Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Valdžios sprendimas patrigubins „pašalpininkų“ gretas

 
2017 05 24 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Panaikinęs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui Seimas vakar apsisprendė, kas rikiuosis į valstybės teikiamų kompensacijų gavėjų eilę. Po šio sprendimo Lietuvoje dar padidės socialiai remtinų žmonių skaičius.

Nuo birželio 1 dienos daugiabučių gyventojai už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį mokės ne pagal lengvatinį 9 proc., o standartinį 21 proc. PVM tarifą. Tai reiškia, kad žmonėms teks gerokai plačiau atverti pinigines.

Vis dėlto Seimas vakar nutarė, kad nepasiturintys gyventojai, būsto šildymui išleidžiantys 10 proc. ir daugiau savo mėnesio pajamų, galės pretenduoti į kompensacijas.

Daugiau teisingumo

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas nuo birželio bus kompensuojama išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens gaunamų ir valstybės remiamų pajamų (t. y. 102 eurų). Šiuo metu kompensuojama šildymo išlaidų dalis, viršijanti 20 proc. skirtumo.

Aiškinama, kad kompensacijoms papildomai reikės rasti 21 mln. eurų. Skaičiuojama, kad į tokią valstybės paramą galėtų pretenduoti 2,8 karto daugiau gyventojų nei dabar – iš viso apie 257 tūkst. asmenų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį kompensacijas už šildymą gavo 92 tūkst. asmenų, tam valstybė išleido apie 17 mln. eurų.

Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasirinkta riba kompensacijai gauti yra labiau socialiai teisinga, nes anksčiau SADM siūlė apsiriboti, kad būtų kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 15 proc. skirtumo tarp žmogaus gaunamų ir valstybės remiamų pajamų. Vyriausybės vadovas tikino, kad savivaldybėms turėtų pakakti lėšų kompensacijoms sumokėti. „Jie nepanaudoja pusės skiriamų lėšų sumos. Tai yra per 140 mln. eurų lieka nepanaudota, o paramai, kompensacijoms už šildymą reikės 30–35 mln. eurų“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Pagalbos ranka skurstantiesiems

Didžiausia valdančioji partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) aiškina, kad pataisos dėl kompensacijų inicijuotos siekiant didesnio socialinio teisingumo, atsisakant neefektyvios porą dešimtmečių visiems centralizuoto šildymo vartotojams taikytos PVM lengvatos. Taip pat nurodoma, kad šiuo sprendimu siekiama efektyvesnio savivaldos lėšų naudojimo.

„Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisa siekiama realiai padėti skurdo sąlygomis gyvenantiems piliečiams ir kartu mažinti pajamų nelygybę, užtikrinti, kad dar daugiau Lietuvos gyventojų, nepaisant naudojamos šildymo sistemos, galėtų pasinaudoti teikiama kompensacija“, – tvirtino Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Pasak „valstiečių“, naujoji tvarka gerokai išplės galimybes remti iš tiesų skurstančius piliečius. „Tačiau sprendimą dėl tokios paramos poreikio priims ne centrinė valdžia, o situaciją vietose geriausiai matančios savivaldybės“, – teigiama LVŽS pranešime.

Birželio mėnesį Finansų ministerija turėtų pristatyti kompleksinę mokesčių pertvarką. „Valstiečiai“ aiškina neatmetantys galimybės, kad šiame projekte gali būti numatyta palikti PVM lengvatą šildymui.

Neteisinga politika

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė konservatorė Monika Navickienė PVM lengvatos šildymui panaikinimą vertina neigiamai. Jos nuomone, šio palengvinimo atsisakyta nepagrįstai. „Lietuvoje yra per 40 galiojančių PVM lengvatų, tarp kurių tikrai yra mažiau reikalingų nei ši – ji buvo itin reikšminga per 700 tūkst. gyventojų“, – įsitikinusi parlamentarė.

Nuo birželio bus kompensuojama 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio, kuris sudaro 102 eurus.

Kompensacijų už šildymą gavėjų rato išplėtimas, anot M. Navickienės, yra planas B, kaip padėti žmonėms susidoroti su pasikeitusia situacija, kai jie gaus padidėjusias sąskaitas už šildymą. Tačiau taip pat Vyriausybė turėtų numatyti papildomą tikslinę dotaciją savivaldybėms iš valstybės biudžeto.

„Kompensaciniam mechanizmui įgyvendinti bus reikalingi ir pinigai, ir socialinių darbuotojų resursai, kurių savivaldybės nebuvo susiplanavusios. Tai, kad valdantieji nesutiko papildomai dotuoti savivaldybių, mano supratimu, yra labai trumparegiškas sprendimas – visos Lietuvos savivaldybės atsiduria keblioje situacijoje. Todėl, kad pinigai, skirti socialinei paramai, turėjo būti naudojami kitokioms socialinėms paslaugoms, pavyzdžiui, savižudybių, smurto prevencijos, vaiko teisių apsaugos, geresnei neįgaliųjų integracijai ir panašiai“, – pažymėjo ji.

Taip pat M. Navickienė akcentavo, kad išlaikyti PVM lengvatą šildymui būtų buvę daug kartų teisingiau per 100 tūkst. gyventojų, kurie dabar taps socialiai remtini, atžvilgiu.

„Dabar žmonės turės tapti socialiai remtini net realiai galėdami savimi pasirūpinti. Jie tokie taps todėl, kad panaikinta PVM lengvata. Užuot galvoję, kaip ištraukti žmones iš to paramų, pašalpų rato, kaip grąžinti jų pasitikėjimą savimi, taip pat ir ekonominį, šiuo sprendimu žmones dar labiau izoliuojame, padarome priklausomus nuo valstybės malonės“, – apgailestavo parlamentarė.

Gyvena krizės sąlygomis

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas stebisi S. Skvernelio teiginiais, esą savivaldybėms pakaks pinigų kompensacijoms už šildymą mokėti.

„Nežinau, kaip galima sakyti, kad pakaks, nes lėšų ir šiandien trūksta tam, kad galėtume sumokėti savivaldybių administracijų, įmonių, įstaigų darbuotojams orius atlyginimus. Netvarkytos gatvės, kiemai ir pan. Tad sakyti, kad iš tų pačių pinigų pakaks, yra neteisinga. Reikėtų galvoti ne tik kaip nurodyti mokėti, bet ir tam skirti lėšų“, – sakė Druskininkų meras.

R. Malinausko teigimu, savivaldybės vis dar gyvena kriziniu režimu, nes 2008–2009 metais sumažinti biudžetai vis dar nėra atkurti. „Šiandien finansinė situacija tikrai nėra lengva. Sutaupytos socialinėms reikmėms skiriamos lėšos naudojamos ir socialinei aplinkai, ir kitiems reikalingiems darbams. Jei reikės iš biudžeto skirti lėšų, nukentės bendri savivaldos, žmonių, bendruomenės reikalai ir visa kita“, – tikino jis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"