Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valstybė ir mokslas: trūksta susikalbėjimo

 
2016 10 28 6:00
Prof. Dainius Haroldas Pauža kategoriškai nenorėjo sutikti, kad mokslininkai patys parašo programas, patys jas vertina ir vykdo.
Prof. Dainius Haroldas Pauža kategoriškai nenorėjo sutikti, kad mokslininkai patys parašo programas, patys jas vertina ir vykdo. "Lietuvos žinių" archyvo nuotraukos

Lietuva, mokslo ir studijų plėtrai kasmet skirdama apie 40 mln. eurų iš valstybės biudžeto, iki šiol neapsisprendžia, kokie mokslininkų darbai svariausiai prisidėtų prie šalies pažangos. Lietuvos mokslo taryba, turinti patarti Seimui ir Vyriausybei formuojant šalies mokslo politiką, tampa daugiau lėšų administratore, o ne idėjų generatore.

Valstybės kontrolė, vakar paskelbusi Lietuvos mokslo tarybos programos „Šalies mokslo ir studijų sistemos plėtra“ vykdymo analizės rezultatus, konstatavo: išnagrinėjus šios institucijos 2005–2015 metų veiklos ataskaitas, ryškėja tendencija, kad anksčiau tarybos sudarytos komisijos teikdavo studijas, kurių pagrindu būdavo rengiami šalies strateginiai dokumentai ar teikiamos rekomendacijos valstybės valdžios institucijoms. Tačiau pastaraisiais metais šios veiklos taryba nevykdo.

„Mūsų nuomone, 2015 metais Lietuvos mokslo taryba, vykdydama programą, daugiausia dėmesio skyrė lėšų paskirstymui mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektams vykdyti ir administruoti, tačiau nenumatė priemonių mokslo sistemai tobulinti, o vertinimo kriterijai neparodo, kokius rodiklius planuojama gerinti panaudojant skirtas lėšas. Tarybai trūko aktyvesnio dalyvavimo teikiant siūlymus Seimui ir Vyriausybei, siekiant kryptingai formuoti šalies mokslo politiką ir strateginę plėtrą“, – „Lietuvos žinioms“ atliktą auditą komentavo Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Kudžmienė.

Tai, kad trūksta glaudesnio bendradarbiavimo tarp valstybės ir mokslo pasaulio, kaip ir tikro užsakymo mokslininkams iš ministerijų, pažymėjo ir Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus. „Kodėl valstybėje šia kryptimi neinama, negaliu atsakyti. Tačiau reikminių (taikomojo pobūdžio mokslinių tyrimų valstybei ir visuomenei strategiškai svarbiais klausimais – red.) tyrimų kultūrą pagaliau turėtume išvystyti“, – sakė politikas.

Tyrimų neprašo

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ mūsų šalis yra numačiusi sukurti palankią aplinką, užtikrinančią šalies patrauklumą aukščiausio lygio mokslininkams ir tyrėjams. Svarbus vaidmuo kuriant mokslo sistemą šioje vizijoje tenka Lietuvos mokslo tarybai, vykdančiai programinį konkursinių mokslinių tyrimų finansavimą, ji kartu su Švietimo ir mokslo bei kitomis ministerijomis turėtų padėti Seimui bei Vyriausybei formuoti MTEP politiką bei prisidėti prie jos įgyvendinimo.

Įgyvendindama pavestus darbus, Lietuvos mokslo taryba vykdo tęstinę programą „Šalies mokslo ir studijų sistemos plėtra“, kuria siekiama patarti Seimui ir Vyriausybei formuojant šalies mokslo politiką. Praėjusiais metais šiai programai skirta 23,5 mln. eurų, iš jų sritims, susijusioms su MTEP programiniu konkursiniu finansavimu, – 14,9 mln. eurų (prieš kelerius metus ši suma siekė 16,6 mln. eurų).

Valstybės kontrolieriai, išnagrinėję šių programų inicijavimą, atkreipė dėmesį, kad pasiūlymus dėl to, kokias programas reikėtų rengti, daugiausia teikė mokslo ir studijų institucijos, kurios pačios ir pretenduoja į tyrimams skirstomą finansavimą. Tuo metu valdžios institucijos itin retai reiškė savo poziciją, kokių mokslinių tyrimų joms reikėtų. „2015 metais pradėtoms vykdyti nacionalinėms mokslo programoms buvo pateiktos 45 temos: tik septynias jų pasiūlė ministerijos ar įstaigos prie ministerijų, kitas inicijavo mokslo ir studijų institucijos“, – nurodė R. Kudžmienė.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius Haroldas Pauža, kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“, apgailestavo, kad Vyriausybė teikia nedaug iniciatyvų mokslininkams, brėždama savo vizijas. „Esame patarėjai Seimui ir Vyriausybei. Tačiau kaip nors reikia prioritetizuoti finansuojamus tyrimus, atsižvelgiant į valstybės galimybes. Kai išskiriami tam tikri uždaviniai, tada atsiranda valstybės skiriamų lėšų, tai yra galimybių, ir keliamų uždavinių protingas santykis. Tačiau pažiūrėkime į moksliniams tyrimams skiriamų lėšų judėjimą: iki 2012 metų finansavimas buvo pasiekęs apie 17 mln. eurų, bet pastaraisiais metais jis vėl grįžo į 15 mln. eurų ribas. Tai parodo ir tam tikrą požiūrį į mokslinius tyrimus: valstybė, viena vertus, deklaruoja, kad tai labai svarbu, bet realybė kiek kitokia“, – pažymėjo mokslininkas.

Vyriausybės viceklanclerio R. Vaitkaus manymu, formuluojant mokslininkams tyrimų uždavinius, užsakovams – valstybės institucijoms – neretai pritrūksta fantazijos. „Pavyzdžiui, buvo bandymas sukurti Karo mokslo tarybą, kuri spręstų, ko reikėtų Lietuvos krašto apsaugai. Tačiau paaiškėjo, kad jų interesai yra labai siauri – kaip pagaminti neperšlampamus batus ar panašiai. Nesakau, kad Lietuva turėtų kurti kokias nors griaunamąsias technologijas, bet tikrai galėtume atlikti rimtesnius darbus, kaip, tarkime, lazeriniai šautuvai ir taikiniai, kurie jau tapo NATO standartu“, – svarstė politikas.

Uždaras ratas

Valstybės kontrolė pažymėjo, kad Lietuvos mokslo taryba, kuri 45 proc. MTEP programinio konkursinio finansavimo lėšų paskirsto moksliniams tyrimams pagal mokslininkų pasiūlytas temas, nėra nustačiusi projektų finansavimo prioritetų, siekdama, kad atliekami tyrimai duotų didžiausią naudą valstybei. Be to, fiksuojama, kad, mažėjant MTEP finansavimui, bendras projektų skaičius didėja, taip pat auga projektų administravimo išlaidos, taigi, ekspertų atlyginimai.

„2013–2015 metais lėšos MTEP programiniam konkursiniam finansavimui sumažėjo nuo 16,6 iki 14,9 mln. eurų, bet atlyginimo ekspertams išlaidos padidėjo 3 kartus – nuo 0,5 mln. iki 1,57 mln. eurų. Akivaizdu, kad vykdomi smulkūs projektai, o lėšos skiriamos ekspertų darbui apmokėti. Todėl ir siūlome: tyrėjai turi vienytis, vykdyti tyrimus kartu, tada tokių darbų vertė bus didesnė“, – pažymėjo R. Kudžmienė.

Auditoriai taip pat tvirtina nustatę dar vieną opią problemą: Lietuvos mokslo taryboje MTEP temas dažniausiai siūlo pačios mokslo ir studijų institucijos, o jų mokslininkai, būdami ekspertai, jas atrenka, atlieka projektų vertinimą ir pagaliau patys dalyvauja juos įgyvendinant.

„Peržiūrėjus 53 projektus nustatyta, kad Lietuvos mokslo tarybos nariai kaip ekspertų grupių vadovai pasirašė daugumą paraiškų ir projektų ekspertinio vertinimo ataskaitų. Šeši nariai vykdo aštuonis projektus (tris Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos, tris mokslininkų grupių, du bendrus Lietuvos ir Japonijos mokslo ir sklaidos), trys nariai gavo paramą mokslinėms išvykoms ir mokslininkų vizitams, vienas dalyvauja vykdant tarptautinių programų projektą. Toks tarybos narių dalyvavimas ekspertinėje ir projektų vykdymo veikloje buvo leidžiamas pagal galimo interesų konflikto vengimo schemas“, – sakė R. Kudžmienė.

Lietuvos mokslo tarybai vadovaujantis prof. D. H. Pauža tvirtino kategoriškai nenorintis sutikti, kad mokslininkai patys parašo programas, patys jas vertina ir vykdo. „Esame parengę interesų vengimo schemas, įvedę daugybę įvairių reguliavimų. Mąstome, kad tyrėjas galėtų atlikti geros kokybės tyrimus, bet jeigu jis yra dalyvavęs kokioje nors projekto tvirtinimo stadijoje – rengęs nacionalinę mokslo programą, buvęs vykdymo grupės nariu ir panašiai – tada, gink dieve, joje dalyvauti negali. Nuoširdžiai sveikinu tuos, kurie laimi konkursus, nes esu tikras, kad vyksta skaidri konkurencija, ir jokio poveikio niekas nedaro“, – aiškino jis.

Pasigenda visuomenės dalyvavimo

Nors Lietuvos mokslo taryba deklaruoja atvirumą, Valstybės kontrolieriai tvirtina nustatę, kad iki šiol šios institucijos sudaryta ekspertų duomenų bazė neviešinama, ir net atlikus projektų paraiškų bei ataskaitų ekspertinį vertinimą, nei pareiškėjas, nei visuomenė neinformuojami, kas tai darė.

Šią gegužę tyrimą Lietuvos mokslo taryboje atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba pabrėžė, kad institucijoje nustatytas teisinis reguliavimas, kai vertinęs paraišką ekspertas privalo išlikti anonimiškas, sudaro sąlygas korupcijai atsirasti, nes informacijos apie ekspertą neatskleidimas neatitinka skaidrumo ir viešumo principų ir leidžia sklisti visuomenėje įvairioms neigiamoms interpretacijoms dėl priimamų sprendimų. Po to Lietuvos mokslo taryba numatė nuo ateinančių metų savo svetainėje skelbti ekspertų, atlikusių vertinimą per pastarųjų dvejų kalendorinių metų laikotarpį, sąrašą.

Rimanto Vaitkaus nuomone, formuluojant mokslininkams tyrimų uždavinius, užsakovams – valstybės institucijoms – neretai pritrūksta fantazijos.
Rimanto Vaitkaus nuomone, formuluojant mokslininkams tyrimų uždavinius, užsakovams – valstybės institucijoms – neretai pritrūksta fantazijos.

„Svarbu, kad planuojami ir vykdomi moksliniai tyrimai nebūtų tik jų iniciatorių ir Lietuvos mokslo tarybos reikalas. Reikėtų, kad apie šiuos darbus žinotų ir jų svarbą galėtų įvertinti visi – visuomeninės organizacijos, verslo atstovai, politikai. Jie galėtų teikti savo nuomonę, ar tikrai vienas ar kitas darbas, finansuojamas valstybės lėšomis, Lietuvai būtent šiuo metu yra svarbiausias. Kitaip gali kilti abejonių, ar valstybės biudžeto lėšomis vykdomi tyrimai duoda didžiausią naudą visuomenei ir sprendžia strategiškai aktualiausias valstybės problemas“, – pažymėjo R. Kudžmienė.

Pasak R. Vaitkaus, postūmį sprendžiant šią problemą gali duoti prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva suburtos darbo grupės parengtos Mokslo ir studijų pertvarkos gairės, kurios jau svarstomos Seime. „Akcentuodami mokslinių reikminių tyrimų svarbą, turėtume sukurti tradiciją, kad atsirastų galimybė vykdyti projektus, orientuotus į Lietuvai labai svarbias sritis. Tarkime, dabar visi kalba apie švietimo reformą, politikai dėlioja įvairias vizijas, yra prirašyta krūvos programų ir studijų, o kur jų mokslinis pagrindimas?“, – svarstė politikas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"