TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdžios įstaigos peni privačius juristus

2010 02 22 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nors ministerijose dirba dešimtys juristų, dauguma šių institucijų mielai naudojasi privačių teisininkų paslaugomis. Jiems nuo praėjusių metų pradžios atseikėta beveik milijonas litų.

Pinigų sumos, ministerijų už paslaugas atriekiamos privačioms teisininkų kontoroms, svyruoja nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių litų. Privačiai dirbančius nepigius juristus pasitelkia ir Seimo kanceliarija, nors čia esama Teisės departamento, kuriame pluša beveik 30 specialistų.

Institucijų atstovai LŽ tikino, kad privatininkų samdymas tam tikriems darbams nėra išlaidavimas. Esą būna situacijų, dažniausiai įsivėlus į sudėtingus teisminius ginčus, kai valstybės įstaigose nuolat dirbantiems teisininkams pritrūksta kvalifikacijos.

Neoficialiuose pokalbiuose kvalifikacijos stoką mėginama aiškinti ir tuo, kad pritraukti gerų specialistų trukdo palyginti mažos valdininkų algos. Tačiau ar galime būti tikri, kad privačiai dirbantiems teisininkams mokesčių mokėtojų pinigų nubyra pagrįstai ir skaidriai? Į šį klausimą šiandien neatsakytų nė viena žinyba. LŽ domėjosi, kam konkrečiai buvo samdyti privatūs teisininkai.

Reikėjo ypatingų žinių

Nuo 2009-ųjų pradžios daugiausia privačiai įmonei už teisines paslaugas sumokėjo Finansų ministerija. Pernai ji skelbė du konkursus, kuriuos laimėjo ta pati tarptautinė teisinių paslaugų bendrovė "White & Case". Jos pagalbos prireikė rugpjūtį rengiant Vyriausybės vertybinių popierių emisijos dokumentaciją pagal Anglijos teisę ir taikant JAV vertybinių popierių bei vertybinių popierių rinkos įstatymų reikalavimus. Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, antrą kartą teisinės paslaugos pirktos rengiant dokumentaciją dėl skolinimosi valstybės vardu.

Už visa tai bendrovei sumokėta 295 tūkst. litų. Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis LŽ paaiškino, kad minėtiems darbams atlikti reikėjo Anglijos, Vokietijos ir JAV teisės žinovų, o ministerijoje dirbantys juristai - nacionalinės teisės specialistai.

Turėjo tik vieną specialistą

Privačių teisininkų paslaugos Energetikos ministerijai nuo praėjusių metų kainavo apie ketvirtį milijono litų. Energetikos ministro Arvydo Sekmoko atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis LŽ informavo, kad tik pernai įkurtai ministerijai teko susidurti su ypač sudėtingu iššūkiu - bendrovės "Leo LT" sandorio naikinimu. Jis atkreipė dėmesį, kad šiam sandoriui taikoma komercinė, o ne viešoji teisė. Be to, per patį "Leo LT" ardymo įkarštį Energetikos ministerijoje dirbo tik vienas teisininkas. "Turint galvoje politinį spaudimą darbai turėjo būti atliekami labai greitai ir kvalifikuotai", - sakė K.Jauniškis.

Privačios teisinės bendrovės paslaugomis Energetikos ministerija naudojasi ir rusiškų dujų tarpininkės bendrovės "Dujotekana" byloje prieš Lietuvos valstybę. "Yra priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo Vyriausybės veiksmai siekiant reguliuoti dujų tiekimo kainą pripažinti neteisėtais, todėl "Dujotekana" turi svarių argumentų žalai prisiteisti. Bendrovės ieškinys valstybei siekia beveik 20 mln. litų, šiai įmonei atstovauja itin kvalifikuoti teisininkai, todėl manome, kad krizę patiriančiai valstybei nedvejojant reikėjo stiprinti teisinio atstovavimo pajėgas siekiant, kad gynyba būtų parengta kaip galima profesionaliau", - tikino K.Jauniškis.

Aukštesnės kvalifikacijos

Ūkio ministerija pernai pirko teisinių paslaugų už 162,6 tūkst. litų. Didžiąją dalį šios sumos - 137,4 tūkst. litų - sudarė advokatų kontoros "Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai" konsultacinės paslaugos dėl Vyriausybės ir Lenkijos koncerno "PKN Orlen" sandorio, įskaitant šio sandorio užbaigimo procedūras.

"Tai specifinis, itin didelės apimties sandoris, apimantis tarptautinę teisę. Jam reikia specialaus pasirengimo ir išmanymo, taigi ekspertų iš šalies pagalba šiuo atveju buvo būtina ir neišvengiama", - LŽ tikino ūkio ministro Dainiaus Kreivio patarėja Vita Ramanauskaitė.

Aplinkos ministerija šiemet teisinių paslaugų nepirko, tačiau pernai jų prireikė tris kartus. Lapkritį su advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora "Raidla Lejins & Norcous" pasirašytoje sutartyje numatyta suma - iki 30 tūkst. litų. Pirktos teisinės paslaugos, susijusios su patvirtintų taršos mažinimo vienetų pardavimu. Tą patį mėnesį sudaryta beveik 50 tūkst. litų vertės sutartis su advokatu Vidu Rudoku dėl teritorijų planavimo studijos. Gruodį su advokatų kontora "Sabaliauskas ir partneriai" sudaryta 59,3 tūkst. litų vertės sutartis. Juristai ėmėsi priemonei "Atliekų tvarkymo sistemos plėtra" įgyvendinti reikiamų teisės aktų nagrinėjimo ir Europos Sąjungos paramos finansavimo skyrimo dokumentų rengimo. Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas LŽ paaiškino, kad teisinės paslaugos iš šalies perkamos tada, kai numatytiems darbams būtini kvalifikuotesni teisininkai, nei dirba ministerijos Teisės departamente. "Ministerijoje rengiami teisės aktai, tačiau norint parengti išsamų dokumentą kartais reikia ir tarptautinės patirties, ir specialių žinių, kurios žinomos specialistams "išorėje", - teigė jis.

Bylinėjasi dėl e.sveikatos

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) prireikė advokatų iš šalies talkos bylinėjantis su bendrove "Etnomedijos Intercentras" dėl daug priekaištų sulaukusio e.sveikatos projekto. Praėjusių metų pradžioje su advokatų kontora "Grajauskas ir partneriai" pasirašyta iki 80 tūkst. litų vertės teisinių paslaugų sutartis, iš jų SAM suteikta paslaugų už beveik 62,2 tūkst. litų.

Šių metų vasario pradžioje su kontora "Balčiūnas ir Grajauskas" pasirašyta iki 40 tūkst. vertės sutartis. SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė LŽ sakė, kad institucija nusprendė pirkti teisines paslaugas, nes ši byla itin sudėtinga, specifinė ir reikalaujanti daug laiko. Be to, SAM buvo pareikštas didelis ieškinys - daugiau kaip 2 mln. litų.

Sako, kad taupo

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) 2009-ųjų viduryje konsultavosi su bendrovės "Colliers International" juristais. Jie padėjo ieškant patalpų Europos lyčių lygybės instituto (ELLI) atstovybei Vilniuje. Europos Komisija prašė, kad būtų skelbiamas konkursas. Už beveik 30 tūkst. litų privatūs teisės specialistai SADM konsultavo komerciniais, techniniais, teisiniais klausimais, atstovavo derybose su patalpų nuomotojais, EK teisininkais ir ELLI direktoriumi, parengė ir suderino su EK nuomos sutarties projektus.

2009 metų spalį advokato padėjėjui Tomui Šedbarui SADM sumokėjo 1,4 tūkst. litų už atstovavimą civilinėse ir administracinėse bylose. SADM nuo pernai gruodžio pabaigos iki 2012 metų liepos yra sudariusi sutartį su bendrove "Peritus sprendimai". Jos specialistai talkina įgyvendinant projektą "Elektroninių paslaugų sukūrimas socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje". Teisininkų paslaugų kaina - beveik 77,5 tūkst. litų. Paslaugos bus apmokamos iš minėtam projektui skirtų lėšų. Pasak SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Linos Bušinskaitės, ministerijoje dirbantys juristai rengia teisės aktus, o privatūs teisės specialistai yra specifinių sričių žinovai. "Perkant teisines paslaugas iš išorės yra galimybė išsirinkti geriausią paslaugos teikėją, įvertinus jo patirtį, laimėtų bylų skaičių, klientų ar kitų teisininkų atsiliepimus", - sakė ji. L.Bušinskaitė tikino, kad tokiu atveju sutaupoma biudžeto lėšų - ministerijai nereikia samdyti, pavyzdžiui, vien civilinėmis bylomis užsiimančių specialistų.

Prireikė advokatų

Nuo praėjusių metų pradžios Užsienio reikalų ministerija (URM) privačios bendrovės teisininkams už atstovavimą teismuose sumokėjo beveik 16 tūkst. litų. Bendrovės pavadinimo ministerija neatskleidė, nes to daryti esą neleidžia pasirašyta sutartis. URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento LŽ pateiktame atsakyme teigiama, kad ministerijoje dirbantys teisininkai nėra advokatai, todėl sudėtingose bylose tenka ieškoti pagalbos iš šalies.

Kultūros ministerijai teisininkų paslaugų prireikė likviduojant viešąją įstaigą "Lietuvos institutas". "Likvidavimo procedūra yra specifinė, jai atlikti reikia ne tik teisinių žinių. Minėta procedūra yra ir finansinė, ir administravimo paslauga, todėl ministerijos teisininkai negali jos atlikti", - LŽ aiškino kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio patarėjas Jonas Leonavičius. Dėl įstaigos likvidavimo sudaryta 5,5 tūkst. litų vertės sutartis su bendrove "Observis".

Kainos neatskleidžia

Teisingumo ministerija pernai gruodį sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su bendrove "Nordia Baublys & Partners", pagal kurią ši gins Vyriausybės interesus Paryžiaus apeliaciniame teisme sprendžiant ginčą tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities vyriausybių. Teisingumo ministerija LŽ atsisakė nurodyti, kiek jai atsieis teisininkų paslaugos. Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Rūtos Spulginaitės teigimu, dėl sumos iš anksto nesitarta, be to, šiuo metu vyksta parengiamieji veiksmai, už kuriuos dar nieko nesumokėta.

Privačių teisininkų paslaugų nuo praėjusių metų pradžios neprireikė Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo bei Žemės ūkio ministerijoms.

Advokatai Seime nedirba

Vyriausybės ir prezidentūros atstovai LŽ patikino, kad šios institucijos privačių juristų paslaugomis nesinaudoja. Tačiau jų kartais prireikia Seimo kanceliarijai. Pasak parlamento kanclerio Jono Mileriaus, advokatai samdomi, kai kanceliarijai tenka su kuo nors bylinėtis teisme. "Paprastai, kanceliariją kas nors paduoda į teismą. Teisės departamento specialistų darbo specifika yra visai kita. Jeigu jums reikėtų operuoti koją, juk nesikreiptumėte į odontologą", - tikino kancleris. J.Milerius priminė, kad advokatus institucija samdė ir visai neseniai plačiai spaudoje nuskambėjusiu atveju, kai kanceliarijai teko bylinėtis su iš personalo vedėjos pareigų atleista Laima Palinskaite. Už paslaugas advokatui Virgilijui Kaupui buvo sumokėta 1,3 tūkst. litų.

Mokės universitetams

Seimas ketina pirkti teisines paslaugas ir iš universitetų. Šiuo metu derinamos sutartys su Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetais dėl šių pagalbos vertinant kai kuriuos teisės aktų projektus.

"Jeigu svarstant kokias nors pataisas kiltų daug abejonių, universitetų būtų prašoma atlikti teisinę ekspertizę. Tokie atvejai, manau, būtų reti", - teigė J.Milerius. Kiek už tai būtų mokama universitetams, kol kas nežinoma.

Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė LŽ sakė, kad komitetas nesiaiškino, ar samdydamos juristus ministerijos tinkamai naudoja biudžeto lėšas. "Manau, kad tokia praktika nėra visiškai normalus dalykas. Jeigu valstybės institucijose įsteigti teisininkų etatai, jie turi susitvarkyti su darbu. Tačiau advokatų samdymą išskirtiniais atvejais, kai susiduriama su itin sudėtingomis bylomis, galima suprasti", - mano komiteto vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"