TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valomos užmaršties dulkės nuo istorinės Konstitucijos

2007 01 11 0:00
Konservatorius Emanuelis Zingeris tikisi sulaukti Seimo kolegų palaikymo.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

216 metų senumo istoriniam dokumentui konservatorius ragina surasti deramą vietą Lietuvos atmintinų dienų sąraše, juoba kad kaimyninėje Lenkijoje jis kasmet pagerbiamas valstybės švente

Atmintinų dienų sąrašas, kuris parlamentarų valia ir taip nėra trumpas - 44 dienos, gali dar pailgėti. Artimiausiu metu Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas, parlamentinio Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris ketina įregistruoti Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kuri gegužės 3 dieną įteisintų kaip Lietuvos ir Lenkijos valstybės 1791 metų Konstitucijos dieną.

Lenkija šiuo dokumentu didžiuojasi ir dabar. Tai viena svarbiausių valstybės švenčių, nedarbo diena. Lietuvių istorinėje sąmonėje gegužės 3-osios Konstitucija užima kur kas kuklesnę vietą.

"Turime iškelti ir pabrėžti pozityviausius savo istorijos momentus, nes jie rodo, kad tuo metu buvome vieni iš pažangios pilietinės Europos istorijos kūrėjų. Mane tiesiog sukrėtė daugiau kaip prieš du šimtmečius priimtos Konstitucijos pilietiškumas", - LŽ sakė Zingeris.

Fantastiškas dokumentas

"Kodėl manote, kad būsiu nesuprastas? Kaip tik manau, kad tai bus populiaru. Žmonės, kurie skaitė tą dokumentą, tikrai parems mano iniciatyvą. Aš pats tą fantastišką dokumentą gerai žinau, jis guli ant mano stalo", - sakė parlamentaras. Jis tikisi sulaukti Seimo kolegų palaikymo, nes kas gi drįstų pasisakyti prieš "didžiausią to meto pilietinės minties pasiekimą"?

Zingerio įsitikinimu, Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija buvo nepaprastos pažangos dokumentas, kuriame galima įžvelgti pilietinės visuomenės užuomazgų. Konstituciją dar pastiprino kiek vėliau priimtas papildomas dokumentas - "Abiejų tautų tarpusavio įžadas". Jame, pasak Zingerio, buvo apibrėžti Lietuvos ir Lenkijos autonomijos, valstybių savitumo pagrindai.

Beje, konservatorius nesisavina idėjos įteisinti šios istorinės datos minėjimą. Jis teigė suradęs Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės asamblėjos 2001 metais priimtą kreipimąsi į abiejų valstybių seimus, kuriame 1791-ųjų Konstitucija pripažįstama bendro paveldo dalimi ir rekomeduojama gegužės 3 dieną pažymėti kartu. "Man kilo mintis pabaigti šį darbą", - LŽ prisipažino Zingeris. Anot jo, tai labai sustiprintų mūsų istorinę atmintį.

Nukelta į 3 p.

Atkelta iš 1 p.

Simbolinis akcentas

Teigiamai Seimo nario iniciatyvą vertina istorikas Alfredas Bumblauskas. Pasak jo, manoma, kad ši Konstitucija šalia JAV Konstitucijos ir Prancūzijos Žmogaus ir piliečių teisių deklaracijos yra vienas iš trijų reikšmingiausių XVIII amžiaus antrosios pusės pasaulio dokumentų.

Paklaustas, ar, jo nuomone, Seimas pritars tokiam projektui, istorikas teigė, kad sunku prognozuoti: "Visuomenėje vis dar gajus toks tradicinis tarpukario Lietuvos istorinis modelis, kad viską, kas yra po Liublino unijos, esame atidavę lenkams."

Kokią įtaką dviejų valstybių santykiams turėtų Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos minėjimo įteisinimas Lietuvoje? "Bet kuriuo atveju tai būtų naujas simbolinis Lietuvos ir Lenkijos santykių akcentas", - sakė Bumblauskas. Jo nuomone, dar svarbiau, kad tai padėtų mūsų šalies piliečiams geriau pažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją.

Žino nedaug

Kolegos Zingerio idėjai pritaria ir jokiai partijai nepriklausantis, bet tautininkų idėjoms ištikimas Seimo narys Rimantas Smetona. "Viena atmintina diena daugiau ar mažiau... Vis dėlto manau, kad ši istorinė data gana svarbi ir Lietuvai, ir Lenkijai, pagaliau - visai Europai. Tad galime ir paminėti", - sakė Smetona.

Parlamentaras pritarė, kad mūsų visuomenė apie šią datą žino gana nedaug. Todėl jis įsitikinęs, kad šią spragą reikėtų užkamšyti pradedant jau nuo mokyklos. "Nuo mūsų priklauso, kaip dabar vertinsime tą istorijos laikotarpį: ar į save žiūrėsime kaip į nuskriaustuosius, ar kaip į lygiaverčius partnerius. Aš būčiau už tokį požiūrį. Norėčiau, kad ir visuomenei būtų aiškinama būtent taip", - pabrėžė Smetona.

Neliko ir valstybės

Prieš 216 metų priimta Lietuvos ir Lenkijos valstybės Konstitucija nustatė pagrindinius valstybės valdymo principus ir buvo pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje. Iki tol pasaulyje buvo tik vienas tokio pobūdžio rašytinis dokumentas - 1787-aisiais priimta JAV Konstitucija. Ne kartą taisyta ji galioja iki šiol.

Pirmosios Europos Konstitucijos likimas nebuvo toks palankus - ji galiojo tik keturiolika mėnesių. Dėl greito gegužės 3-iosios Konstitucijos žlugimo kaltinami reformų priešininkai, susibūrę į Rusijos remiamą Targovicos konfederaciją. Jau 1792 metais svetimos jėgos remiami jie panaikino Konstituciją. Netrukus buvo antrasis Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimas (1793 metai), Tado Kosciuškos vadovaujamas Konstitucijos šalininkų sukilimas (1794 metai) ir kaimyninių valstybių atsakas - galutinis Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimas tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos (1795 metai). Per ketverius metus nebeliko ne tik Konstitucijos, bet ir valstybės, kurioje ji buvo priimta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"