TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdžios pažadai mokytojų nesuviliojo: streikas bus

2015 12 07 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Daugiau kaip 400 šalies mokyklų antradienį nevyks dvi pamokos. Poros valandų streiką rengiančios pedagogų profesinės sąjungos šia akcija viliasi atkreipti valdžios dėmesį į apverktiną švietimo sistemos padėtį.

Pusantrų metų trukusios švietimo darbuotojus vienijančių ir valdžios atstovų įvairaus pobūdžio derybos buvo nerezultatyvios. Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Seimo narių neįtikino pedagogų argumentai, kad švietimo sistemai reikia kur kas daugiau dėmesio ir finansų. Antradienį vyksiančio streiko nesustabdė ir valdančiosios koalicijos pažadas ateinančių metų biudžete švietimui papildomai skirti 10 mln. eurų. Nuo suplanuotos protesto akcijos pedagogų neatkalbinėjo ir praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto vadovas Martinas Romeris. Informaciją apie švietimo reikalus Europos šalyse analizuojantis pareigūnas atkreipė Lietuvos politikų dėmesį, kad bendrame kontekste mūsų šalis šioje srityje atrodo ne per gražiausiai.

Praradimus kompensuos

„Streikas tikrai bus“, – portalui lzinios.lt patvirtino Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Jo teigimu, valdžios operatyviai švietimui surasta papildoma suma „tėra trupiniai“. „Jie paimti iš ŠMM administruojamo biudžeto, kuriame yra 600 mln. eurų. Visi atvirai šneka, kad pinigų švietimui yra, tik velniai žino, kur jie yra naudojami“, – piktinosi A. Jurgelevičius. Kiek mokyklų ir pedagogų dalyvaus protesto akcijoje, anot jo, pasakyti sunku. Ketinimus streikuoti deklaravo apie 400 švietimo įstaigų. Aktyviausiai akcijoje dalyvaus rajonų mokyklos, pasyvesnės – didmiesčių. A. Jurgelevičiaus teigimu, kaip bus protestuojama, kiekvienos mokyklos vidaus reikalas. „Pagrindinis pasirinkimas toks – arba mokiniai tuo metu neina į mokyklą arba ateina. Aišku, išlyga padaryta kaimo vaikams, kuriuos į mokyklą atveža transportas. Mokytojai juos pasitiks ir užims“, – sakė profsąjungų atstovas. Jo žiniomis, nemažai mokyklų antradienį nusprendė nerengti dviejų pirmųjų pamokų. Apie tai informuoti tėvai. Kitose mokyklose akcijos metu numatytos įvairios pilietiškumo valandėlės. „Bet kokiu atveju streiko metu visi mokytojai bus mokyklose, tačiau pamokų neves. Tą ugdymo spragą pedagogai įsipareigojo kompensuoti vėliau“, – tikino A. Jurgelevičius.

Gins savo nuomonę

Švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė streikuoti ketinantiems mokytojams dar lapkritį priminė, kad šių mokslo metų prioritetas – nė vienos be priežasties praleistos pamokos. Todėl, pasak ministrės, profesinės sąjungos turėtų šio siekio laikytis. „Pažiūrėsime, kaip tai bus atliekama“, – sakė ji. A. Jurgelevičius teigė visiškai pritariąs, kad pamokų praleidinėti negalima. „Bet pagal dabartinį finansavimą mokiniai netenka iki trečdalio pamokų, kuriuos pagal ugdymo planą jie galėtų gauti. Tai gal verta dvi pamokas praleisti, kad pasiektume rezultatą“, – teigė profsąjungų lyderis. Pasak jo, protesto akcijos esmė – „ne užsispyrus sėdėti be darbo“, bet parodyti valdžiai, kad mokytojų nuomonė taip pat yra svarbi. Jei jos nepaisoma, pedagogai pasirengę ją ginti visomis priemonėmis.

A. Jurgelevičius viliasi, kad protesto akcija duos rezultatą. „Jau atsirado 10 mln. eurų, nors dar neseniai bet koks prašymas skirti milijoną ar keliasdešimt tūkstančių būdavo iš karto atmetamas“, – sakė pašnekovas. Jo teigimu, ŠMM teiginiai, kad pedagogų reikalavimams patenkinti reikia apie 100 mln. eurų, tėra pramanai. „Visuomenei tokia suma daro įspūdį – esą žiūrėkite, kiek kvailiukai nori. Iš tiesų visiems reikalavimams patenkinti reikėtų nepilnų 40 mln.eurų. Bet mes sutiktume ir dėl kai ko tartis“, – pabrėžė A. Jurgelevičus. Ar kitąmet prireiks visuotinio mokytojų streiko, priklausys ne nuo profsąjungų, o nuo pačių pedagogų apsisprendimo.

Reikalavimai įteikti

Spalio pabaigoje vykęs mokytojų kongresas priėmė manifestą „Švietimo politika – socialinio sprogimo link“, kuriame išdėstė pagrindines švietimo problemas. Pagrindiniai pedagogų reikalavimai – atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 metų sausio 1 dieną, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus. Taip pat siekiama, kad 2016 metais valstybės biudžete būtų numatyta 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą. Pageidaujama mažinti ir mokinių skaičių klasėse ir grupėse. Profesinių sąjungų duomenimis, per pastaruosius penkerius metus moksleivio krepšelio lėšos sumenko 80 mln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"