TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Valstybė ir religija: reiškiama nuomonė ar kišamasi į politiką?

2011 12 01 23:29

Lietuvoje nėra valstybinės religijos, įvairių konfesijų atstovai gali turėti maldos namus ir netrukdomi išpažinti savo tikėjimus, o kai kurių – ir gauti valstybės paramą. Tačiau ne tik dvasiniame bei visuomenės gyvenime, bet ir politinėje erdvėje dominuoja Katalikų bažnyčia – ji aktyvai dalyvauja sprendimų priėmimo procese, kariuomenėje esama tik katalikų kapelionų, per prezidento inauguraciją aukojamos katalikiškos Mišios.

Konstitucijoje įtvirtinto sekuliarumo principo reikšmė, bažnyčios vaidmens ribos teisėkūros procese, valstybės neutralumas valdyme ir kiti klausimai ketvirtadienio vakarą buvo svarstomi Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) surengtoje diskusijoje apie valstybės ir bažnyčios santykį Lietuvoje.

Anot Konstitucinio Teismo, šių subjektų atskirumo principas yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro teigimu, religijos laisvė yra ne tik laisvė praktikuoti kiekvienam priimtiną religiją ar tikėjimą, bet ir laisvė nuo religijos. Teisiškai darytina prielaida, kad Lietuvoje jokia religinė organizacija nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių ir religinių organizacijų vidaus reikalus.

Bet diskusijos organizatoriai suabejojo, ar ši teorija atitinka praktiką. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono valdžia prieš keletą metų paskelbė Kristaus Karaliaus intronizacijos aktą, kuriuo didžiausio Lietuvos rajono valdžia buvo perduota Dievui. Svarstant dirbtinio apvaisinimo ir kai kurių kitų įstatymų projektus, domėn priimama Katalikų bažnyčios pozicija. Dalis funkcijų santuokos ir švietimo srityse perleidžiamos dvasininkams.

Diskusijos klausiusio teisininko Vytauto Mizaro žodžiais, formaliai valstybė ir religija Lietuvoje atskirta, bet visuomenė ir kultūra yra tokia, kad Katalikų bažnyčios įtaka egzistuoja.

Paminklą protestantui šventino katalikas

Vienas iš dalyvių teisingumo ministras Remigijus Šimašius jau pirmais žodžiais prisipažino esąs ne tik liberalas iki kaulų smegenų, bet ir katalikas: "Man tai atrodo visiškai suderinama". Jo žodžiais, Lietuva gali didžiuotis dar didžiųjų kunigaikščių laikais vyravusia religijos laisve. Atvykėliai esą sakydavo, kad Lietuvoje viskas gerai, išskyrus religijos laisvę – jos esama per daug. Dabartinėje Konstitucijoje labiau nukrypta į tradicines religijos formas: "Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jei jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai."

Tačiau Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis dabartinę situaciją pavadino anomališka, turėdamas galvoje nelygiateisį atstovavimą įvairioms konfesijoms. "Kariuomenėje turime tik vienos konfesijos kapelionus. Net Lenkijoje, kuri garsėja pamaldumu, yra pagrindinių konfesijų kapelionai: stačiatikiai, evangelikai, musulmonai. O mes turime tik ordinarą ir dvylika apaštalų", – stebėjosi jis. "Kapelionai gauna algas iš valstybės biudžeto. Pinigų neskaičiuoju, bet pats principas ydingas", – pridūrė dekanas.

Savo ruožtu R.Šimašius patikino, kad kalėjimuose valstybės finansuojamų dvasininkų nėra, tik skirtieji vienos ar kitos bažnyčios: katalikų, stačiatikių, žydų, visų protestantiškų konfesijų ir net tų, kurios nėra valstybės pripažįstamos.

Atremdamas diskusijos moderatoriaus BNS vyr. redaktoriaus Artūro Račo nuostabą, kad katalikų kunigas kelias valandas kruopščiai šventino Vilniaus rajone, Balsių gyvenvietėje pastatytą mokyklą, R.Šimašius sakė: "Keista, kai žmonės yra ateistinių pažiūrių, o būna susirūpinę tokiais dalykais, kaip pašventinimai. Jei tau tai nieko nereiškia, kodėl turi rūpėti? Jei netiki, nesvarbu, ar kas yra pakrapinęs." Tauragėje, iš kur kilęs ministras, šventinimuose esą dalyvauja du kunigai – katalikų ir liuteronų. Lygiai taip pat diplomų teikimas absolventams Vilniaus Šv.Jonų bažnyčioje esą nepažeidžia niekieno teisių, mat vyksta ne religinių apeigų metu.

Š.Liekis priminė neseniai vykusią šventę, kai Jonavoje katalikų kunigas šventino paminklą protestantui Abraomui Kulviečiui. "Gal kitą kartą pakvies muftijų?" – ironizavo jis.

Norėtų didesnio dvasininkų aktyvumo

Tuo tarpu psichoterapeutas Dainius Pūras retoriškai klausė, kodėl lietuviai, būdami dideli katalikai, yra pilni agresijos ir neapykantos vieni kitiems: "Man tai svarbiau nei atviras kišimasis į politinius procesus. Geriau atviras lobizmas nei slaptas." Kartu ŽTSI valdybos pirmininkas ragino laikytis ratifikuotų konvencijų, kurios kartais prasilenkia su Katalikų bažnyčios nuostatomis ir būna nustumiamos į šoną. Anot jo, šios konvencijos "nėra kvailos, laukinių liberalų sukurtos, o priimtos konsensuso principu" ir, pavyzdžiui, gina žmogaus teises. Seimas neseniai nepanoro įstatymu uždrausti mušti vaikus. D.Pūro manymu, tai rodo, kad pas mus didžiausia vertybė yra nuolankumas.

R.Šimašius siūlė nesidangstyti žmogaus teisėmis sprendžiant mums aktualias problemas. Jis priminė Europos Žmogaus Teisių Teisme svarstytą bylą dėl Nukryžiuotojo mokyklose, kurioje dalyvavo ir Lietuva. Nors mes neturime tradicijos, kad švietimo įstaigose privalomai kabėtų kryžiai ("Būčiau pirmas, kuris prašytų nukabinti"), ministras pasigedo saugiklių, kaip tokio draudimo išvengti religinės pakraipos mokykloms. "Nenoriu, kad ateitų diena, kai iš Jėzuitų gimnazijos pareikalautų nukabinti Nukryžiuotąjį", – aiškino jis.

"Būtų Europos krachas", – nesusivaldė kanauninkas Robertas Pukenis. Jis patikino, kad Katalikų bažnyčia nesigviešia privilegijų, o Religinių bendrijų įstatymas visas konfesijas traktuoja vienodai. Dvasininkas atkreipė dėmesį, kad tarptautiniai dokumentai kai kurias sritis (tikėjimą, šeimos gyvenimą, valstybės ir bažnyčios santykį) palieka nacionalinei teisei ir tradicijoms. Anot R.Pukenio, kai kuriose šalyse viena ar kita konfesija turi kone valstybinės religijos statusą, pavyzdžiui, liuteronų bažnyčia Danijoje, bet visuomenė prieš tai nekyla. "Visos sistemos, kurios ėjo prieš bažnyčią, šiandien neegzistuoja", – priminė kanauninkas.

"Bažnyčia atstovauja daliai tautos, remiasi tautos kultūra ir turi 2 tūkst. metų paveldą. Tai yra ramybė, kūryba, pagarba, dvasinės vertybės. Bažnyčia nesikiša į santykius, bet daro įtaką", – kalbėjo R.Pukenis ir prisipažino norintis, kad kai kuriais klausimais dvasininkai pasisakytų dar aktyviau.

"Katalikų bažnyčia su tokiu didžiuliu spaudimu daro taktinę klaidą ir įsigyja mažiau draugų", – įspėjo D.Pūras.

Anot R.Šimašiaus, kritiška nuomonė apie Katalikų bažnyčią ne visada yra pagrįsta: "Dažnai nupaišome baubą ir sėkmingai su juo kovojame. Prisiminkime pernykštį gėjų paradą – bažnyčia juos užstojo. (…) Ten, kur religija sumišusi su valstybe, protestantiškose šalyse, tokia simbiozė duoda rezultatą – valstybė prispaudžia bažnyčią daryti tą ir tą."

Komentuodamas prezidento inauguraciją, kuomet aukojamos Mišios ir šalies vadovas lankosi Vilniaus Arkikatedroje, ministras teigė esąs tikras, kad "jei būtų išrinktas musulmonas ar liuteronas, būtų logiška, kad šventinimo apeigos vyktų jo bažnyčioje".

Buvusios prezidento Valdo Adamkaus patarėjos Irenos Vaišvilaitės žodžiais, ši ceremonijos dalis yra pasirinktina ir inauguruojamas valstybės vadovas nėra įpareigotas eiti į bažnyčią: "Kad būtų prezidentu, jam Katedroje būti neprivaloma."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"