Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Valdžios institucijoms nurodyta veržtis diržus

 
2017 06 14 6:00
Norima, kad institucijos savo išlaidas sumažintų 616 mln. eurų www.publicdomainpictures.net nuotrauka

Vyriausybė skelbia naują taupymo viešajame sektoriuje vajų. Ministerijos įpareigotos susimažinti išlaidas daugiau nei puse milijardo eurų, kad šie pinigai galėtų būti skirti pokyčiams valstybėje įgyvendinti.

Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos turi daug galimybių pasispausti ir taupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Norima, kad institucijos savo išlaidas sumažintų 616 mln. eurų. Šie pinigai būtų skirti „pokyčių krepšeliui“, kurio lėšomis kitais metais planuojama įgyvendinti 33 prioritetines Vyriausybės priemones.

Opozicijos atstovai sutinka, kad biurokratiniam aparatui būtina pasispausti, tačiau jie turi abejonių, ar valdžiai pavyks įgyvendinti sumanymą.

Suskaičiavo, kiek turi turto

V. Šapoka įžvelgė nemažai sričių, kuriose ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos gali sutaupyti. „Tai – tiek efektyvesnis nekilnojamojo turto naudojimas, tiek efektyvesnis ir mažesnis administracinio aparato išlaikymas. Taip pat tų funkcijų, kurios visuomenei kuria mažiausiai naudos, atsisakymas. Tų sričių begalė, rezervų yra“, – vakar aiškino finansų ministras.

Vienas didesnių taupymo rezervų, anot V. Šapokos, – išlaidos valstybės nekilnojamajam turtui valdyti. Vakar Vyriausybė paskelbė, kad Lietuvoje pirmą kartą suskaičiuota ir įvertinta, kiek nekilnojamojo turto turi valstybė.

Nustatyta, kad jį sudaro daugiau kaip 28 tūkst. objektų, o jų bendras plotas siekia 10,45 mln. kvadratinių metrų. Šį daugiau nei 3 mlrd. eurų likutinės vertės turtą valdo 724 valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės, o jo išlaikymas valstybei kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų.

Didžiausią valstybės nekilnojamojo turto dalį sudaro mokslo (beveik 19 proc.), administracinės (17 proc.) ir gamybos bei sandėliavimo paskirčių (11,5 proc.) objektai. Daugiausia turto sukoncentruota Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Valstybės įmonės Turto banko parengta valstybės turto valdymo ataskaita už 2016 metus parodė, kad dalis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdoma ir naudojama neefektyviai.

„Dalis ministerijų valdo daugiau ploto, nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti. Septyniose iš keturiolikos ministerijų vienam darbuotojui tenkantis bendras nekilnojamojo turto plotas yra didesnis, nei nustatyti 28 kv. metrai, o aštuonių ministerijų išlaikymo sąnaudos viršija 36 eurų už kvadratinį metrą išlaikymo normatyvą“, – vardijo premjeras Saulius Skvernelis.

Be to, dalis nekilnojamojo turto yra išnuomota, perduota ne viešajam sektoriui naudotis neatlygintinai panaudos pagrindais, yra laisvas ir nenaudojamas, kai pats viešasis sektorius rinkoje nuomojasi dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų ploto.

Finansų ministras Vilius Šapoka įžvelgia nemažai sričių, kuriose ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos gali sutaupyti.

Šiandien Vyriausybės posėdyje Finansų ministerija turėtų pateikti pasiūlymus, kaip efektyviau valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą.

Taupymo režimas – visiems

V. Šapokos nuomone, dėl taupymo režimo valstybės valdymas nenukentės. Rasti galimybių sutaupyti kelis šimtus milijonų eurų reikalaujama iš visų 14 ministerijų, įskaitant ir Krašto apsaugos ministeriją, kuriai pastaraisiais metais gerokai didinamas finansavimas. „Krašto apsaugos ministerija šiuo metu taip pat ieško, kaip lėšas naudoti efektyviau. Tai liečia visus. Naujasis ministras labai aiškiai pademonstravo, kad taupymo galimybių yra. Ne veltui pertvarkoma viešųjų pirkimų sistema. Manau, kad erdvės efektyviau naudoti lėšas ten taip pat yra“, – kalbėjo finansų ministras.

Premjeras S. Skvernelis pažymėjo, kad įpareigojimas valdžios institucijoms pasispausti – pirmasis pratimas prieš biudžeto derybas. Jo manymu, siekdamos taupyti ministerijos turės savo veiklą daryti efektyvesnę, atsisakyti nereikalingų funkcijų.

Neturi nukentėti paslaugų kokybė

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Vyriausybės ketinimus vertino pozityviai. Esą būtina siekti, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos kiek galima efektyviau. „Šiuo atveju tai leis valstybės įstaigoms atsakingiau pažiūrėti į savo biudžetus ir tai, kaip naudojami asignavimai“, – sakė jis.

Kita vertus, kaip pabrėžė P. Urbšys, ekonomikos krizės metu valstybės institucijoms sumažintas finansavimas daug kur iki šiol neatkurtas. Tai atsiliepia įstaigų veiklai. „Norėtųsi, kad taupymas nepakenktų valstybės institucijų teikiamų paslaugų kokybei. Valstybinės institucijos yra ne kas kita, o paslaugų Lietuvos gyventojams teikėjos. Todėl taupymas negali būti savitikslis, būtina siekti, kad viešųjų paslaugų teikimas ir jų kokybė pagerėtų“, – pažymėjo politikas.

Rezultatų nemato

Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo manymu, valdantieji per vėlai imasi taupymo. Anot jo, būtent nuo to dabartinė Vyriausybė turėjo pradėti savo darbą. Esą vien mechaninis pernelyg išsipūtusio viešojo sektoriaus darbuotojų sumažinimas 5 proc. jau būtų sutaupęs solidžias pinigų sumas.

Alinos Ožič nuotrauka

Parlamentaras priminė, kad „valstiečiai“ yra deklaravę siekį valstybinio sektoriaus darbuotojų skaičių sumažinti ketvirtadaliu. „Jeigu jie pasirenka tokį modelį, kad ketvirtais kadencijos metais sumažins 25 proc., gerai, bet aš traktuosiu, jog trejus metus jie taškė pinigus. Jeigu jie sumažins rudenį, traktuosiu, kad jie metus taškė pinigus“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Nors dabartiniai valdantieji inicijavo kai kuriuos sprendimus, pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarijos pertvarką, E. Gentvilo vertinimu, teigiamų rezultatų kol kas nematyti.

„Matyt, kai nepavyksta sumažinti Vyriausybės kanceliarijos aparato, pradedama kalbėti apie ministerijas. Taip pat dar galima priminti iniciatyvas Seimo nariams atimti teisę nuomotis automobilius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Dėl to pinigų nesutaupė. Kitaip sakant, jie supranta, kad reikia taupyti, ir tai yra labai populiaru, bet realiai kol kas buvo tik šūkiai. Ar ir pastarasis sumanymas nėra tik šūkis dar pusę metų pelnyti tautos pasitikėjimą šia Vyriausybe?“ – svarstė jis.

E. Gentvilo nuomone, viešajame sektoriuje yra daug erdvės taupyti: įvairios viešosios įstaigos prie ministerijų, ministerijoms pavaldžios įmonės, kurias reikia privatizuoti arba naikinti, neracionaliai naudojamas nekilnojamasis turtas, darbuotojų mažinimas ir pan.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"