TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valkatų grobis - miestuose įsikūrę vandens paukščiai

2007 07 18 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Miestai tampa nemieli ne tik tyrą orą ir ramybę mėgstantiems žmonėms, bet ir prieglobstį čia susiradusiems vandens paukščiams - didžiosioms antims, gulbėms ir kitiems. Prijunkę prie žmonių sparnuočiai vis dažniau patenka į piktavalių rankas.

Nemažai paukščių ne tik žiemas praleidžia neužšąlančiuose miestų vandens telkiniuose, kur sparnuočius noriai lesina geraširdžiai žmonės, bet ir pavasarį išveda čia jauniklius ir lieka vasaroti.

Gundo trupiniais

"Mūsų tvenkinyje gyveno apie šimtas ančių, penketas gulbių. Dabar gulbių visiškai nebėra, o ančių beliko keletas", - LŽ guodėsi vilnietis Martynas Elenbergas.

Mūsų tvenkiniu seniai Vilniaus Žvėryno mikrorajone gyvenantis M.Elenbergas vadina prie Rusijos ambasados Latvių gatvėje telkšančią kūdrą. Šią vaizdingą, medžiais apaugusiais krantais vietą seniai pamėgo ne tik Žvėryno žmonės, bet ir vandens paukščiai. Pastariesiems, aišku, labiausiai čia patiko todėl, kad kai kurie tvenkinio lankytojai ateina ne tuščiomis rankomis - paberia paukščiams duonos, batono trupinių ir kitokio lesalo.

M.Elenbergas tvirtino, jog valkatos pagrobė gulbių kiaušinius, o antis išgaudė ir suvalgė. "Gulbės perėjo anoje salelėje tvenkinio viduryje, - rodė žmogus. - Pats mačiau, kaip benamiai ten brisdavo. Ko jie ieškojo? Aišku, gulbių kiaušinių."

Vilnietis sakė net matęs, kaip valkatos tempia ančių prigrūstą maišą. "Bandžiau sudrausti, tačiau jie mane aprėkė: "nelįsk, koks tavo reikalas", - bėdojo senas žmogus. Pasak jo, valkatos prie tvenkinio ateidavo vakarais ir vaizduodavo, esą čia meškerioja.

"Iš tikrųjų jie gaudė ne žuvis, o paukščius. Vietoj slieko užkabindavo ant kabliuko gabalėlį batono. Kai antis jį prarydavo, ištempdavo į krantą, galvą nusukdavo ir - į maišą", - pasakojo M.Elenbergas.

Žmogus sakė prašęs, jog Rusijos ambasadą sergstintys Lietuvos policininkai pasaugotų ir kūdros paukščių ramybę, bet tvarkdariai mandagiai paaiškinę, jog tai - ne jų darbas. "Sakiau apie paukščių bėdą ir Žvėryno seniūnijoje. Ten man pasiūlė kreiptis į gamtininkus ir gamtosaugininkus", - pasakojo vilnietis.

Policininkų panosėje

Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Gintaras Riauba nustebo išgirdęs, jog Žvėryno tvenkinyje paukščių beveik nebeliko. "Neseniai ten buvau - plaukiojo kelios dešimtys ančių", - nuliūdo ornitologas.

G.Riauba patvirtino, jog didžiųjų ančių žūklė tampa vis populiaresnė tarp asocialių žmonių, kurie prie losjono buteliuko ar kitokio gėralo ieško užkandos. "Nemanau, jog valkatos išgaudė visas antis. Užteko jiems pastverti vieną kitą - likusios pačios išskrido iš tvenkinio, paukščiai ne tokie naivūs, kaip daugumai žmonių atrodo", - aiškino sparnuočių specialistas.

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas priminė, jog ne tik antis - ir žuvis meškerioti Žvėryno tvenkinyje yra draudžiama. Sovietiniais metais tai skelbė užrašai ant stulpelių prie kūdros. Dabar jų nebėra.

"Gal ir vertėjo aplinkos apsaugos inspektoriams dažniau apsilankyti ten, juk tai viena labiausiai saugomų vietų Vilniuje. Ją nuolat stebi vaizdo kameros, policija. Nesuprantu, kaip drįso valkatos ten darbuotis", - stebėjosi gamtosaugininkas.

Bauda - didelė

Prieš keletą mėnesių Žvėryno policijos nuovados pareigūnai sulaikė ir perdavė gamtos sergėtojams vilnietį V.T. Jis didžiąją antį sugavo minėtame tvenkinyje Latvių gatvėje prie Rusijos ambasados. Pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus Rimanto Vaisiūno, V.T. buvo nubaustas 500 litų bauda, be to, jam teko padengti gamtai padarytą žalą - sumokėti 207,6 lito už pražudytą laukinę antį.

Kasmet gamtosaugininkai išaiškina keletą tokių nusikaltimų gamtai ir traktuoja juos ne kaip neteisėtą žūklę, o kaip neteisėtą laukinių gyvūnų paėmimą iš natūralios aplinkos. Už tai yra baudžiama griežčiau, negu už žūklės taisyklių pažeidimą.

"Administracinių teisės pažeidimų kodekso 88 straipsnyje nurodoma, jog neteisėtas laukinių gyvūnų paėmimas iš natūralios aplinkos, perkėlimas, žalojimas, gaudymas arba kitoks neteisėtas naudojimas ar naikinimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių gyvūnų ir jų dalių konfiskavimu.

Jei šia veika buvo padaryta žala gyvūnijai, kaip šiuo atveju, - tai užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių gyvūnų ir jų dalių konfiskavimu", - aiškino gamtosaugininkas R.Vaisiūnas. Jis pridūrė, kad vandens paukščių "žūkle" pradeda domėtis jau ne tik valkatos, bet ir medžioklės adrenalino ištroškę nuotykių ieškotojai.

Laukiniai ar naminiai?

Gamtininkai ir gamtosaugininkai prašė atkreipti LŽ skaitytojų dėmesį ir į dar vieną šios problemos aspektą: neretai laukinių gyvūnų globa, kurią taip mėgsta geros širdies žmonės, šiems gyvūnams ne tik ir ne tiek padeda, kiek pakenkia. Laukiniai gyvūnai praranda gamtos jiems įskiepytą atsargumą, tampa beveik naminiais, nebemoka savarankiškai susirasti maisto ir tai dažnai juos pražudo.

"Žmonės mėgsta lesinti vandens paukščius ir tiki, jog elgiasi teisingai, tačiau iš tikrųjų yra kiek kitaip. Į laukinių gyvūnų gyvenimą turėtume kištis, kai tai tikrai būtina, antraip padarome jiems meškos paslaugą.

Ypač nereikėtų lesinti ančių ir kitų vandens paukščių šiltuoju metų laiku - vasarą, rudenį. Įpratę gauti lesalo visą laiką, atėjus šalčiams, paukščiai neišskrenda į šiltesnius kraštus ir neretai žūva", - kalbėjo J.Dautartas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"