TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybė be konstitucinio teisėtumo, arba Mėginimas konstruoti dviratį kvadratiniais ratais

2007 03 30 0:00
Adomo Žilinsko piešinys

Jau kuris laikas diskutuojama dėl Seime įregistruoto Konstitucinio Teismo (KT) įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo. Projektą pateikęs Seimo narys Algimantas Matulevičius tvirtino, kad KT teisėjai nuolat pažeidžia savo kompetencijos ribas ir neleistinai kišasi į parlamentarų veiklą.

Norėčiau priminti, kad Konstitucinio Teismo (KT) institutą įtvirtino Konstitucija, kurią tauta patvirtino 1992 metų spalio 25 dieną referendumu. Rengiant šį aktą buvo svarstomi ir politinės valdžios veiksmų konstitucingumo klausimai. Sekant kitomis demokratinėmis Europos šalimis pasirinktas europietiškas konstitucinės kontrolės modelis, pavedant KT tikrinti įstatymų bei kitų aktų konstitucingumą.

Kaimyno pamokos

KT mūsų šalyje funkcionuoja jau keturiolika metų. Atrodė, kad Konstitucijoje įtvirtinta KT funkcija kontroliuoti politinės valdžios sprendimų konstitucingumą yra suprantama ir nekelia abejonių. Prisipažįstu, užregistruotos pataisos nustebino. Iš tikrųjų siūloma sugrįžti į tuos laikus, kai pačios politinės institucijos pasilieka paskutinio žodžio teisę, o Konstitucija suprantama taip, kaip ją norėtų matyti politikai.

Ką iš tikro siūlo projekto autoriai? Pirmiausia, jų manymu, reikia išbraukti nuostatą, kad KT vykdo konstitucinį teisėtumą. Pagal Konstituciją šią funkciją vykdo KT. Taigi, autorių manymu, KT neturėtų jos vykdyti. O kas ją vykdys? Gal ji iš viso nereikalinga? Ar tik projekto autoriai nemano, kad Lietuva pagal savo išsivystymo lygį nesubrendusi tikrai konstitucinei kontrolei? Juk galima pasimokyti iš kaimynų. Yra vienas gerai žinomas mokytojas. Kadaise gretimos valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pirmiausia apkaltino KT, kad jis kišasi ne į savo reikalus, politikuoja, o vėliau taip "sutvarkė" KT, kad konstitucinė kontrolė toje šalyje tapo tik formali. Dabar gali viešai džiaugtis, kad KT daugiau nekliudo valdžiai "gerus darbus liaudies labui daryti". Kitų tokių pavyzdžių Europoje nerasime.

Skaitymas paraidžiui

Kitas siūlymas - uždrausti KT plečiamai aiškinti Konstitucijoje įtvirtintus savo uždavinius ir įgaliojimus. Kitaip sakant, KT negali plečiamai aiškinti Konstitucijos. Iš tikrųjų tai reikštų pripažinti, kad Konstitucija yra vien jos tekstas, aiškintinas pažodžiui. Jeigu laikytumės tokios logikos, daugelio KT sprendimų, kuriuose apgintos esminės žmonių teisės ir laisvės apskritai neturėjo būti. Antai Konstitucijos 7 str. skelbiama, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Jeigu skaitytume Konstitucijos tekstą taip, kaip siūlo pataisos autoriai, Seimo nutarimai, Vyriausybės, respublikos prezidento, kitų institucijų aktai gali galioti ir neskelbti. Arba kur Konstitucijoje tiesiogiai parašyta, kad negalima nustatyti mokesčių atgaline tvarka? Vadinasi, taip daryti galima.

Konstitucijos 31 str. rasite nuostatą, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. O kaip už administracinį nusižengimą? Gal galima? Juk Konstitucijoje apie tai neparašyta. Taigi galima piktintis: ką čia tas KT savo nutarimuose išsigalvoja, kokius jis pančius politinei valdžiai deda, varžo jos galias! Matyt, iš tikrųjų KT reikia parodyti jo tikrą vietą. Tada ir savivaldos ribas bus galima laisvai nustatyti, ir dvigubą mandatą bus galima turėti, ir sulaužius duotą priesaiką siekti aukštų valstybinių pareigų bus patogu, ir už visuomenės poreikiams paimtą nuosavybę teisingo atlyginimo savininkas galės laukti dešimt, dvidešimt metų ar dar ilgiau. Ir valstybės turto privatizavimo sprendimų pagal Konstituciją negalima kontroliuoti, nes apie tai neparašyta. Ko čia tas KT savinasi tokias galias? Galėtume tęsti, nors aišku, kad visais atvejais vartai valdžiai be kliūčių atverti. Juk tiesiogiai neparašyta. Girdi, mes nesuprantame, ką tas KT rašo apie konstitucines vertybes, Konstituciją kaip vieningą sistemą, apie valdžios veiksmų suvaržymą Konstitucija, apie pareigą laikytis konstitucinių imperatyvų ir t. t. Kaip jis drįsta mus mokyti, kokius nurodymus mums duoda?! Mums reikia aiškinti Konstituciją suprantamai. Svarbiausia, kad Konstitucijos aiškintojas nekliudytų valdžiai.

Pamirštos laisvės

Pažiūrėję į internete esantį KT gautų prašymų sąrašą, tautos išrinktieji galėtų nusiraminti, nes Konstitucijoje tiesiogiai nepaminėtos žmonių teisės ir laisvės nebus ginamos. Vadinasi, nėra ko skųstis, nėra jokio reikalo kontroliuoti mūsų sprendimus.

Ne vienas siūlymas apibūdintinas kaip bandymas išrasti dviratį kvadratiniais ratais. Štai siūloma KT įstatymo nuostatą "KT teisėjai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje" papildyti žodžiais "užsiimti politine veikla". Taip žemesnės galios aktu papildomas konstitucinis imperatyvas, be to, neaišku, kas turima omenyje (gal KT teisėjai ir per rinkimus negalės balsuoti)? Kodėl vien KT teisėjams taikomi tokie siūlymai, o netaikomi Aukščiausiojo, Apeliacinio, apygardų ir apylinkių, administracinių teismų teisėjams? Gal prieš rašant tokį siūlymą vertėjo pavartyti Konstituciją, gal ir noras rašyti būtų praėjęs.

Kas "pratybų" autorius?

Projekto autoriai siūlo atskirąją nuomonę, bet pamiršta tokį reguliavimą suderinti su esamomis įstatymo nuostatomis apie teisėjų balsavimo slaptumą (kaip galimos akte viena kitai prieštaraujančios nuostatos), siūlo nustatyti bylų nagrinėjimo eiliškumą, bet pamiršta, kad tie klausimai jau atitinkamai sureguliuoti KT reglamente. Jei tokiems siūlymams būtų pritarta, bylų nagrinėjimas KT būtų vilkinamas arba KT tektų nagrinėti neparengtas bylas.

Nesmagu net rašyti apie teisinę projekto kokybę. Viename akte matoma tiek antikonstitucinių dalykų, tiek vidinių prieštaravimų, kad stebėtina, kas rengė tokį dokumentą, kas padėjo jį parašyti. Juo labiau kad KT įstatymą taisyti siūlo parlamentarai, kurie anksčiau nesidomėjo teisinės sistemos tobulinimo problemomis. Tikiuosi, kad tokias konstitucines "pratybas" teisingai įvertins Seimo Teisės departamento specialistai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Antikonstituciniai bandymai

Gal prieš penkiolika metų tokios pataisos ir nebūtų stebinusios. Dabar gali tik stebėtis, kad naftalinu trenkiančias idėjas bandoma pateikti kaip politinės valdžios apsisaugojimą nuo KT.

Nepatogu sakyti, bet vis dėlto prieš rašant tokius siūlymus gal vertėjo kokią nors populiarią knygelę apie Konstitucijos aiškinimą ar konstitucinę kontrolę paskaityti. Jose labai aiškiai parašyta: Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje užtikrina KT, oficialus Konstitucijos aiškintojas yra KT, kurio sprendimai neginčijami ir visiems privalomi, kad bet kokie bandymai riboti konstitucines KT galias yra antikonstituciniai.

Jeigu Lietuvos autoriai nepatinka, galėčiau pasiūlyti į lietuvių kalbą išverstą L.Favoreu knygą, M.Safjano, A.Barako straipsnius. Tada gal aiškiau būtų, kad absurdiška XXI a. pradžioje siūlyti riboti konstitucinę kontrolę. Jeigu Konstituciją ir teisę traktuojame rimtai, jeigu teisinė valstybė ne tik retorika.

Pirmo kurso studentams

Daug šnekama apie europinius standartus. Bet siūlomas Konstitucijos kontrolės suvaržymas yra tikrai neeuropinis, tikrai nebūdingas demokratinėms šalims. Todėl kiekvienas, kuris supranta tokių pataisų reikšmę, jų keliamą grėsmę šalies teisinei santvarkai, turi tiesiai apie tai pasakyti. Konstitucinė kontrolė yra viena mūsų konstitucinės sistemos vertybių ir bet koks siūlymas ją paneigti, sugriauti turi sulaukti tinkamo įvertinimo.

Pirmiausia savo žodį turi tarti teisininkai, nesvarbu, kokių politinių pažiūrų jie būtų. Siūlomos pataisos yra akivaizdus pavyzdys, kai vietoj konstitucingumo bandoma įpiršti niekam tikusį jo surogatą. Tokios reakcijos reikėtų ir dėl to, kad praėjus kiek laiko vėl nebūtų į dienos šviesą iškelti tokie ar panašūs projektai. Juo labiau kad jau buvo panašiai mėginta neigti KT vykdomą konstitucinę kontrolę. Grupė Seimo narių buvo suabejojusi KT įstatymo nuostata, kad KT yra teismas. Galima spėti, jog tikėtasi, kad, paneigus teisminį konstitucinės kontrolės institucijos pobūdį, jos vykdomos kontrolės nereikės saugotis. KT savo nutarime išaiškino KT prigimtį, esmę, vykdomas funkcijas, kad KT sprendimai visiems privalomi.

Kaip teisininkė turiu būti objektyvi, matyti analizuojamų siūlymų pakeitimų pliusus ir minusus. Prisipažįstu, nuoširdžiai ieškojau bent ką nors teigiama rasti šiame projekte. Tačiau ką pozityvaus galima įžvelgti tokioje teisinio broko sankaupoje? Siūlyme, kuriuo siekiama palaidoti konstitucinę kontrolę ar bent padaryti ją neveiksmingą, beviltiška ieškoti ko nors pozityvaus. Nors ne, toks pataisų projektas - ideali medžiaga pirmo kurso studentams teisininkams per konstitucinės teisės seminarus atpažinti akivaizdų teisinį broką, siūlymą palikti valstybę be konstitucinio teisėtumo. Norėčiau, kad tik tokiam tikslui šis projektas ir būtų naudojamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"