TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valdžios planuose - posūkis į regionus

2014 09 17 6:00
Rūta Skyrienė: "Investuotojams reikia realiai sudaryti palankias sąlygas." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ūkio ministerija šiandien Vyriausybei teiks svarstyti Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014-2020 metais programos projektą, kuriame numatoma daugiau dėmesio skirti šalies regionų vystymuisi. Tačiau investuotojai labiau laukia ne aptakaus dokumento, o realių jo įgyvendinimo veiksmų ir priemonių plano.

Europos Komisija nuo 2012-ųjų atlieka visos Europos Sąjungos (ES) ir atskirų valstybių narių pramonės veiklos analizę. Pagal pramonės įtaką šalies ekonomikai 2012-aisiais Lietuva buvo priskirta pramoninių valstybių grupei ir tarp visų ES narių užėmė ketvirtą vietą. Pagal kitus rodiklius vis dar priklausome besivejančioms šalims. Jos susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais su investicijų į inovacijas palengvinimu, energijos vartojimo efektyvinimu ir verslo aplinkos gerinimu.

Pasaulio banko duomenimis, Lietuva 2012 metais pritraukė 416 mln. eurų ir užėmė paskutinę vietą tarp Baltijos valstybių. Estija pritraukė 1,194 mlrd. eurų, Latvija - 780 mln. eurų.

Prireiks didžiulių pinigų

Ūkio ministerijos parengtu projektu siekiama didinti tiesiogines investicijas gamybos ir paslaugų sektoriuose, modernizuoti, integruoti ir plėtoti pramonę, aprūpinti Lietuvos verslą konkurencingais žmogiškaisiais ištekliais. Palyginti su investicijų skatinimo 2008-2013 metais programa, šįkart labiau pabrėžiamas regionų vystymasis per investicijų skatinimą ir pramonės modernizavimą.

„Programai įgyvendinti preliminariai reikės 1,6 mlrd. litų Lietuvos biudžeto ir ES struktūrinių fondų lėšų“, - teigė ūkio viceministras Marius Skarupskas.

Pareiškė nemažai pastabų

Parengtą programą Ūkio ministerija buvo pateikusi svarstyti ministerijoms, investuotojų organizacijoms, savivaldybėms. Sulaukta nemažai pastabų. Kaip LŽ tvirtino Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas, merijos dokumente labiausiai pasigedo sisteminio požiūrio į savivaldybėse įkurtus pramoninius parkus. LSA siūlo numatyti galimybę juose veikiančioms įmonėms taikyti tokias pat mokesčių lengvatas, kokias turi laisvosiose zonose įsikūrusios įmonės.

Su programos projektu susipažinęs viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas siūlė daugiau dėmesio skirti paslaugų sektoriaus plėtrai, nes Vakarų šalyse jis sukuria 72 proc. bendrojo vidaus produkto, o Lietuvoje - tik apie 65 procentus.

Kaip sakė Lietuvoje investuojančių įmonių atstovai, neužtenka vien sukurti gražų investicijų pritraukimo į šalį planą - reikia jį ir įgyvendinti. „Labiausiai laukiame veiksmų plano, kuriame būtų surašyta, kokias priemones Vyriausybė įgyvendins, kad būtų skatinama investuoti ir kurti verslą“, - LŽ teigė per 50 narių vienijančio Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Pasak jos, investuotojams reikia realiai sudaryti palankias sąlygas. R. Skyrienės teigimu, potencialūs investuotojai norėtų žinoti, kaip bus keičiamas Darbo kodeksas. Dabartinės jo normos investuotojų netenkina - darbdaviams, norintiems atleisti darbuotojus, tenka jiems atseikėti dideles išmokas.

R. Skyrienė tikino, kad investuotojai nepatenkinti ir esama mokesčių sistema. Mat dėl socialinių įmokų darbdavio išlaidos darbo jėgai yra labai didelės.

Pasigenda socialinio aspekto

Tuo metu sociologai valdininkus ragina netapti pernelyg pragmatiškus ir plėtoti socialiai atsakingas bei socialiai naudingas investicijas, kurių Lietuvoje vis dar pasigendama. „Reikia ne tik naujų technologijų, didesnės apyvartos, didesnės pridedamosios vertės. Būtina, kad ekonominiai laimėjimai koreliuotų su kokybiškų ir gerai apmokamų darbo vietų atsiradimu“, - LŽ teigė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis.

Pasak jo, jei investicijos prastos kokybės, žemo technologinio lygio, yra sukuriamos pigios darbo vietos. Tad vertėtų gerai pagalvoti, ar apsimoka tokią investiciją pritraukti į Lietuvą. „Prieš ketverius penkerius metus siūlėme, kad investicijų pritraukimo projektai ir strategijos turėtų atskirą dalį, kurioje būtų įvertinama įtaka užimtumui, gyvenimo lygiui. Pateikiant daug įvairių svarbių technologinių rodiklių, dera nepamiršti, koks bus efektas socialinei sričiai, visuomenės raidai. Tačiau mūsų siūlymų kol kas nelabai kas girdi“, - kalbėjo B. Gruževskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"