiųjų sprendimus ir pasiūlymus, nesiekiant užimti politinių postų.

Tai, regis, tenkina „Vieningo Kauno“ atstovus. Prieš kelias dienas oficialusis šios organizacijos vadovas, dabartinis Kauno vicemeras Povilas Mačiulis pareiškė, kad Kaune apskritai gali būti apsieita be koalicijos formavimo: esą visa miesto taryba galėtų veikti kaip viena dauguma, nesiskaidydama į poziciją ir opoziciją.

Prieš ketverius metus Kauno vairą iš pradžių taip pat buvo perėmę „Vieningo Kauno“ bei LS atstovai, meru delegavę LS narį Rimantą Mikaitį. Šešių partijų valdančioji koalicija žlugo po daugiausia mandatų iškovojusių, bet opozicijoje likusių konservatorių surengtos interpeliacijos merui. 2011 metų spalio pabaigoje Kaune susiformavo iki kadencijos pabaigos dirbusi penkių partijų valdančioji koalicija, kuriai vadovavo dabar kadenciją baigiantis meras konservatorius Andrius Kupčinskas.

Klaipėda - savo keliu

Vytautas Grubliauskas dar vykstant rinkimams pareiškė neketinantis bendradarbiauti su konservatoriais./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdoje, kitaip nei sostinėje, meru išrinktas LS atstovas Vytautas Grubliauskas ir jo partijos kolegos nesikrato bendradarbiavimo su LLRA ir Rusų aljanso koalicija - šios politinės jėgos jau sutarė veikti kartu, kaip ir ankstesnėje kadencijoje. V. Grubliauskas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog esą būtų keista, jeigu penktadaliui Klaipėdos gyventojų atstovaujanti politinė jėga nebūtų koalicijoje.

Neatmetama galimybė, kad prie 11 mandatų iškovojusio LS bei 4 vietas turinčių jo partnerių Klaipėdoje gali prisidėti socialdemokratai bei į tarybą išrinkti TT nariai. Tokiu atveju V. Grubliausko šalininkai uostamiesčio taryboje turėtų 21 vietą iš 31. Opozicijoje greičiausiai liks keturi TS-LKD atstovai. V. Grubliauskas dar vykstant rinkimams pareiškė neketinantis bendradarbiauti su konservatoriais - esą darniam darbui trukdo jo varžovės mero rinkimuose Agnės Bilotaitės išsakyti priekaištai dėl netinkamo uostamiesčio valdymo ir asmeninių interesų.

Apie apsisprendimą, kokioje pozicijoje ketina likti, dar nepaskelbė ir į Klaipėdos tarybą išrinkti du „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto nariai, Lietuvos rusų sąjungos atstovas bei trys deputatai iš visuomeninio rinkimų komiteto „Puteikis plius“. Bendradarbiavimą su pastaruoju sambūriu, vadovaujamu Seimo nario Naglio Puteikio žmonos Ninos Puteikienės, išrinktasis meras anksčiau taip pat vertino skeptiškai.

Klaipėdoje politinių jėgų išsidėstymas nedaug pasikeitė nuo 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų. Tuo metu Seimo nario mandato dėl Klaipėdos mero posto atsisakiusiam V. Grubliauskui pavyko suburti penkių partijų koaliciją iš 21 tarybos nario. TS-LKD atstovai, tuo metu iškovoję penkis mandatus, irgi liko opozicijoje, kaip ir tris vietas laimėjusi Darbo partija (DP) bei Rusų sąjunga, gavusi dvi vietas.

Lieka dvejonių

Valdančiosios daugumos formavimas Šiauliuose įstrigo išrinktajam merui Arūnui Visockui apsisprendus paatostogauti./LŽ archyvo nuotrauka

Kol kas neaiškiausia situacija dėl koalicijos - Šiauliuose, kur mero rinkimus laimėjo nepartinis A. Visockas. Valdančiosios daugumos formavimas šiame mieste įstrigo išrinktajam merui apsisprendus paatostogauti.

Anksčiau A. Viskockas, kurio vadovaujamas visuomeninis rinkimų komitetas „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ laimėjo penkis mandatus, kalbėjo preliminariai dėl bendradarbiavimo sutaręs su LS, TS-LKD, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei socialdemokratais. Vis dėlto aiškėja, kad rimtesni pokalbiai dėl valdžios Šiauliuose vyko tik su LS ir konservatorių atstovais, ne tokie konkretūs - su „valstiečiais“. Socialdemokratai neoficialiai tvirtina aiškesnio pakvietimo bendradarbiauti iki šiol nesulaukę. Jei pailsėjusiam A. Visockui su socialdemokratais, kurių atstovas Justinas Sartauskas baigia kadenciją miesto vadovo poste, sutarti nepavyks, valdyti Šiaulius jam teks teturint mažumą - 15 šalininkų.

Kita vertus, įtampa Šiaulių valdžioje - ne naujiena. 2011-aisiais suformuota šešių partijų - LSDP, TT, TS-LKD, DP, LS bei Liberalų ir centro sąjungos - koalicija pamažu retėjo. 2013 metais iš jos pasitraukė LS ir liberalcentristų atstovai, vėliau atskilo Valerijaus Simuliko šalininkai, dalis „tvarkiečių“. Vis dėlto socialdemokratui J. Sartauskui mero postą pavyko išsaugoti iki rinkimų.

Susitarę dėl Panevėžio valdančiosios koalicijos skelbia išrinktojo mero Ryčio Mykolo Račkausko, iškelto visuomeninio rinkimų komiteto „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“, šalininkai. Kartu su meru įsipareigojo dirbti socialdemokratai, DP ir rinkimų komitetas „Mums svarbu“. Šios jėgos kartu turi trapią 17 narių daugumą. Taryboje iš viso yra 31 narys.

Kaip skelbiama, prisidėti prie koalicijos taip pat kviečiama Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, taryboje turinti keturis deputatus. Anksčiau kalbėta, kad „valstiečių“ lyderė Panevėžyje Gema Umbrasienė pati buria merui oponuojančią koaliciją, kuriai esą galėtų priklausyti ir TS-LKD, LS bei Gintaro Šileikio visuomeninis rinkimų komitetas - iš viso 14 tarybos narių. Bent kol kas šios jėgos prie R. M. Račkausko bloko neprisideda.

Stabilumą lems merai

Politologo A. Krupavičiaus manymu, didžiųjų miestų valdžios formavimo tendencijos nėra netikėtos. Pasak jo, net Kauno konservatorių apsisprendimas neoponuoti anksčiau kritikuotai V. Matijošaičio buriamai daugumai nėra precedentas. „Po rinkimų tokie pareiškimai gana dažni, tačiau vėliau vis tiek susiformuoja daugiau ar mažiau griežta opozicija. Dabartinius pareiškimus veikiau gali lemti noras užsitikrinti kokius nors valdžios postus - tokių vilčių turi visos partijos“, - svarstė jis.

Kalbėdamas apie viešumoje nuostabą sukėlusį Klaipėdos mero sprendimą bendradarbiauti su Rusų aljansu, A. Krupavičius tvirtino, kad koalicijų formavimui dažnai svarbūs ne tik ideologiniai, bet ir asmenybiniai veiksniai. „Ideologiškai LS tarsi artimesnė TS-LKD, tačiau asmenybių lygmeniu Klaipėdoje rinkimų kampanijos metu matėme aštrų ginčą tarp šių partijų sąrašų lyderių. Tai, ko gero, yra svarbiausia priežastis, kodėl Klaipėdoje TS-LKD liko opozicijoje“, - sakė politologas.

Tuo metu komplikuotą situaciją Šiauliuose jis aiškino maža išrinktojo mero politine patirtimi. „Iš tiesų gali įvykti taip, kad mero šalininkai nepateks į valdančiąją daugumą, o merui reikės daugiau diplomatijos ir lankstumo norint sėkmingai dirbti. Tačiau laikui bėgant koalicijos gali keistis - tokių precedentų būna. Vis dėlto manau, savivaldybėse, kuriose daugumą suformuos merų atstovaujamos partijos, koalicijos bus stabilios, turinčios potencialą išlikti iki kadencijos pabaigos“, - kalbėjo A. Krupavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"